„Santaka“ / Socialinė įmonė – paramos neįgaliesiems garantas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-02 09:31

Dalinkitės:  


Socialinė įmonė – paramos neįgaliesiems garantas

Siekiant paskatinti labiausiai socialiai pažeidžiamų, praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvių asmenų įdarbinimą, 2004 metais buvo priimtas Socialinių įmonių įstatymas. Nors socialinės įmonės – kol kas naujiena Lietuvos ekonomikoje, yra nemažai veiksnių, skatinančių žmones kurti tokias įmones. Jos tenkina ne tik darbdavio interesus, nes gavus valstybės pagalbą kuriamas verslas, bet ir pačios valstybės: būtina sąlyga paramai gauti yra įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekiant sumažinti jų socialinę atskirtį ir suteikti naujas galimybes.

Į socialines įmones gali būti įdarbinami šie tikslinių grupių asmenys: neįgalieji; ilgalaikiai bedarbiai; asmenys, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai; motina ar tėvas, kurie vieni augina vaiką iki 8 metų; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų. Tačiau didžiąją dalį asmenų, įdarbinamų socialinėse įmonėse, sudaro neįgalieji, nes juos įdarbinusiai įmonei skiriama daug didesnė finansinė parama.

Kartu su socialinėmis įmonėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimo darbuotojais buvo nuolat galvojama, kaip tobulinti įstatymus, teisės aktus, kad veikla būtų sėkmingesnė, steigtųsi naujos įmonės, būtų mažinami biurokratiniai barjerai, vykdant socialinių įmonių veiklą. Todėl nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios buvo atlikta nemažai naudingų pakeitimų, kurie leido pagerinti socialinių įmonių veiklą ir paskatino jų plėtrą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 78 socialinės įmonės, iš kurių 56 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Jų veiklą administruoja 20 teritorinių darbo biržų. Daugiausia jų įsteigta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, tačiau yra įsikūrusių ir mažesniuose miestuose. Marijampolė ir Šakiai taip pat jau turi po vieną socialinę įmonę. Vilkaviškio aptarnaujamoje teritorijoje kol kas nėra įsikūrusių socialinių įmonių, nors darbdaviai jau domisi šia galimybe.

Neįgaliųjų skaičius socialinėse įmonėse nuolat auga. Valstybės finansinė parama sudaro galimybę išsaugoti 1600 neįgalių darbuotojų. Beveik pusė neįgalių darbuotojų turi 0–40 proc. darbingumo lygį, kas ketvirtas neįgalusis turi 0–25 proc. darbingumo lygį. Taigi galima teigti, kad socialinės įmonės yra skirtos neįgaliųjų užimtumui remti. Iš viso šiose įmonėse dirba 2510 darbuotojų.

Socialinių įmonių veikla yra labai skirtinga ir įvairi: drabužių siuvimas, leidyba, masažo, informacinių technologijų ir dizaino paslaugos, baldų gamyba, surinkimas ir remontas, metalo, medienos apdirbimas, juvelyrinių dirbinių gamyba ir t. t.

Siekiant kompensuoti socialinėms įmonėms papildomas išlaidas, susijusias su nustatytoms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, numatoma finansinė valstybės parama.

Socialinei įmonei gali būti skiriama 3 rūšių valstybės pagalba:

– darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija;

– subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;

– subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei valstybės pagalba dar didesnė – papildomai gali būti skiriama dar 3 rūšių valstybės pagalba:

– subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;

– subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti;

– subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.

Kiekvienais metais iki sausio 31 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu yra patvirtinami valstybės pagalbos subsidijuojamos išlaidų dalies dydžiai socialinėms įmonėms.

Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios socialinėms įmonėms suteikta 31 mln. litų dydžio valstybės pagalba. Didžiausią paramos dalį – 75 proc. – sudaro darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, 15 proc. – subsidija darbo vietoms steigti ir pritaikyti, 10 proc. – visų kitų rūšių subsidijos.

Socialinė įmonė – tai puiki galimybė neįgaliesiems integruotis į visuomenę, realizuoti save ir patenkinti savo poreikius.

Darbdaviai, besidomintys socialinių įmonių steigimu, išsamesnės informacijos apie socialines įmones ir joms teikiamą valstybės pagalbą gali rasti Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje www.ldb.lt, skiltyje „Socialinės įmonės“, arba paskambinę į Vilkaviškio darbo biržą tel. (8 342) 41 362.



Ingrida BALČIŪNIENĖ

Vilkaviškio darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja



Užsk. 9466






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas