„Santaka“ / „Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., dyzelis, TA, draudimas, geros būklės, 650 Eur). Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-11-25 14:04:25

Parduoda šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 5 durų didelę medinę spintą. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-11-30 10:11:58

Valuckų ūkis nuolat parduoda kukurūzų grūdus, žirnius, bulves. Yra pigių bulvių, tinkančių maistui ir pašarui. Tel.: 8 687 29 812, 8 652 73 696.
Galioja iki: 2019-11-30 10:13:01

Perka šieną, šienainį. Tel. 8 650 92 663.
Galioja iki: 2019-11-30 10:40:23

Nebrangiai parduoda namą Kybartuose (yra 18 a sklypas). Tel. 8 614 58 380.
Galioja iki: 2019-12-01 13:20:09



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-03 16:42

Dalinkitės:  


„Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

Vladas BURAGAS
Lietuvos-Bulgarijos draugijos „Jantra“ narys


Atrodytų, kad mes jau gerai pažįstame daktarą Joną Basanavičių (1851–1927) – lietuvių tautinio atgimimo patriarchą, ideologą ir politiką, Lietuvos Valstybės tarybos vadovą, ne tik amžiumi vyriausiąjį 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarą, rašytoją, publicistą ir plačios veiklos (antropologija, archeologija, etnografija, istorija, lingvistika, medicina, sanitarija) mokslininką. Tačiau gausėjantys specialistų tyrinėjimai liudija, kad dr. J.Basanavičiaus paliktieji lobynai nesenka – kaip turėtų nesekti ir mūsų pagarba šios iškilios asmenybės atminimui bei nuopelnams.



Pakvietė dirbti gydytoju

Lietuvių tautos patriarcho gyvenimą galima sąlyginai suskirstyti į 3 apylygius tarpsnius: jaunystės, mokslo ir studijų metai (pasiruošimas profesinei bei mokslinei veiklai), emigracijos laikotarpis (Bulgarija, Praha, „Aušros“ epopėja) bei asketiško pasišventimo Lietuvai, lietuvybei bei mokslui dešimtmečiai (Vilniuje).

Jono Basanavičiaus – kaip daktaro, mokslininko ir politiko – veiklos bulgariškasis laikotarpis (1880–1905 m.) suspindi neeilinės asmenybės humanizmu, pasižymi mokslinės minties įžvalga, išskirtiniu dėmesiu savo Tėvynės praeičiai ir pasiaukojančiu rūpesčiu dėl jos ateities. Nors pasaulio istorijos vingiuose ar net jos paraštėse bulgarų ir lietuvių atstovai nėra turėję daug sąlyčio taškų, tačiau šis iškilus žmogus tapo simboliniu tiltu tarp mūsų tautinių kultūrų bei savotišku vardikliu šiuolaikinėms Lietuvai ir Bulgarijai bendradarbiaujant istorinio paveldo, kultūros, literatūros bei meno srityse.

...Studijuodamas mediciną Maskvos universitete (1874–1879 m.), Jonas Basanavičius draugavo ir su studentais medikais bulgarais. Tuo metu baigėsi Balkanų išsivadavimo karas su Turkija, todėl visi bulgarai, išsimokslinę Rusijoje, grįžo dirbti savo tėvynei, ką tik išsikovojusiai laisvę ir nepriklausomybę. J.Basanavičiaus studijų draugas Dimitras Molovas tapo Vidino krašto gubernatoriumi ir pirmuoju Bulgarijos medicinos tarybos (kuri vėliau davė pradžią sveikatos apsaugos ministerijai ir šalies gydytojų draugijai) pirmininku. Tai jam tarpininkaujant metropolito Klimento vadovaujama Bulgarijos vyriausybė vidaus reikalų ministro 1879 m. lapkričio 21 d. raštu pakvietė Joną Basanavičių dirbti Šiaurės vakarų apygardos gydytoju į Lompalankos (vėliau pavadintos Lomu) provinciją ir paskyrė šio miestelio ligoninės direktoriumi.

Pirmiausia naujoje vietoje jaunasis daktaras susirūpino sanitariniu švietimu, ryžtingai kovojo prieš įsigalėjusius prietarus (kad „į ligoninę einama tik numirti!“), ragindamas gyventojus nebesinaudoti šarlatanų bei įvairių žiniuonių paslaugomis, o kreiptis į gydytojus. Jo iniciatyva buvo įkurta ambulatorija, vėliau pastatyta nauja ligoninė, kurioje jau priimdamas pirmuosius ligonius jis ne tik gydė juos, bet ir moksliškai tyrė ligas, atliko antropologinius matavimus, kaupė medžiagą, kurią vėliau panaudojo paskelbdamas savo darbus rusų ir bulgarų medicinos spaudoje.



Lankėsi tėviškėje

1881 m. pavasarį į Bulgarijos valdžią atėjus konservatoriams, dėl savo liberalių pažiūrų, konstitucines teises ginančių straipsnių spaudoje ir Rusijos piliečio paso J.Basanavičius pateko į vietinių valdininkų nemalonę. Tuo tarpu iš Mažosios Lietuvos jau ėmė skrieti laiškai, pranašaujantys naujo lietuviško laikraščio „Aušra“ gimimą... 1882 m. pavasarį, sutikus J.Basanavičiaus patronui D.Molovui, daktaras per Belgradą ir Zagrebą nuvyko į Vieną, kur lankėsi klinikose ir bibliotekose. Iš čia rudenį lengviau pasiekė Lietuvą, kad trumpai aplankytų savo artimuosius gimtuosiuose Ožkabaliuose, o Kaune susitiktų su vyskupu Antanu Baranausku ir Kazimieru Jauniumi. Per Kybartus, Vokietiją dr. J.Basanavičius pasiekė Prahą. Čia vėl tobulinosi klinikose, lankėsi universiteto bibliotekoje ir rengė medžiagą tautinio atgimimo laikraščiui.

1883 m. sausio 28 d. parašė prakalbą pirmajam „Aušros“ numeriui.



Buvo sužeistas

1884 m. dr. J.Basanavičius jau drauge su žmona Gabriele Eleonora Mol (čekų vokietaite, diplomuota mokytoja, su kuria susipažino Prahoje, o susituokė Vienoje) vėl grįžo į Bulgariją. Naujoji paskyrimo vieta buvo Elena – už 40 km į pietryčius nuo Veliko Tirnovo įsikūręs miestelis prie Drenskos upės. J.Basanavičius su jam būdinga energija pasinėrė į gydytojo darbą, mokslinius tyrinėjimus ir lietuvių tautinio atgimimo rūpesčius. Žmona Elė irgi noriai mokėsi lietuvių kalbos, net bandė vyro pateiktas dainas versti į vokiečių kalbą.

Prasidėjus 1885–1886 m. karui su serbais, kasdien tekdavo apžiūrėti iki 120–200 sužeistų bulgarų kareivių... J.Basanavičius vėl buvo paskirtas dirbti Lome, kur begydydamas ligonius sunkiai persirgo plaučių uždegimu bei dėmėtąja šiltine. Tuo tarpu šalyje vėl sustiprėjo prieštaravimai tarp konservatorių ir liberaliųjų demokratų, prasidėjo kruvini susirėmimai tarp rusofilų ir rusofobų. Dr. J.Basanavičius rėmė demokratus, todėl netrukus pajuto politinių jėgų trinties pavojų. Pasipylė nepagrįsti skundai, o 1887 m. vasarą buvo pasikėsinta ir į daktaro gyvybę – nestabilios psichikos fanatikas Aleksandras Manoilovas pasalūniškais pistoleto šūviais sužeidė į nugarą ir kairę ranką. Kolega chirurgas bulgaras operavo alkūnę, tačiau pirmoji kulka prie pat stuburo taip ir pasiliko kūne, tuo visam likusiam gyvenimui pažeisdama nervų sistemą ir apsunkindama širdies darbą. Dr. J.Basanavičius atleido užpuolikui, taip išgelbėdamas jį nuo kartuvių.

Bet ar ne lemties išdaiga – po 5 metų pakeliui į Sofiją daktaras netikėtai akis į akį dar kartą susitiko su ką tik iš kalėjimo paleistu paniurėliu, kuris ne tik kad nepadėkojo už paliktą gyvybę, bet dar ir nusigręžė...

Atsigavęs po sužeidimo ir operacijos, J.Basanavičius 1888 m. neatidėliotinais medicinos reikalais aplankė beveik visą Bulgariją, kur retomis laisvalaikio minutėmis domėjosi senovės paveldu aplinkinėse vietovėse ir rinko radinius, menančius romėnų laikus.

(Bus daugiau)




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kraštiečiui įteiktas „Lietuvos karžygio“ apdovanojimas
* Gyventojus papiktino ženklas, kurio prasmės nesupranta net pareigūnai
* Mokamus tyrimus atlieka vis daugiau pacientų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jūsų poroje kyla barnių dėl pinigų?
Retkarčiais.
Pykstamės dažnai.
Dėl to nekonfliktuojame.
Gyvenu be poros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga sakyti „biuletenis jau uždarytas“?
Ne, sakytina biuletenis jau baigtas, biuletenis jau nutrauktas (ne uždarytas ). Be to, jis negali būti ir atidarytas . Biuletenis (nedarbingumo pažymėjimas) ne atidaromas , o išduodamas, pradedamas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas