„Santaka“ / Geriausi – Alksnėnų krašto ūkininkų pasėliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-14 08:25

Dalinkitės:  


Lauko dienos dalyviai apžiūri Rumokų bandymų stoties cukrinius runkelius. Kada jie buvo pasėti ir kuo patręšti, aiškino stoties direktoriaus pavaduotojas Antanas Marcinkevičius (pirmas iš dešinės).

Autoriaus nuotr.


Geriausi – Alksnėnų krašto ūkininkų pasėliai

Algimantas GUDAITIS

Praeitą ketvirtadienį rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, LŽI Rumokų bandymo stoties, firmos KEMIRA „Grow-How“ rajono žemdirbiams organizuotame išvažiuojamoje lauko dienoje-seminare dalyvavo netoli pusšimčio ūkininkų.



Per keturias seniūnijas

Į talpų autobusą ir keletą džipų susėdę žemdirbiai pravažiavo Šeimenos, Keturvalakių, Pilviškių, Klausučių seniūnijų keliais. Jie apžiūrėjo kelių dešimčių ūkininkų pasėlius, domėjosi, aiškinosi, kokios ligos gresia, kokie kenkėjai gali paveikti gana neblogai vasaros pradžioje atrodančius javus, žieminius rapsus, kaip gelbėti šiek tiek apvargusį vasarojų, kuo reikėtų patręšti, kaip sustiprinti dar gana gležnus cukrinių runkelių daigelius, kitus, nors ir ankstokai pasėtus, bet vis dar šiltesnių dienų nesulaukiančius augalus.

– Bendromis akimis pažiūrėsime, kas darosi laukuose, ką dar galima pakeisti iki javapjūtės pradžios, – sakė į žygį po rajono ūkininkų laukus susiruošusiems seminaro dalyviams Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius. Jiems A.Pilipavičius pažadėjo ir vieną egzotišką momentą. Pernai panašaus seminaro metu ūkininkai lankėsi ūkyje, kuriame auginamos sraigės, šiemet vedėjas pažadėjo seminaro dalyvius nuvežti į rajone augantį didesnį nei 20 hektarų vyšnių sodą.



Žinios atsispindi derliuje

Seminaro metu ūkininkai apžiūrėjo Serdokų kaimo ūkininko Aliaus Bernecko vasarinių rapsų, Bačkiškių kaimo ūkininko Dariaus Baracevičiaus žieminių kviečių ir cukrinių runkelių, Alksnėnų kaimo ūkininko Tado Almonaičio žieminių rapsų ir žieminių kviečių, Rumokų bandymų stoties cukrinių runkelių, žieminių kviečių ir kitų pakeliui aplankytų ūkininkų laukus bei pasėlius.

Apie tinkamai, o kartais ir ne visai apgalvotai panaudotas trąšas, augalų apsaugos priemones prie kiekvieno pasėlių lauko žemdirbiams aiškino trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančios firmos KEMIRA trąšų vadybininkė, Žemės ūkio universiteto Agrochemijos katedros doktorantė Renata Petrauskienė, tos pačios firmos agronomas konsultantas mūsų rajone Alfonsas Žaliniakas, Rumokų bandymų stoties darbuotoja, agrarinių mokslų daktarė Birutė Petkevičienė, agrofirmos BASF konsultantas Dainius Štitilis, LŽŪ Konsultavomo tarnybos Vilkaviškio biuro konsultantas augalininkystei Kęstutis Bukauskas. Savo darbo patirtimi, praktiniais pastebėjimais aktyviai seminare dalijosi ir jame dalyvavę ūkininkai.

A.Pilipavičius iš savo darbo su žemdirbiais patirties sakė, jog ne tiek jau daug yra ūkininkų, kurie žino kokioje augalo augimo fazėje, kuo ir po kiek reikia tręšti pasėlius, kokios pavojingiausios augalų ligos, kenkėjai, kokiomis efektyviausiomis priemonėmis galima nuo to apsiginti. Pasak A.Pilipavičiaus, visos žinios ir praktikos efektyvumas patvirtinamas derlingumu.

– Po 5 tonas iš hektaro gauname beveik visi, kam pasiseka ir pataiko panaudoti trąšas ir chemikalus – vienais kitais metais prikulia po 6 t/ha, o kas gerai išmano žemdirbystės technologijas, naudojasi naujausiomis mokslo rekomendacijomis, – kasmet iš hektaro javų surenka po 7–9 tonas grūdų, – tvirtino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Aplankę keturias seniūnijas dauguma seminaro dalyvių pripažino, kad geriausiai atrodo Pilviškių seniūnijos, ypač Alksnėnų krašto ūkininkų pasėliai.

– Čia tarp ūkininkų atsirado sveika konkurencija. Jei vienas pamato, kad kaimyno javai tamsesni, švaresni, varpotesni, tuoj klausia ką tu jam patarei, ką pardavei, kad kaimyno kviečiai pradeda stelbti manuosius, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino KEMIRA firmos konsultantas mūsų rajone A.Žaliniakas.



„Kokteiliams“ nepritarė

Apibendrindama lauko dienoje-seminare matytus pasėlius, R.Petrauskienė pabrėžė, jog ateityje žemdirbiai trąšoms turės skirti dar didesnį dėmesį.

Trąšų specialistė priminė, kad ūkininkui nepakanka žinoti vien trąšų sudėties formulę ir skaičiuoti jų veikliųjų medžiagų kainą. Norint efektyviai panaudoti trąšas, būtina ištirti dirvos sudėtį. Nežinant, kokių trąšų, mikroelementų dirvoje pakankamai ir ko trūksta, negali paskaičiuoti, ko ir kiek reikės augalams papildomai. Specialistė sakė nesanti įvairių trąšų ar augalų apsaugos priemonių mišinių, „kokteilių“ šalininkė.

Taupydami lėšas kai kurie ūkininkai vienu metu išberia ar išpurškia kelių rūšių trąšas, mikroelementus, apsaugos priemones. Augalui, kaip ir žmogui, reikia įvairiarūšio maisto, tačiau tie „patiekalai“ turi būti pateikti nustatytais dydžiais ir reikiamu laiku. O su sergančiu ar negaluojančiu augalu reikia elgtis kaip su ligoniu – kai kurios ne laiku ir per daug (ar per mažai) paskleistos trąšos, apsaugos priemonės gali jam ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.

R.Petrauskienė patarė žemdirbiams, kokių dar šiandien būtų galima imtis priemonių vasarinių rapsų, cukrinių runkelių pasėliams pataisyti. Specialistė pastebėjo, kad šiems augalams dabar ypač trūksta boro. Tačiau kiekvieno ūkininko laukas, kiekvienas pasėlis yra individualus. Todėl geriausiai pasiskambinti, konsultuotis, tartis su trąšomis prekiaujančių firmų konsultantais. Tuo labiau kad tokios konsultacijos žemdirbiams nieko nekainuoja.



Tarp cukrinių ir trešnių

Rumokų bandymų stoties direktorius Juozas Kaunas patikino, kad negalėtų šį pavasarį kažkuo ypatingai išskirti. Jis savo orais ir šiluma panašus į daugiametį vidurkį.

Reikia džiaugtis, kad šiemet Vilkaviškio krašte beveik nebuvo augalams pakenkusių pavasarinių šalnų. Tiesa, šaltokas oras pristabdė cukrinių runkelių dygimą, todėl jų vegetacija gali nuslinkti į rudenį.

Gražiai ir vešliai Rumokų bandymų stoties laukuose atrodė sėkliniai žieminiai kviečiai 'Širvinta', miežiai 'Ūla'. Keliais centimetrais čia buvo aukštesni nei kitur matyti ir cukrinių runkelių daigeliai.

Tačiau Lietuvos cukriniams runkeliams daugiau nei šalnos gali pakenkti Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių ekonominė politika. PPO spaudžiama ir remiama cukraus gamybos gigantų, tokių kaip Brazilija, Australija ir kt. laimėjo bylą prieš ES, dėl to ES šalys negalės remti (dotuoti) cukrinių runkelių augintojų.

Pasak J.Kauno, šiemet ūkininkai dar gaus pernykštę 165 Lt/t cukrinių runkelių kainą, tačiau jau ruošiami projektai, kad netolimoje ateityje ji gali kristi iki 120 Lt/t, o vėliau – gal net iki 86 litų už toną. Cukrinius runkelius auginantiems žemdirbiams tai kur kas blogesnė žinia, nei šalti orai ar sunkiai dygstančios sėklos.

Nuotaiką žemdirbiams pataisė netoli Bebrininkų pašešupių lygumose vešintis vienintelis toks Lietuvoje 27 hektarų vyšnių (teisingiau, trešnių) sodas. Lauko dienos ūkininkus pasitikusi sodo šeimininkė Jūratė Ramanauskaitė savo pamąstymais apie Lietuvoje pradėtas auginti trešnes gundė ūkininkus pagalvoti, ar nevertėtų cukriniams runkeliams skirtus plotus pamažu apsodinti trešnėmis.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas