„Santaka“ / Mėsiniai galvijai ūkininkei atstoja banką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-10 16:30

Dalinkitės:  


Turi apie ką pamąstyti gražaus vienkiemio Piliūnų kaime šeimininkė Roma Čižauskienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mėsiniai galvijai ūkininkei atstoja banką

Algimantas GUDAITIS

Mėsinių galvijų auginimas tampa viena patrauklesnių žemės ūkio sričių. Laikantis gyvulių ekstensyvaus auginimo taisyklių už parduotą mėsinės krypties bulių, neskaitant už mėsą (gyvą svorį) gautų pinigų, valstybė dar skiria 600 Lt specialiąją išmoką. Už parduotą skersti vidutinio svorio mėsinės veislės bulių jo augintojas gali surinkti 2800- 3000 litų. Iš pirmo paskaičiavimo atrodytų, kad tai nemaži pinigai. Todėl ne vienas rajono ūkininkas imasi auginti tokius galvijus.



Iš pašešupių į Sibirą

Su Valstybiniu veislininkystės inspektoriumi mūsų rajone Antanu Šimanausku apsilankėme pas jau keletą metų mėsinius galvijus auginančią Piliūnų kaimo ūkininkę Romą Čižauskienę. Važiuodami tikėjomės sutikti stiprius su stambiais galvijais besigalinėjančius ūkininkus. Tačiau mus pasitiko trapi, daugiau į daktarę ar vaistininkę nei didelio vienkiemio šeimininkę panaši moteris.

Kiekvienas ūkis, kiekviena šeima turi savo likimą. Savaip klostėsi ir Čižauskų ūkio istorija.

– Čia yra mano vyro Petro Čižausko tėviškė. Jo tėvai gražiame pašešupyje turėjo sodybą ir 30 ha žemės. Vyro senelis Baltramiejus ūkį paliko Petro tėvui, šis savo sūnui – taip anksčiau klostėsi kaimo kartų gyvenimai, – pradėjo pasakojimą Čižauskų marti dzūkaitė Roma Čižauskienė.

Jos vyro tėvus ištiko daugelio tarpukario Lietuvos ūkininkų likimas – tarybų valdžia juos ištrėmė į Sibirą. Petras tremtinio dalią pradėjo su pirmąja gyvenimo diena – jis gimė traukinyje tėvus vežant į tremtį. Tremtinių dalios neišvengė ir nuo Simno krašto kilę Romos tėvai. 1958 metais Čižauskai grįžo į Lietuvą. Jų namuose gyveno keturios šeimos. Po poros metų vienas iš Čižauskynės naujakurių užleido kampelį seniesiems namų šeimininkams.



Atstatė tėviškę

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę tėvų namus ir žemę susigrąžino Petras Čižauskas. Tuomet jis dirbo Marijampolės cukraus fabrike technikos direktoriumi. Kadangi, pasak Romos, jos specialybė ir darbas (pradinių klasių mokytoja) buvo ne toks svarus ir reikšmingas, todėl ji paskyrė daug laiko ir pastangų tvarkydama ūkio susigrąžinimo procedūras, pamažu įsitraukė į ūkinius reikalus. Vyras važiuodamas į darbą Marijampolėje kartu išveždavo į mokyklą vaikus, o jai likdavo statybos, pasėliai, gyvuliai... Dabar Čižauskų sodyboje suskaičiavau devynis pastatus.

– Petras norėjo atkurti tokią tėviškę, kokia ji buvo prieš karą, prieš kolektyvizaciją. Todėl nugriautus, sudegintus tvartą, klojimą pastatėme tose vietose, kur jie ir anksčiau stovėjo, – aiškino Roma.

Išliko tas pats ir gyvenamasis namas, tik dabar jis apmūrytas plytomis, pakeisti langai, durys. Tik kiemo gilumoje iškilę nauji metaliniai arkiniai sandėliai, garažai liudija, kad į vienkiemį jau atėjo nauji laikai. Dairantis po sodybą nejučiom ateina mintis, kad jei ne karas, ne kolektyvizacija, šiandien Lietuvoje būtų tūkstančiai panašių ūkių.

Deja, vargu ar rastume šeimą, namus, kuriuos būtų neaplankiusios nelaimės. Prieš kelerius metus mirė Romos vyras Petras Čižauskas. Moteris liko ūkininkauti su trimis vaikais. Dukra Daiva jau ištekėjusi, gyvena ir dirba Marijampolėje, sūnūs Paulius ir Vytautas – dar studentai. Vyro netektis moterį labiau prispaudė prie žemės, bet nepalaužė.

– Dirbu ir gyvenu dėl vaikų. Nors jie pasirinkę ne žemdirbiškas specialybes – jaunėlis Paulius studijuoja telekomunikacijas, Vytautas – profesionalus sportininkas (šuolininkas į tolį), Daiva dirba turto vertintoja – tačiau jie dar jauni ir nežinia, kaip gali pakrypti jų gyvenimai. Ir aš buvau mokytoja, o baigusi 100 valandų ūkininkavimo pradmenų kursus, tapau profesionalia ūkininke, – šypsosi vienkiemio šeimininkė.



Išmėgino įvairias šakas

Dabar Čižauskų ūkiui priklauso 85 ha žemės, dar apie 20 ha ūkininkė nuomojasi.

Roma aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų rėmimo programose. Šiemet ūkininkė numačiusi pastatyti prie karvidžių mėšlidę ir už ES paramos lėšas įsigyti traktorių-krautuvą.

Čižauskai išmėgino įvairias ūkio šakas – sėjo javus, augino cukrinius runkelius, bulves, laikė karves, kiaules. Iš augalininkystės kelerius metus nemažas pajamas nešė bulvės. Čia, pašešupyje, žemė tinka jas auginti. Tačiau verslininkai uždarė netoli buvusią Antanavo spirito gamyklą. Ūkininkams prisiėjo sumažinti bulvių plotus, atsisakė jų ir D.Čižauskienė. Cukriniai runkeliai moters jėgoms taip pat pasirodė per sunkūs, tuo labiau, kad ir šios kultūros ateitis darosi vis miglotesnė. Ūkininkė pardavė jų kvotą ir šiemet cukrinių runkelių jau neaugina. Dabar daug žemės apsėja kviečiais, miežiais, skiria šienui, šienainiui ruošti, gyvuliams ganyti.

Šiemet ūkininkė nusipirko įrangą ruloniniam šienainiui gaminti. Nebeaugina Roma ir kiaulių. Dabar visos pastangos sutelktos galvijininkystei plėtoti.



Trys galvijų bandos

D.Čižauskienė laiko 20 melžiamų karvių. Karvių produktyvumą kontroliuoja VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ kontrolasistentai. Pernai iš vienos karvės ūkininkė vidutiniškai primelžė netoli 6000 kg pieno. Tačiau pienininkystė – nestabili šaka. Karvių bandą reikia pastoviai atnaujinti. Neretai dar jauną karvę dėl tešmens ar kitokių susirgimų tenka išbrokuoti. Todėl tokias karves ūkininkė ėmėsi sėklinti mėsinių bulių sėkla ir greta pienininkystės auginti mėsinius galvijus.

Dabar ūkininkė turi devynių žindenių karvių su veršeliais bandą. Mėsinius galvijus Roma veisia jau ketveri metai, todėl atsirado ir trečioji – mėsinių galvijų banda. Joje ganosi 20 mišrūnų ir mėsinių veislių galvijų. Kasmet grynindama limuzinų ir šarole mišrūnus ūkininkė užsiaugino jau ir grynaveislių telyčių. Pernai ji nusipirko grynaveislį limuzinų bulių. Dabar jis ganosi mėsinių galvijų būryje. Netrukus jį perves į žindenių bandą.

Roma mano, kad toks pienininkystės ir mėsinių galvijų auginimo derinimas duoda neblogus rezultatus. Pinigai už pieną ateina kas mėnesį, juos prisieina išleisti kasdieniniams reikalams – trąšoms, kurui, darbininkams už darbą sumokėti...

Mėsiniai galvijai yra lyg ir „mobilusis bankas“, kuriame kasdien auga palūkanos ir jas atsiimi pardavęs gyvulį. Nors R.Čižauskienė jau paruošusi pamatus mėsinių galvijų tvartui, tačiau, pasak jos, išgyventi vien iš mėsinių galvijų taip pat būtų nelengva. Kad gautum per metus 100 tūkst. Lt pajamų, kas tokiam kaip jos ūkiui yra dar ir mažoka, reikėtų kasmet parduoti apie 35–40 mėsinių bulių. Tokią apyvartą pasiekti prisieitų laikyti apie 70–80 žindenių karvių. Tam prireiktų nemažų kapitalinių įdėjimų, darbo jėgos.



Melžia ir studentai

Kas padeda Romai tvarkytis dideliame ūkyje? R.Čižauskienė sakė, kad jos ūkyje nuolat dirba du darbininkai. Ūkininkė jiems moka sutartą atlyginimą, socialinio draudimo mokesčius. Tai ne padieniniai, o pastovūs ūkio žmonės. Jie pas Čižauskus dirba netoli 10 metų.

– Tačiau didžiausi mano pagalbininkai ir patarėjai yra vaikai. Nėra savaitgalio, kad nesusirinktų į namus. Jie dirba su traktoriais, kombainais, aparia, apsėja laukus, derlių sutvarko. Šeštadieniais vaikai man skiria poilsio dieną ir karvių melžti neleidžia. Gal tik sekmadienio ryte aš juos dar palepinu ir grįžusiems iš šokių leidžiu ilgiau pamiegoti, – šypsosi Čižauskų vienkiemio šeimininkė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas