„Santaka“ / Penkiasdešimt metų lydimi darnaus sugyvenimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-09 09:39

Dalinkitės:  


Ant Laimutės ir Jono Antanaičių pirštų šviečia auksinių vestuvių žiedai, o gražų amžių primena išraityta lazda, kuria pasiramstyti, ačiū Dievui, dar nereikia...

Autorės nuotr.


Penkiasdešimt metų lydimi darnaus sugyvenimo

Birutė NENĖNIENĖ

Kiekvienam savas kelias

Vilkaviškiečiai Laimutė ir Jonas Antanaičiai prieš kelias savaites šventė savo santuokos auksinį jubiliejų. Tai ir buvo priežastis pakalbinti šiuos jaukia vidine šiluma spinduliuojančius žmones. Pajuokavome, jog prieš penkiasdešimt metų, irgi gruodį, tebesitęsė jų medaus mėnuo: 1958 metų lapkričio 6 dieną juodu susirašė metrikacijos skyriuje, o „šliūbą“ bažnyčioje gavo ir puotavo per Naujuosius metus.

Sutuoktiniai išsakė svarbią mintį, jog visas tas penkias dešimtis metų juos lydėjo ne pasirinktos profesijos ar siekiamos karjeros, o darnaus sugyvenimo šeimoje sėkmė. Abu išaugino dukrą ir sūnų, o šie pradžiugino keturiais anūkais.

Antanaičiai neįgijo didesnio išsilavinimo, tik jau susituokę ir augindami po metų gimusią dukrelę rado laiko ir noro kartu lankyti vakarinę mokyklą. Abu kartu baigė aštuonias klases, bet vaikus ir anūkus visada skatino siekti mokslo. Jų žodžiais tariant, kiekvienam žmogui lemta eiti savo likimo nutiestu keliu.



Prie tos pačios upės

Laimutės ir penkeriais metais vyresnio Jono vaikystė prabėgo gausiose šeimose, abipus Šešupės įsikūrusiuose Matarnų ir Sūdavos kaimuose. Iš savo vaikystės abu mena saulėtas vasaras, maudynes ir žvejybą toje pačioje upėje, bet bendro gyvenimo srovė juos „pagavo“ kažkaip nejučiomis. Laimutė lankė Žynių kaimo mokyklą, draugavo su Jono seserimis. „Tikroji draugystė prasidėjo po Joninių šventės, kai 1957 metais šventino atstatytą tiltą per Šešupę“, – šį svarbų faktą Laimutė įsidėmėjo visam gyvenimui.

Kaimo jaunimas tada susieidavo gegužinėse, šokiuose Matarnų šilelyje, ne kartą lankoje prie atstatyto Slabadų tilto šventė Jonines.



Užsiėmimų rado patys

Jonas Antanaitis jaunystėje buvo įsidarbinęs miške, melioracijoje. Grigaičių miške ir šiandien ošia jo pasodintos eglaitės, topoliai. Grįžęs po karinės tarnybos Rusijos šiaurėje, Murmanske, į tolimesnius horizontus daugiau nesidairė. Vyras tuometiniame Šapalų tarybiniame ūkyje grūdų sandėlininku išdirbo netoli dvidešimties metų. Laimutė ilgą laiką buvo laiškininke.

Vėliau Antanaičiai pasistatė namą Vilkaviškyje. Daugiau nei dešimtmetį abudu dirbo tuometiniame buitinio aptarnavimo kombinate, pynė vainikus, kol išėjo į pensiją.

Jaunystėje, ką tik susituokę, Antanaičiai mėgo giedoti bažnyčioje, dalyvavo kaimo saviveikloje, dainavo ansambliuose – jiems patikdavo koncertuoti. Laimutė daug kartų vestuvėse buvo svočia.



Žvejyba – abiejų pomėgis

Jonas nuo vaikystės mėgėjas žvejoti. Neseniai šiuo pomėgiu užsikrėtė ir žmona. „Kai pagavau kilogramo lydeką, tada vyras mane įrašė į žvejus. Tai nutiko pernai“, – aiškino Laimutė.

Pasitarę abudu įsigijo žvejo mėgėjo dokumentus ir dažną savaitę išsiruošia iš namų, kad įmerktų meškeres į Šešupę ar Širvintą. „Anksčiau nerimaudavau: ką jis ten žvejoja, juk lyja, šalta, jau vakaras, o vyro namuose dar nėra“, – aiškino žmona apie kamavusią vienatvę, kuri paskatino atgaivinti kadaise tik rusenusį moters pomėgį žvejoti. Žuvis kaip žuvis, ant stalo apsieitų ir be jos, bet visas įdomumas – praleisti laiką abiem kartu gamtos ramybėje.

Dar jaunystėje Laimutė išmoko kepti šakočius. Ji ir dabar nustebina pavaišindama burnoje tirpstančiu savo firminiu pyragu, kartais prie kepimo ranką prideda ir Jonas.



Svarbu palaikyti nuotaiką

Paklausti apie sveikatą, sutuoktiniai smulkiai nesipasakojo, bet vieną prieš vienuolika metų buvusį atvejį moteris pavadino savo pergalės prieš ligą diena. Po to krizinio momento ji ypač išmoko branginti gyvenimo akimirkas, kas kiek laiko pastiprinti organizmą sanatorijose, pasinaudoti masažais.

Kaip dabar atrodo tie praėję penkiasdešimt bendro gyvenimo metų?

„Labai greitai prabėgo. Sidabrines vestuves šventėme jau gyvendami Vilkaviškyje, buvo labai smagu“, – prisiminė L.Antanaitienė.

„Negaliu patikėti, kad tiek metų prabėgo“, – keliskart pakartojo moteris pasakodama, kad į miestą, „į žmones“, bet kaip atrodydama neišeina. Tvarkingas gražesnis rūbas, kuriuo apsivelka Laimutė, jai pakelia nuotaiką.



Kaip tikri jaunieji

O prieš 50 metų, tą lapkričio 6-ąją, niekas net nežinojo, jog juodu, susistabdę pravažiuojantį pienovežį, vyksta į Kudirkos Naumiesčio civilinės metrikacijos skyrių. „Žiedų neturėjome už ką nusipirkti. Mano buvo geresnis, o jo – už penkis rublius. Vestuvėms bažnyčioje pasipuošiau už dešimt rublių išsinuomota suknele“, – prisiminimais dalijosi L.Antanaitienė.

Jau seniau Antanaičiai vis kalbėjosi, jog švęs auksines vestuves. Palyginti su pirmosiomis, šios buvo prašmatnios, nes daug fantazijos įdėjo vaikai ir anūkai. Moteris pasipuošė nauju kostiumėliu, rankose laikė gražią puokštę, buvo prisegta gėlė ir „jaunojo“ švarko atlape. Į Civilinės metrikacijos skyrių ir bažnyčią važiavo limuzinu, anūkai močiutę net pernešė per Šešupės tiltą – tą patį, prie kurio užsimezgė Laimutės ir Jono amžina draugystė.

„Auksiniai jaunieji“ bažnyčioje gavo vaikų parūpintą išlenktą lazdą. „Vaikai nupirko labai gražius auksinius žiedus ir prisakė, kad nešiotume. Bet kasdien jie mums nelabai patogūs, be to, ir gaila“, – sutuoktiniai iš puošnios dėžutės išėmę rodė bažnyčioje prieš mėnesį pašventintus žiedus.



Gražiausias pasveikinimas

Švęsdami auksines vestuves išpuoštoje „Aukso rago“ kavinėje visi džiaugėsi, kaip gražiai ir smagiai linksminosi vyresnieji svečiai bei jaunieji giminės – beveik be alkoholinių gėrimų. L.Antanaitienė sakė, jog šiomis vestuvėmis jie ir siekė suburti artimiausius žmones, džiaugėsi, kad visiems buvo gera pabūti kartu.

Ko reikia, kad taip ilgai ir taip gražiai žmonės kartu nugyventų?

„Reikia vienas kitą suprasti, nusileisti vienas kitam, reikia susiklausymo“, – sakė Laimutė. „Ir nereikia vienas kito užgaudinėti. Reikia užjausti, padėti“, – pridūrė Jonas.

Pasak sutuoktinių, tik suglaudus pečius, pasitariant ir išgirstant vienas kitą galima džiaugtis gyvenimu. „Gyvenimą reikia branginti. Aš nepateisinu dabar dažno reiškinio, kai jauni vyrai išvažiuoja uždarbiauti į užsienį. Didelė trauma vaikui, o ir sutuoktiniai vienas nuo kito nutolsta“, – svarstė L.Antanaitienė.

Su pasididžiavimu moteris prisiminė, kaip neseniai suaugusi dukra ją apsikabino ir pasakė: „Mama, mes labai laimingi, kad jūs su tėte esate kartu!“ Ar galima dar norėti gražesnio pasveikinimo?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas