„Santaka“ / Vienodi vardai ir pavardės žmonėms kelia norą susitikti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-30 09:32

Dalinkitės:  


Vienodi vardai ir pavardės žmonėms kelia norą susitikti

Įdomioji statistika skelbia, jog dažniausios lietuviškos pavardės yra Kazlauskai, Stankevičiai, Jankauskai, Petrauskai, Vasiliauskai.

Yra Lietuvoje vietovių, kuriose gyvena po keletą žmonių, turinčių tas pačias pavardes, vardus, bet nesusietų giminystės ryšiais. Būna, kad bendrapavardžiai ir bendravardžiai susitinka netikėtose situacijose. Pavyzdžiui, šį rudenį konsultuotis pas tą patį gydytoją UAB Šeimos medicinos centre tai pačiai dienai iš anksto užsiregistravo du vienodomis pavardėmis ir vardais vyriškiai, gyvenantys skirtingose rajono vietose...

Artėjant šventėms pabandėme pakalbinti ir laikraščio puslapiuose neakivaizdžiai supažindinti rajono žmones, turinčius vienodas pavardes ir vardus. Jų klausėme, kaip jaučiasi išgirdę apie savo „antrininką“, kuo buvo ypatingi praėjusieji metai, ko linkėtų visiems žmonėms 2009-aisiais.



Jonas ZINKEVIČIUS, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktorius nuo 1990 metų, 2008-ųjų pradžioje šventė 60-mečio jubiliejų. Darbo biografiją pradėjo 1968 metų gruodžio 1 dieną. Kilęs iš Šakių rajono, baigęs Kudirkos Naumiesčio vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete įgijęs teisininko profesiją. Šeimoje – du suaugę sūnūs ir dukra. Laisvalaikiu užsiima sodininkyste, mėgsta keliones.

– Malonu išgirsti apie bendrapavardžius, įdomu būtų pabendrauti. Man įdomus ir tas faktas, kad prieš daug metų susipažinau su žmogumi, gimusiu tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir dieną, su juo iki šiol maloniai pabendraujame.

Praėjusieji metai buvo labai sėkmingi: sekėsi darbe, bendrauti su žmonėmis, išvengta traumų ir ligų. Vasarą su visa gausia šeima keliavome, ilsėjomės Bulgarijoje.

Noriu palinkėti, kad ne tik ateinančiais metais, bet visada visiems žmonėms viskas būtų gerai, kad vienas kitam parodytume daugiau dėmesio. Ir nedarykime problemų iš menkniekių. Linkiu, kad smulkmenos neužgožtų geros nuotaikos ir nesugraužtų sveikatos.



Jonas ZINKEVIČIUS, Giedrių kaimo gyventojas, sausio pradžioje jam sukaks 86 metai. Gimęs ir augęs Vaičlaukio kaime. Daugiau nei dvidešimt metų dirbo traktorininku „Į komunizmą“ kolūkyje. Užaugino tris dukras ir sūnų.

– Asmeniškai savo „antrininko“ nepažįstu, tik žinau, kad toks yra. Nepasitaikė, kad žmonės kaip nors sumaišytų, dažniau suklysta telefonu beieškodami Dzinkevičiaus.

Ir mano sūnus, gyvenantis Čyčkuose, yra Jonas Zinkevičius, penktoje klasėje besimokantis anūkas – taip pat. Pavardės juk nepasirinksi – kokią tėvai palieka, tokią nešioji. Tačiau mūsų giminėje tęsiama vardų tradicija: mano tėtė ir senelis taip pat buvo Jonai.

Prieš penkiasdešimt metų pradėjome statytis namus plyname lauke. Vis dirbome be prošvaisčių, į šalis nesidairydami, kūrėmės. Dabar jau naudojamės visais patogumais, tik visa bėda, kad pasenome.

Daug metų mano gyvenimo svajonė buvo aplankyti Čikagoje gyvenantį brolį. M.Gorbačiovo laikais pavyko tai padaryti. Dabar džiaugsmo yra tiek, kad sveikata dar laikosi, kad apie save galiu apsitvarkyti. Ko daugiau reikia: pensijas gauname, parduotuvėse visko yra. Kokių dar galima turėti norų ar svajonių?

Žmonėms palinkėčiau daug ko: ir pinigų, ir sveikatos, o svarbiausia – sugyvenimo. Linkėčiau, kad Lietuvos valdžia nesibartų nei per TV, nei kabinetuose.



Vytautas SABALIAUSKAS, nuo 1994 metų UAB „Virbalio baldai“ vadovas, vardus keitusioje įmonėje dirba nuo 1980 metų. Jų įmonė prieš kelerius metus pagamino suolus ir kitus baldus Vilkaviškio katedrai.

Praeitais metais Vytautas šventė 50 metų jubiliejų. Yra baigęs Kauno politechnikos institutą, įgijęs medienos apdirbimo inžinieriaus technologo kvalifikaciją. Vytautas ir Birutė Sabaliauskai užaugino dvi dukras.

– Žinau, kad yra mano bedrapavardis, vardu Vitas, tačiau kito Vytauto Sabaliausko nežinau. Įdomu būtų susipažinti, jei laiko turėčiau tokiam bendravimui.

Džiaugsmingas praėjusių metų įvykis yra tai, kad pagaminome suolus Vilniaus šv. Arkangelo Rapolo bažnyčiai, toliau gaminame baldus Sasnavos bažnyčiai. Ir rūpesčių užteko. Sumažėjo baldų paklausa ir pardavimas į užsienį, dabar užgulė didelė nežinia dėl ateities, nėra aiškios perspektyvos. Norisi, kad kuo greičiau toji nežinomybė ir kritinė situacija išaiškėtų. Skaudžiausia, kad gyvenimo tempai, „degantis“ laikas mus visus išderina, jaučiasi susvetimėjimas.

Žmonėms palinkėčiau labiau vertinti darbą, nes mumis niekas kitas nepasirūpins. Nepaisant to, linkiu daugiau optimizmo ir vidinės ramybės.



Vytautas SABALIAUSKAS, vilkaviškietis, dirba UAB „Rytas“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Praeitais metais atšventė penkiasdešimtmetį. Šeimoje yra du vaikai – dukra ir sūnus.

– Mano vaikystė taip pat prabėgo Virbalyje. Ten gyveno kelios Sabaliauskų kartos: senelis iš Ostankino kaimo, tėvas Vytautas ir jo broliai, yra ir dabar miestelyje tebegyvenančių giminaičių. Apie bendrapavardį Vytautą esu girdėjęs, tačiau asmeniškai nesu pažįstamas. Galbūt, pasidomėjus genealogija, būtų galima atsekti bendras Virbalyje gyvenusių Sabaliauskų šaknis.

O dėl sutampančių vardo ir pavardės pasitaikė, ypač ankstesniais metais, ne viena kuriozinė situacija. Žmonės skambindavo mums į namus ir bandydavo aptarti baldų gamybos reikalus. Ne kartą teko aiškinti, kad pataikė ne tuo adresu. Mūsų telefono numeriu skambinantieji dar kartais ieško ir rajono karo veteranų pirmininko Sabaliausko. Galbūt iš tiesų būtų įdomus bendrapavardžių susitikimas.

Metai buvo neblogi, esame visi sveiki, o tai svarbiausia. Man, retkarčiais mėgstančiam pažvejoti, džiugių akimirkų suteikė žvejyba, kai iš Vištyčio ežero gelmių pavyko ištraukti porą nemažų lydekų – tokių dar nebuvau pagavęs.

Visiems palinkėčiau smagiai sutikti Naujuosius metus, o po to – geros sveikatos ir sėkmingų darbų.



Vilma BRAZAUSKIENĖ, Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ socialinė pedagogė, gruodžio mėnesį jai sukako 35 metai. Baigė „Aušros“ vidurinę mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete studijavo socialinius mokslus, papildomai – anglų filologiją. Beveik dešimt metų dirbo „Aušros“ vidurinėje mokykloje socialine pedagoge, psichologe. Vyras – Jonas, vilkaviškietis. Augina penkerių ir septynerių metų sūnus.

– Žinau, jog yra daug Brazauskų, bet nustebau sužinojusi, jog yra kita Vilma Brazauskienė, taip pat pedagogė. Su buvusiu prezidentu Brazausku net tolimiausi giminės ryšiai nesieja, nors kartais pažįstami dėl to paerzina.

Praėję ir ankstesni metai man ypatingi sutiktais gerais, geraširdžiais, siūlančiais savo pagalbą žmonėmis.

Ateityje žmonėms linkiu neišsigąsti krizės, susikaupti, susitelkti, labiau pamatyti šalia esantį. Kančios ir skausmo buvo visais laikais. Manau, jog yra baisiau tai, kad žmogus įsisuka į gyvenimo ratą ir neranda laiko sustoti, tada apima dvasinė krizė, nejaučiama gyvenimo pilnatvės ir pasitenkinimo.Tad akimirką sustokime, kad įsiklausytume į savo sielos virpesius ir labiau save pamilę patikėtume mums duotomis galiomis įveikti bet kokius sunkumus.



Vilma BRAZAUSKIENĖ Gražiškių vidurinės mokyklos muzikos mokytoja dirba beveik 20 metų. Gimusi 1964 m. gruodžio 14 d., kilusi iš Kėdainių rajono.

Vilma sako, jog jos visas gyvenimas yra kūryba, muzikinė veikla, nuolatinės kelionės. Ji dar dirba ir Kauno „Žiburio“ vidurinėje mokykloje, kur vadovauja dainavimo studijai „Saulės zuikučiai“. Daug koncertuoja, yra įvairių renginių vedėja, įrašiusi keletą savo ir vaikų kolektyvų dainų albumų. Be to, rašo eilėraščius ir tikisi išleisti savo kūrybos knygelę. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo edukologijos magistro, praėjusiais metais – dar ir technologijų bei dailės magistro diplomą.

– Kai sužinojau, jog kitoje Vilkaviškio rajono mokykloje dirba pedagogė Vilma Brazauskienė, džiugiai nustebau, bet susipažinti neteko. Juk mes visi einame savais keliais ir paliekame savo pėdsaką.

Praėjusieji metai buvo svarbūs tuo, kad įgijau antrą magistro diplomą. Gražiškių vidurinėje mokykloje Mokytojų dienos proga surengiau personalinę kūrybos parodą „Laiko skambėjimas“.

Visus metus mane lydi koncertai, aplodismentai po jų, džiugina šypsenos, padrąsina žmonių geranoriškumas.

Pagernevės vidurinė mokykla, kurioje mokiausi, projekte „Drąsinkime ateitį“ mane įrašė į Garbės galeriją, todėl patyriau mielų susitikimų su tėviške akimirkų.

Besimokydama universitete dainavau chore, buvau renginių vedėja. Tikriausiai dėl to mane pakvietė gruodžio 29 dieną šioje aukštojoje mokykloje vesti naujametinį koncertą.

Į Gražiškius atvažiuosiu tik po moksleivių atostogų, mano moksleivė dalyvaus dekanato giesmių konkurso laureatų koncerte.

Visiems linkiu būti optimistais, gyventi su gera nuotaika ir idėjomis bei viltimi. Tegul šventinių žvakelių šviesoje sudega visi rūpesčiai. Patikėkime, jog išgyvensime visokias krizes, jei žinosime, kad esame kieno nors širdy ar minty. Šypsokimės ir branginkime gyvenimo akimirkas.



Tai įdomu

Milžiniškos populiacijos šalyje Kinijoje pavardžių pasirinkimas palyginti nėra didelis. 85 proc. kinų turi vieną iš 100 pavardžių. Dažniausia iš jų yra Wang (reiškia „karalius“). Tokią pavardę turi 93 milijonai iš 1,3 milijardo šalies gyventojų. 92 milijonai kinų vadinasi Li, o trečioje vietoje – Zhang pavardė, kurią turi 88 milijonai Kinijos gyventojų.




Parengė Birutė NENĖNIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas