„Santaka“ / Po 40 metų į tėviškę važiuoja kaip į ekskursiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-30 09:25

Dalinkitės:  


Savo namuose Kybartuose Galina saugo senelės palikimą – tikrą rusišką „samovarą“. Nors ir prakiuręs, jis namams suteikia išskirtinumo.

Autorės nuotr.


Po 40 metų į tėviškę važiuoja kaip į ekskursiją

Kristina VAITKEVIČIENĖ

2009-aisiais sukanka lygiai keturiasdešimt metų, kai nužengusi nuo traukinių perono jaunutė Galina iš Pskovo pasitiko savo naują gyvenimą Kybartuose. Tada šis miestas jai atrodė šaltas, nejaukus ir dumblinas, mat su būreliu draugų ir draugių pagal paskyrimą čia dirbti ji atvyko ankstyvą pavasarį.



Tėviškė dar labiau nutolo

1969 metais į Kybartų prekybos įrengimų gamyklą iš Pskovo industrijos technikumo buvo atsiųsta dirbti devynetas jaunuolių – septynios merginos ir du vaikinai. Ne visi jie liko gyventi Kybartuose, daugelis išvažiavo vos tik baigėsi jų paskyrimo laikas, kiti neištvėrė ir jo.

Keturiasdešimt metų praleidusi Kybartuose Galina Ramanauskienė tapo tikra vietine gyventoja ir iš čia važiuoti niekur neketina. Čia ji susipažino su savo dabar jau buvusiu vyru, užaugino tris vaikus – dukrą ir du sūnus, čia – jos namai ir artimi draugai.

Į Pskovą pas ten likusius giminaičius Galina nuvažiuoja, kai tik gali. Jos tolima tėviškė tapo dar tolimesnė, kai įvedė vizas su Rusija. Tad nuvažiavusi ten ji stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių, Pskovą garsinančių vietų, nes kas žino, kada vėl galės apsilankyti...



Viename kambaryje gyveno septyniese

– Kai pirmą kartą visas būrys dvidešimtmečių atėjome į darbą, visi gamykloje žiūrėjo į mus atsisukę, – pasakojo linksmo būdo, puikiai lietuviškai šnekanti Galina. – Apgyvendino mus tada tokiame dideliame kabinete, esančiame senojoje įrengimų gamykloje. Miegojome ten septyniese ant sudedamųjų lovelių. Kambaryje stovėjo kanceliarinis stalas, prie kurio valgydavome, kampe – didžiulė kabykla, kur turėjo tilpti mūsų drabužiai. Patalpa buvo apšildoma krosnimi, kurią ateidavo pakurti kažkokia moteriškė.

Pradėję dirbti jaunuoliai buvo išskirstyti po cechus ir stojo prie staklių. Nors visi buvo įgiję technologo specialybes, pirmiausia turėjo padirbėti paprastais darbininkais. Padirbę kelis mėnesius prie staklių, gavo geresnius darbus.



Gyvenimas – ne tik darbas

Iš Rusijos atvykusios merginos laisvalaikį leido taip, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Sužinojusios, kad mieste vyksta šokiai, rusaitės pirmajam savo pasirodymui juose ruošėsi kone visą savaitę: derino rūbus, darėsi šukuosenas. Atvykusios nurodytu laiku, 20 val., nustebo salėje nieko neradusios. Mat buvo pripratusios, kad jei tokiu laiku šokiai, tai reiškia – visi šoka... Kantriai prasėdėjusios porą valandų, merginos sulaukė, kol salė prisipildė žmonių ir šurmulio. Laukimas atsipirko dvigubai: visos iki vienos po šokių jau turėjo po palydovą, pasišovusį neleisti liūdėti merginoms iki pat namų.

Vėliau merginos buvo išskirstytos po dvi, po tris ir jau kraustėsi į kiek paremontuoto bendrabučio patalpas, kur gyvenimo sąlygos buvo geresnės. Dar po kiek laiko gamykla išrūpino specialistėms ir atskirus butus. Prasidėjo savarankiškas gyvenimas.



Kybartuose gyventi gera

Kadangi Galina buvo labai sportiška, ją pastebėjo treneriai ir pakvietė žaisti tinklinį. Nors mergina buvo nedidelio ūgio, teko pabūti ir krepšininke. Jų komandai nebuvo lygių ne tik rajone. Kybartietė, kaip aktyvi turistų būrelio narė, apvažinėjo ne tik visą Lietuvą, bet ir lankėsi tuometinės Tarybų Sąjungos pietuose, buvo Suchumyje.

Savo gyvenimą Kybartuose Galina vadina linksmu ir turiningu. Gero būdo rusaitė greitai čia prigijo ir net nesiruošė niekur išvykti. Kartu su ja pasiliko ir trys jos kurso draugės. Galina niekada nebijodavo eiti naktį po pamainos namo, nes Kybartuose buvo labai ramu. Čia jai patiko ir vasarą, ir žiemą, tad kitos, geresnės, vietos gyventi ji neįsivaizduoja iki šiol.



Už darbą svarbiau šeima

Gamykloje moteris darbą prarado 1993 metais, tačiau neprapuolė. Keletą metų dirbo namo komendante, jos rūpesčiu jaukiai sutvarkytos laiptinės, sudėtos durys. Paskui septynetą metų triūsė mokyklos valgykloje, kol šią privatizavo. Kadangi Galina nebuvo specialistė, ją atleido. Norint išgyventi, moteriai teko padirbėti ir Vokietijoje. Dabar ji gauna išankstinę pensiją ir prižiūri seną žmogų.

Kartu su Galina gyvena ir jauniausias sūnus Robertas. Vaikinas buvo įstojęs mokytis, bet mokslų nepabaigė, tad dabar dirba UAB „Srovė“ ir planuoja studijas pratęsti vėliau. Kitas sūnus – Airijoje. Jo Galina ypač pasiilgsta. Gal kad vaikas toli, o gal kad yra tokio paties atviro ir jautraus būdo kaip mama. Galina su juo gali ilgai prakalbėti telefonu. Dukra mamą pradžiugino jau keturiais anūkais.



Keliavo nuo vaikystės

Planuodama savo ateitį Galina kalba tik apie Kybartus. Čia ji praleido jau du trečdalius savo gyvenimo, čia jos vaikai, draugai, namai.

Moteris svarsto, jog gal ji taip greitai prigijusi dėl to, kad jos tėtis buvo karininkas ir tekdavę kraustytis iš vienos vietos į kitą. Tad prisirišti prie vieno miesto ar šalies ji nespėjusi. Pati Galina yra gimusi Lenkijoje, vaikystėje gyvenusi ne viename plačiosios sąjungos mieste.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas