|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-06-10 16:43
Valė Babinskienė išskleidė naujausią savo išaustų kaišytinių prijuosčių rietimą.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Ne iš karto atveriamą vidinį džiaugsmą, kartu ir pasididžiavimą tuo, kas per mintis ir širdį, rankoms prisilietus prie lygiai užmestų siūlų gijų, virsta gražiausiais raštais, pajutome aplankę audėją jos namuose. Moteris tuo metu audė prijuostes etnografinio ansamblio dalyvėms. Mūsų klausimai apie sugebėjimą sukurti spalvingą audinį, moteriai atrodė juokingi. – Jei prireiktų, išmoktumėte. Yra brėžinys, susižymiu spalvas, nusitiesiu siūlus ir išsikaišioju gijeles. Kiekvienai tulpei po kiekvieno šūvio vis reikia išrinkti gijas rankomis. Pirštai dar klauso, kad tik nugara neįsiskaustų. Taip ir žaidžiu, – kaip savaime suprantamą procesą aiškino rinktinių, kaišytinių raštų audimo specialistė. Kai su muziejininke A.Mickevičiene norėjome išsiaiškinti, kuo jos audimas skiriasi nuo kitų, nors ir ji labai daug išaudusi „per 4, 8 ar 10 nyčių“, V.Babinskienė valiūkiškai užklausė, argi pačios nematančios. Jei dabar surastų bent vieną tokiu audimu besidominčią, kuriai galėtų perduoti visas paslaptis, „daugiau nenybrintų ir rami gyventų“. Krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijoje ir dabar galima pamatyti staklėse audžiamą keturnytį lininį rankšluostį. Jo raštą į nytis suvėrė ir muziejininkes austi pamokė Valė Babinskienė. Pirmuosius audinius V.Babinskienė išaudė dar vaikystėje. Potraukis austi tarsi įgimtas – šis darbas jau buvo mielas tada, kai pakojas minti pasiekė dar beveik stačiomis, labai norėdavo padėti mamai. Už milo audinyje priveltas klaidas mama ją mažą nesubarė, bet pradėjo rimčiau mokyti. Vėliau, jau apsigyvenus Vilkaviškyje, mama buvo jos didžiausia pagalbininkė. Iš aštuonių šeimoje augusių vaikų Valė buvo jauniausia. Vyriausia sesuo palinko prie siuvėjos, kita – prie mezgėjos amato. V.Babinskienė taip pat išmoko siūti dar vaikystėje. Ją, dar jauną, Vilkupių kaime buvusios kelios audėjos pamokė austi sudėtingiau. Valė Babinskienė prieš daugiau kaip 40 metų pabandė austi rinktiniais raštais, taip audžia ir dabar. Paskata sudėtingiau austi V.Babinskienei atsirado, kai ištekėjo. Ne iš gero: už darbadienius kolūkyje mokėjo mažai, reikėjo mąstyti, kaip pragyventi. Mamytė suverpdavo linus. „Reikėjo tik medvilnės susirasti. Mums atrodė, jog pigiau išsiausti, nei nusipirkti kartūno. Be to, kai pati pasidarai – visai kas kita. Tas noras pasidaryti, turėti pačios išaustą patalynę, užuolaidas, staltieses, ir nugalėjo. Žiemą vis tiek laiko būdavo“, – pasakojo moteris, pajuokaudama, jog ilgainiui „audimas virto priklausomybės liga, narkotiku“. Kai V.Babinskienė atvėrė spintas ir pakilojo savo gyvenimo audinius, net pačią pirmąją išaustą lovatiesę, taip ir norėjosi išgauti, ar nebus į spalvingus, nesikartojančius raštus sudėjusi visą savo širdies nerimą ir džiaugsmą. Specialaus teorinio pasiruošimo neturinti moteris ir dabar pati sukuria raštus. Turi nemažai dar neužbaigtų audinių – rankšluosčių, staltiesėlių, kuriuos numačiusi dovanoti. Kai ką žada perduoti ir muziejui. „O jei visus sudėčiau į krūvą, – kambaryje netilptų“, – sakė audėja. Ankstesniais laikais moteris dirbo ir namudininke, jos staltiesių, staltiesėlių, lovatiesių, rankšluosčių buvo galima nusipirkti dailės parduotuvėse. Valė Babinskienė išaudžia proginius tekstus. Vieną tokį autentišką rankšluostį su tekstu dovanojo „sielos sesei“ audėjai Salomėjai Vaškevičienei jos 80-ojo gimtadienio proga. Namus papuošusi išaustais Tautiškos giesmės, Maironio žodžiais. Valės Babinskienės namų visi kambariai ir virtuvė papuošti vien tiktai jos austais užtiesalais, kilimais, užuolaidomis, staltiesėlėmis, pagalvėlių užvilkimais. Net rankšluosčiai ir pašluostės – jos rankų darbo. Visos palangės nustatytos žydinčiomis pelargonijomis ar francijomis. Moteris sako, jog jos veši dėl to, kad kiekvieną sekmadienį vis jas pakalbina, lapelius paglosto. Valė Babinskienė nesupranta, kaip galima moteriai skųstis gyvenimo nuoboduliu – ji visada turi ką veikti, visos jos valandos ir dienos užimtos. Savais audiniais „aprengti“ namai ir šilti, ir jaukūs. Publikuota: 2005-06-10 16:43:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|