„Santaka“ / „Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-03 16:42

Dalinkitės:  


„Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

Vladas BURAGAS
Lietuvos-Bulgarijos draugijos „Jantra“ narys


Atrodytų, kad mes jau gerai pažįstame daktarą Joną Basanavičių (1851–1927) – lietuvių tautinio atgimimo patriarchą, ideologą ir politiką, Lietuvos Valstybės tarybos vadovą, ne tik amžiumi vyriausiąjį 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarą, rašytoją, publicistą ir plačios veiklos (antropologija, archeologija, etnografija, istorija, lingvistika, medicina, sanitarija) mokslininką. Tačiau gausėjantys specialistų tyrinėjimai liudija, kad dr. J.Basanavičiaus paliktieji lobynai nesenka – kaip turėtų nesekti ir mūsų pagarba šios iškilios asmenybės atminimui bei nuopelnams.



Pakvietė dirbti gydytoju

Lietuvių tautos patriarcho gyvenimą galima sąlyginai suskirstyti į 3 apylygius tarpsnius: jaunystės, mokslo ir studijų metai (pasiruošimas profesinei bei mokslinei veiklai), emigracijos laikotarpis (Bulgarija, Praha, „Aušros“ epopėja) bei asketiško pasišventimo Lietuvai, lietuvybei bei mokslui dešimtmečiai (Vilniuje).

Jono Basanavičiaus – kaip daktaro, mokslininko ir politiko – veiklos bulgariškasis laikotarpis (1880–1905 m.) suspindi neeilinės asmenybės humanizmu, pasižymi mokslinės minties įžvalga, išskirtiniu dėmesiu savo Tėvynės praeičiai ir pasiaukojančiu rūpesčiu dėl jos ateities. Nors pasaulio istorijos vingiuose ar net jos paraštėse bulgarų ir lietuvių atstovai nėra turėję daug sąlyčio taškų, tačiau šis iškilus žmogus tapo simboliniu tiltu tarp mūsų tautinių kultūrų bei savotišku vardikliu šiuolaikinėms Lietuvai ir Bulgarijai bendradarbiaujant istorinio paveldo, kultūros, literatūros bei meno srityse.

...Studijuodamas mediciną Maskvos universitete (1874–1879 m.), Jonas Basanavičius draugavo ir su studentais medikais bulgarais. Tuo metu baigėsi Balkanų išsivadavimo karas su Turkija, todėl visi bulgarai, išsimokslinę Rusijoje, grįžo dirbti savo tėvynei, ką tik išsikovojusiai laisvę ir nepriklausomybę. J.Basanavičiaus studijų draugas Dimitras Molovas tapo Vidino krašto gubernatoriumi ir pirmuoju Bulgarijos medicinos tarybos (kuri vėliau davė pradžią sveikatos apsaugos ministerijai ir šalies gydytojų draugijai) pirmininku. Tai jam tarpininkaujant metropolito Klimento vadovaujama Bulgarijos vyriausybė vidaus reikalų ministro 1879 m. lapkričio 21 d. raštu pakvietė Joną Basanavičių dirbti Šiaurės vakarų apygardos gydytoju į Lompalankos (vėliau pavadintos Lomu) provinciją ir paskyrė šio miestelio ligoninės direktoriumi.

Pirmiausia naujoje vietoje jaunasis daktaras susirūpino sanitariniu švietimu, ryžtingai kovojo prieš įsigalėjusius prietarus (kad „į ligoninę einama tik numirti!“), ragindamas gyventojus nebesinaudoti šarlatanų bei įvairių žiniuonių paslaugomis, o kreiptis į gydytojus. Jo iniciatyva buvo įkurta ambulatorija, vėliau pastatyta nauja ligoninė, kurioje jau priimdamas pirmuosius ligonius jis ne tik gydė juos, bet ir moksliškai tyrė ligas, atliko antropologinius matavimus, kaupė medžiagą, kurią vėliau panaudojo paskelbdamas savo darbus rusų ir bulgarų medicinos spaudoje.



Lankėsi tėviškėje

1881 m. pavasarį į Bulgarijos valdžią atėjus konservatoriams, dėl savo liberalių pažiūrų, konstitucines teises ginančių straipsnių spaudoje ir Rusijos piliečio paso J.Basanavičius pateko į vietinių valdininkų nemalonę. Tuo tarpu iš Mažosios Lietuvos jau ėmė skrieti laiškai, pranašaujantys naujo lietuviško laikraščio „Aušra“ gimimą... 1882 m. pavasarį, sutikus J.Basanavičiaus patronui D.Molovui, daktaras per Belgradą ir Zagrebą nuvyko į Vieną, kur lankėsi klinikose ir bibliotekose. Iš čia rudenį lengviau pasiekė Lietuvą, kad trumpai aplankytų savo artimuosius gimtuosiuose Ožkabaliuose, o Kaune susitiktų su vyskupu Antanu Baranausku ir Kazimieru Jauniumi. Per Kybartus, Vokietiją dr. J.Basanavičius pasiekė Prahą. Čia vėl tobulinosi klinikose, lankėsi universiteto bibliotekoje ir rengė medžiagą tautinio atgimimo laikraščiui.

1883 m. sausio 28 d. parašė prakalbą pirmajam „Aušros“ numeriui.



Buvo sužeistas

1884 m. dr. J.Basanavičius jau drauge su žmona Gabriele Eleonora Mol (čekų vokietaite, diplomuota mokytoja, su kuria susipažino Prahoje, o susituokė Vienoje) vėl grįžo į Bulgariją. Naujoji paskyrimo vieta buvo Elena – už 40 km į pietryčius nuo Veliko Tirnovo įsikūręs miestelis prie Drenskos upės. J.Basanavičius su jam būdinga energija pasinėrė į gydytojo darbą, mokslinius tyrinėjimus ir lietuvių tautinio atgimimo rūpesčius. Žmona Elė irgi noriai mokėsi lietuvių kalbos, net bandė vyro pateiktas dainas versti į vokiečių kalbą.

Prasidėjus 1885–1886 m. karui su serbais, kasdien tekdavo apžiūrėti iki 120–200 sužeistų bulgarų kareivių... J.Basanavičius vėl buvo paskirtas dirbti Lome, kur begydydamas ligonius sunkiai persirgo plaučių uždegimu bei dėmėtąja šiltine. Tuo tarpu šalyje vėl sustiprėjo prieštaravimai tarp konservatorių ir liberaliųjų demokratų, prasidėjo kruvini susirėmimai tarp rusofilų ir rusofobų. Dr. J.Basanavičius rėmė demokratus, todėl netrukus pajuto politinių jėgų trinties pavojų. Pasipylė nepagrįsti skundai, o 1887 m. vasarą buvo pasikėsinta ir į daktaro gyvybę – nestabilios psichikos fanatikas Aleksandras Manoilovas pasalūniškais pistoleto šūviais sužeidė į nugarą ir kairę ranką. Kolega chirurgas bulgaras operavo alkūnę, tačiau pirmoji kulka prie pat stuburo taip ir pasiliko kūne, tuo visam likusiam gyvenimui pažeisdama nervų sistemą ir apsunkindama širdies darbą. Dr. J.Basanavičius atleido užpuolikui, taip išgelbėdamas jį nuo kartuvių.

Bet ar ne lemties išdaiga – po 5 metų pakeliui į Sofiją daktaras netikėtai akis į akį dar kartą susitiko su ką tik iš kalėjimo paleistu paniurėliu, kuris ne tik kad nepadėkojo už paliktą gyvybę, bet dar ir nusigręžė...

Atsigavęs po sužeidimo ir operacijos, J.Basanavičius 1888 m. neatidėliotinais medicinos reikalais aplankė beveik visą Bulgariją, kur retomis laisvalaikio minutėmis domėjosi senovės paveldu aplinkinėse vietovėse ir rinko radinius, menančius romėnų laikus.

(Bus daugiau)




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas