„Santaka“ / Kiekvieną rudenį Vištytyje pražysta žodžiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-12-02 09:27

Dalinkitės:  


Rima Gagienė dėkojo visiems, kas padeda Vištytyje auginti poezijos medį, sulaukti jo brandinamų vaisių.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kiekvieną rudenį Vištytyje pražysta žodžiai

Laima VABALIENĖ

Tą vakarą „Viktorijos“ poilsiavietės kavinė kvepėjo obuoliais. Jaukią patalpą puošė stilizuota obelis, raudonšoniai vaisiai pūpsojo lėkštėse ant kiekvieno staliuko, šventės simboliais – keramikiniais obuoliais – buvo apdalyti renginyje dalyvavę kūrėjai. Didžiausias obuolys teko šiemetinei Vištyčio poezijos šventės nominantei Birutei Pavlovienei.

Atrodo, kad be šio poezijos renginio ruduo Vištytyje taip ir nesibaigtų. Jau kelinti metai Regioninio parko darbuotojos Rimos Gagienės rengiama šventė įpratino laukti kvietimo į „Rudens žydėjimą“. Be didelių raginimų į Vištytį važiuoja ne tik šio krašto poezijos kūrėjai bei gerbėjai – ir tie patys, ir vis kiti.

Ir spindi ne vien renginio krikštamotės – taip jau tituluojama R.Gagienė – akys. Sušvinta visų šią šventę pamėgusių žmonių širdys. Kai galima pasidalyti mintimis – širdyje išnešiotomis, ištylėtomis, išaugintomis, įvyksta tarsi mažas bendravimo stebuklas. Išskrenda žodis ir žydi tą ilgą rudens vakarą.

Jaukiai įsitaisiusieji prie staliukų mėgavosi tuo žydėjimu, per kurį šį kartą vedė Vilija Žalienė – vilkaviškietė, bet pagal visas savo pajautas esanti labiau Vištyčio krašto nei miesto žmogus.

Tą patį ji galėjo pasakyti ir apie pajevonietį Justiną Naujokaitį, poetinės legendos apie Vištytį ir kitų nuoširdžių posmų autorių.

Žodžio kišenėje neieškantis garbaus amžiaus kūrėjas šįkart skaitė eiles apie meilę ir prašė tuo nesistebėti, nes vyras, pasak jo, „galioja tol, kol rūgštų pieną įkanda“. Ir jis, ir naujus savo eilėraščius šventėje skaičiusi vištytietė Elena Dereškevičienė bei Leonardas Gvazdaitis iš Karklinių jau yra ne tik nuolatiniai šio renginio dalyviai, bet ir jo nominantai.

Savų spalvų į rudeninį žodžio žydėjimą įliejo ir kiti pajevoniečiai: rajono Mažojo poezijos pavasario laureatė Danguolė Protasevičienė, Sandra Lukoševičienė, Rima Čiuprinskienė. Pastaroji sakė, kad ir ją kūrybai įkvepianti gamta: paprastas medis, akmuo, vanduo...

O Stanislava Jakimavčienė, atsivertusi storą savo minčių sąsiuvinį, į rankas ėmė ir gitarą. „Kartais, kai parašai eilėraštį, kartu gimsta melodija“, – sakė ji, prieš padainuodama vieną paskutiniųjų savo kūrinių.

Prisitardama gitara ar kanklėmis dainas Vištyčiui ir jo žmonėms skyrė mokytoja iš Pilviškių Nemira Gardauskienė. Nemirai šis kraštas taip pat yra savas, nes prie ežero prabėgo dalis jos gyvenimo, todėl prisiminimai bei salėje matomi pažįstami veidai šildė balsą ir širdį.

Ne vieną kartą apie ypatingą Vištyčio gamtos ir žmonių dermę kalbėjusi, sentimentų šiai vietai ir šį kartą neslėpė Vilija Žalienė. Ji skaitė ištraukas iš naujausios savo knygos „Sakmė apie Kelią...“ Suaugusiųjų kūrybą savo lyriniais pamąstymais paįvairino jaunieji vilkaviškiečiai, priklausantys poezijos studijai „Versmė“: Sigutė Anisimavičiūtė, Emilija Sinkevičiūtė ir Donatas Kalvaitis.

Vilkaviškietė Birutė Pavlovienė savo poezija skaitytojų nelepina. Dažniau skaitome jos žurnalistinius rašinius. Bet ir viena, ir kita kūryba yra įsimenama bei vertinama. Kaip sakė renginio vedėja, už teisingą ir paprastą žodį, už etninę švarą ir dvasingumą.

Skelbdama B.Pavlovienę šiemetine „Rudens žydėjimo“ šventės nominante, R.Gagienė sakė labai norėjusi drauge su poezija pristatyti ir nominantės rankdarbius, kuriems dabar ji skiria visą savo laisvalaikį.

Bet šiems darbams – siūtoms pelėms ir pelytėms, megztoms riešinėms ir kitiems mezginiams, iš vilnos veltoms puošmenoms ar dekupažo darbeliams – bus skirtas jau kitas renginys, nes pažadą surengti tokią parodą Vištytyje Birutė davė.

O tą vakarą visus supo literatūrinė kūryba, anot R.Gagienės, sielose žadinanti pačius gražiausius jausmus, padedanti susivokti savyje, geriau pažinti kitus.






Iš renginio Vištytyje dalyvių kūrybos



Birutė PAVLOVIENĖ



Laimės vaivorykštė



Rytas atsineša

Saulės švytėjimą,

Žemėn atėję

Sutinkame savo gyvenimą.

Einame, klumpame,

Keliamės laimės ieškodami,

Prašydami jos,

Laukdami ir turėdami

Tiltą vaivorykštės –

Savo švytėjimą –

Kai rytas su saule,

Kai širdys su meile,

Kai rankos ir akys paguodžia.






Prie vartų



Kažkas buvo visai netoli

Ir galbūt net apsiverkė tyliai,

Kai nukrito rugpjūčio žvaigždė

Paskutinė į prarają gilią.

Po to bėgo kažkas per laukus

Ir galbūt net netyliai raudojo,

Kad per greitai užvėrė vartus –

Laimės žingsniai prie jų nesustojo.

Nebeliko žvaigždėtos šviesos,

Tiktai aidas klajoja po gylę,

Dar paverkdamas kartais balsu

Ar prie vartų priglusdamas tyliai.






Danguolė PROTASEVIČIENĖ



Medunešis

Skiriu savo mamai



Išpylė gegužė medučio puodynę

Ir pievas nudažė gelsvai.

Klausaisi per dieną lietučio lopšinės,

Sapnuojasi saldūs sapnai.

Pribarstė į plaukus žiedų baltos vyšnios,

Pavasario rytas svaigus.

Sugrįžęs varnėnas prie inkilo plyšaus,

Varvės jau iš korio medus.

Paėmusi seną dumplinę ir korį

Ir darbą pradėjus malda,

Su dailia skrybėlaite prie avilio stovi

Dūmuos paskendus mama.

Puodynė pilnėja, trobelėje kvepia

Dūmais, medum ir vašku.

Nuo šito keistoko pavasario kvapo

Ilgai širdyje bus saldu.






Stanislava JAKIMAVIČIENĖ



xxx



Naktis užklojo tamsią skraistę

Ant mano tėviškės laukų.

Lengvutės snaigės ėmė žaisti

Su baltu medžių vainiku.



O miškas džiaugiasi apuoku –

Paklydusiu nakties paukščiu.

Valiūkas vėjas glamonėjas

Su bokštais varpinių tuščių.



Tiktai širdis benamė smilksta,

Baigia sudegt dienų ugny –

Lyg malkos, palengva susvilę,

Namų gimtųjų židiny.



Ir glamonėjas kurčios naktys

Su beribiu dangaus aukščiu.

O tu stovi pasilikus

Dienų kely glėbiu tuščiu.






Elena DEREŠKEVIČIENĖ



Sudužusiam laiko inde

Ieškau savęs pačios…

Čia taip tikėta sėkme,

Čia pasislėpta nuo jos.

Čia kurta, mylėta ir keikta,

Ieškota naujų kelių…

Laikas pažyra šukėm,

Ar verta pradėt iš pradžių?



Sėdi likimas prie stalo

Varto geltonus lapus:

Čia nugyventa, čia būta,

Čia tik prabėgta išvis…

Slenka gyvenimas, slenka…

Vieškeliu, lauko taku.

Kaip beprotiškai noris gyventi

Ir nuslėpti likimui metus.






Justinas NAUJOKAITIS



Ateisiu



Tikėk, aš ateisiu, palauki manęs

Prie ežero kranto smėlėto.

Juk buvo žadėta – likimas suves

Gyvenimui slenkant iš lėto.



Galbūt nuskubės daug dienų, daug naktų,

Suvertų ant ilgesio gijos.

Bet lauk, aš ateisiu, mes būsim kartu,

Kur žydi balčiausios lelijos.



Kur bangos bučiuoja tavo kojas basas,

Kur keteros saulėje žvilga.

Draikys šiltas vėjas išpintas kasas,

Aš seksiu tau pasaką ilgą.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas