„Santaka“ / Gydytojas mėgavosi Ramiojo vandenyno bangomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-12 17:01

Dalinkitės:  


R.Sveikata (kairėje) bei jo kolega vilnietis N.Balčiūnas konferencijos atidarymo vakarėlio metu nusifotografavo su tautinius drabužius vilkėjusiais programos dalyviais.

Gydytojas mėgavosi Ramiojo vandenyno bangomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sveikata neseniai grįžo iš Čilės. Šioje Lotynų Amerikos šalyje medikas viešėjo su darbo vizitu – dalyvavo tarptautinėje urologų konferencijoje. Tačiau šįkart su ligoninės vadovu kalbėjome ne apie tai, ką išgirdo konferencijoje, o paprašėme pasidalyti įspūdžiais iš tolimos egzotiškos šalies.



Darbą derino su poilsiu

Lietuvos urologų draugija gan dažnai rengia išvykas į įvairias šalis, kad medikai galėtų susipažinti su pasaulio urologijos lygiu. Tad ir šįkart, kai gavo pasiūlymą vykti į Čilę, R.Sveikata sakė net neabejojęs – proga nukeliauti į Pietų Ameriką ir pamatyti egzotišką šalį gali gyvenime daugiau nebepasitaikyti. Tad iškart pasiprašė atostogų.

Iš Lietuvos į šią konferenciją skrido apie dvidešimt urologų, dauguma – iš didžiųjų miestų. Kai kurie jų taip susiplanavo atostogas, kad Čilėje liko ilgesniam laikui ir pamatė daugelį šalies įžymybių, nuvyko į Velykų salą, Punta Arenas’ą – piečiausią pasaulio miestą, Andų kalnus. Už turistines keliones medikams teko mokėti patiems.



Turtinga vaisių ir lašišų

Ramiojo vandenyno pakrante nusidriekusi šalis – daugiau nei 3000 km ilgio, tad vien pervažiuoti ją išilgai truktų nemažai laiko. Šalis driekiasi nuo dykumų Šiaurėje iki Patagonijos Pietuose. Čilėje yra apie 17 mln. gyventojų, kurių trečdalis gyvena sostinėje Santjage. Atstumas nuo Lietuvos iki Čilės – apie 13 tūkst. km.

Čilė – kontrastų šalis: įvairiose vietose vis kitoks klimatas, oro temperatūra, landšaftas. Vertinant ekonominiu aspektu, tai viena labiausiai išsivysčiusių Pietų Amerikos šalių. Čia randama daug iškasenų, klesti laivyba, sparčiai vystosi ir vyno pramonė. Šalis turtinga vaisių – eksportuoja ananasus, vynuoges, kivius, migdolus ir kt., garsėja jūros gėrybėmis. Kadangi klimatas panašus į Norvegijos, eksportui auginamos lašišos.

Nuostabus klimatas ir geografinė padėtis pritraukia aibes turistų. Šalies krantus skalauja Ramusis vandenynas, tad poilsiautojus vilioja pliažai ir poilsiaviečių rojus. Vos už keliasdešimties kilometrų – Andų kalnai, nuo kurių ledynų leidžiasi slidininkai.



Jautėsi saugūs

Vyr. gydytojas R.Sveikata Čilėje viešėjo savaitę, tad geriau tespėjo apžiūrėti sostinę Santjagą. Beveik prieš 500 metų ispanų įkurtas miestas pasižymi įspūdinga kolonijine architektūra, sumišusia su šiuolaikiniais dangoraižiais kalnų ir palmių fone. Miestą supa įspūdingi Andų kalnai, kuriuos vietiniai vadina Kordiljerais.

Nors į Lotynų Ameriką vykdami medikai baiminosi, jog čia jausis nesaugūs, jokių incidentų nepatyrė. Miestas pasirodė civilizuotas, urbanizuotas, kultūringas. Kai kurie pastatai traukė akį modernumu, kiti – įmantria senovine architektūra. Nors klimatas karštas, mieste daug žalumos, įtaisytos laistymo sistemos, daug baseinų.

Kadangi vasara Čilėje prasideda gruodžio pabaigoje, lietuvių viešnagės laikas sutapo su vėlyvu pavasariu. Oras buvo šiltas – apie 30 °C, bet vandenyno vanduo gan vėsus – 11–13 °C. Vietiniai gyventojai tokiu oru nesimaudo, tačiau pliaže pilna besideginančių turistų. Lietuviai negalėjo praleisti progos ir įlindo pasimėgauti Ramiojo vandenyno bangomis.



Rasės „nesimaišo“

Europiečiai įsivaizdavo, kad Pietų Amerikos šalyje sutiks aibes juodaodžių. Tačiau šios rasės žmonių čia beveik nėra, kaip ir Europos miestuose įsikūrusių indų ar kinų. Vietiniai aiškino, kad šalyje – gan griežta įdarbinimo tvarka, todėl prigyja ne visi emigrantai. Ispaniškai kalbančioje šalyje daugiausia gyvena ispanų palikuonys ir indėnai bei metisai, polineziečiai. Kai kurios indėnų gentys, pvz., mapučo, išlaikė savitumą ir yra globojamos valstybės. 20 amžiaus pradžioje į Čilę emigravo nemažai Rytų Europos gyventojų, taip pat vokiečių. Europiečiai sudaro vidutiniąją klasę ir yra nelinkę maišytis su indėnais.

Vidutinė klasė daugiausia gyvena priemiesčiuose, nuosavose vilose, kurių būtinas atributas – individualus lauko baseinas. Kad šalis turi ir socialinių problemų, lietuviai susidarė įspūdį iš gatvėse streikuojančių darbininkų. Vieną dieną turistams teko pakeisti planus, nes dėl darbuotojų streiko neveikė keltuvas į kalnus.



Kaip iš serialų

Kaip gyvena miestiečių šeimos, lietuviams neteko matyti. Tačiau jie buvo užsukę pas vieną fermerį, kur pirko uogų ir vaisių. Europiečiams šeimininkė noriai pasakojo, kad jos ūkyje užaugintos uogos eksportuojamos į kitas šalis. Tačiau svečius nustebino baisi netvarka fermerės kieme: šalia augo migdolai, braškės ir čia pat buvo suverstos mėšlo krūvos.

R.Sveikata sakė, kad mūsų televizijos rodomi Lotynų Amerikos šalyse sukurti serialai – tikras vietinės tvarkos atspindys. Tiesa, Čilėje televizija labai populiari. Prie fermerės lūšnos puikavosi satelitinė antena, o namuose tarp skurdokų rakandų – didžiulis šiuolaikiškas televizorius.

Medikams teko skanauti egzotiškiausių vaisių, daržovių, kurių gausumu stebina turgūs. Jūros gėrybes dievinantis vyr. gydytojas R.Sveikata sakė prisivalgęs tokių vandens padarų (vėžiagyvių, aštuonkojų, kriauklių), kokių ir matęs nebuvo.



Medikai – ne turtuoliai

Žinoma, įdomu buvo išgirsti ir apie šios šalies urologų skaitytus pranešimus, tačiau didesnio įspūdžio medikui jie nepaliko: Europoje rengiamos konferencijos yra kur kas aukštesnio lygio. Jose galima išgirsti apie progresyvias gydymo technologijas, vis tobulėjančią medicininę techniką, sužinoti daug naujo. Tarptautinėje konferencijoje Pietų Amerikos žemyne dalyvavę medikai tikėjosi pamatyti naujų amerikietiškų, japoniškų, korėjietiškų technologijų, tačiau medicininės įrangos paroda buvo gan skurdi.

Čilės urologijos lygis panašus kaip Lietuvos – panašus procentas gyventojų serga onkologinėmis ligomis, naudojamos panašios prevencinės priemonės, gydymo metodai.

Čilėje, kaip ir Lietuvoje, be „valdiškų“, yra ir privatūs medikų kabinetai. Medikų atlyginimai – mažesni nei Lietuvoje. Gydytojai gauna apie 1000 JAV dolerių per mėnesį, dėl to dažnas yra įkūręs ir privatų kabinetą, nes toks atlyginimas netenkina. R.Sveikatą nustebino, kad vaistai, bent jau skirti urologinėms ligoms gydyti, visiškai nekompensuojami.

Medicinos studijos nėra brangios: studentui tenka įmokėti 200 JAV dolerių per ketvirtį. Tačiau baigę mokslus medikai pirmiausia kelerius metus turi atidirbti pagal paskyrimą mažosiose atokių miestelių ligoninėse. Tik vėliau jie gali tikėtis vietos didesnėse miestų klinikose. Nors atlyginimas nėra didelis, medikai į svetimas šalis ieškoti skalsesnės duonos nelaksto – dirba savo tėvynėje.

Vyr. gydytojas ne tik pasigėrėjo tolima šalimi, bet ir pasidžiaugė, kad mūsų medicina – ne žemesnio lygio, o medikai gyvena tikrai ne blogiau.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas