„Santaka“ / Meilė turi būti sąmoningas pasirinkimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-11-25 09:02

Dalinkitės:  


Laisvai ir lengvai, kaip su senais pažįstamais, bendraujantis lektorius sulaukė grįžtamojo ryšio: pedagogai teiravosi, ar kviečiamas jis galėtų atvykti dar kartą.

Autorės nuotr.


Meilė turi būti sąmoningas pasirinkimas

Birutė NENĖNIENĖ

Prieš dvejus metus išleista Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos biologijos mokytojo, edukologijos magistro Ričardo Pagojaus knyga „Meilės pamokos: kad nemylėtume kaip idiotai“ netrukus išpopuliarėjo. Jos autorius kaip lektorius kviečiamas į Lietuvos mokyklas, įvairiose auditorijose skaito paskaitas apie meilę, draugystę, lytiškumą ir veda seminarus. Praėjusią savaitę paskaitininkas pirmąkart lankėsi mūsų rajone, „Aušros“ vidurinėje mokykloje bendravo su vyresniųjų klasių mokiniais ir skaitė paskaitą mokytojams.



Ir nauja, ir įdomu

„Meilė ir jos raiška vyresniame mokykliniame amžiuje“ – tokią temą pasirinkęs savo magistriniam darbui R.Pagojus pasinėrė į šią sritį, nusprendęs ištyrinėti meilę, pasižiūrėti į ją per mokslinę prizmę, atlikti empirinius tyrimus. Naudodamasis sukaupta medžiaga jis pradėjo skaityti paskaitas, rašyti straipsnius į žurnalą, galiausiai jų pagrindu išleido knygą. Šios studijos padėjo ir pačiam labiau suvokti meilę.

„Esu įsitikinęs ir jaunimui perduodu, jog meilė yra ir turi būti sąmoningas pasirinkimas, kad meilė nėra vien romantiški jausmai“, – pokalbį su pedagogais pradėjo paskaitininkas. Jis sakė pastebėjęs, jog mokyklose labai dažnai vyksta ne lytinis auklėjimas, bet prusinimas. Bet koks bandymas kalbėti meilės tema dažniausiai apsiriboja biologijos, anatomijos žiniomis.

Kodėl R.Pagojus tapo populiarus paskaitininkas mokyklose? Svečio nuomone, taip yra todėl, jog labai trūksta alternatyvos dabartinei „meilės kultūrai“. Jis savo paskaitose vengia bet kokio moralizavimo, o panaudodamas Šventojo Rašto ištraukas, pavyzdžius nori parodyti amžinųjų vertybių aktualumą.

„Besiklausančių moksleivių reakcija būna dvejopa: jie priima mano skleidžiamą žinią, jiems patinka, nes tai gyva, aktualu ir nauja; iš kitos pusės – nepatinka, nes tai, ką sakau, drausmina, tam reikia saviauklos, susilaikymo“, – sakė R.Pagojus. Lektorius neslėpė, jog pajunta dalies auditorijos nusivylimą, kad neatsakė į lūkesčius, nesuteikė praktinių žinių.

Jis teigė, jog kalbėdamas mokytojų auditorijose labiau norįs akcentuoti pedagogų ir mokinių santykius.



Baimės – iš šeimos

R.Pagojus yra pastebėjęs, kad jaunuoliai baiminasi, ar atsiras toks žmogus planetoje, kuriam galės pasakyti „myliu“, ar juos pačius kas nors pamils. Tokio susirūpinimo priežastis visų pirma yra jų tėvų santykiai. Visi mes iš tėvų mokomės mylėti būdami dar maži vaikai, matydami, kaip tėtis su mama bendrauja, kaip pykstasi, tai susidedame į pasąmonę ir susikuriame savo meilės modelį.

„Mokinių auditorijose mėgstu pateikti testą. Aš jų klausiu: ar galite imti ir paskambinti savo tėčiui ir padėkoti jam už tai, kad myli jūsų mamą? Jeigu jūs to padaryti negalite, tai greičiausiai neturite to tinkamo šeimos pavyzdžio ir nežinote, ką reiškia, kai vyras myli savo žmoną. Iš tikrųjų, tėvų, suaugusiųjų santykiai daro labai didelę įtaką“, – akcentavo R.Pagojus.

„Kitą didelę įtaką daro žiniasklaida – pačia plačiąja prasme. Labai dažnai kuriama erotizuota aplinka ir peršama samprata, jog jei jau paminimas žodis „meilė“, tai turi būti kūniška meilė“, – kalbėjo paskaitininkas.



Jaučia socialinį spaudimą

Važinėdamas po Lietuvos mokyklas R.Pagojus atliko apklausas, kiek vyresniųjų klasių mokinių yra pradėję intymų gyvenimą. „Trisdešimt procentų buvo didžiausias skaičius, kurį gavau vienoje Žemaitijos mokykloje iš vaikinų. Dauguma jų atsakė, jog ryšį turėjo su vyresnėmis moterimis. Vilniaus ir kitose mokyklose šis skaičius dar mažesnis. Tačiau visuomenėje paaugliams daromas socialinis spaudimas, skleidžiama nuomonė, jog „visi taip daro“, – patirtimi dalijosi paskaitininkas. Jis kvietė kartu pamąstyti, ar yra toks dalykas kaip saugus seksas, ar susilaikymas yra neįmanomas, o gal tai dorybė? Atsakymų galima rasti tik savo širdyje ir prote.



Mylėti – tai pažinti

„Jeigu mes teigiame, kad meilė yra jausmas, tada mes vieną dieną mylėtume, kitą nemylėtume. Pavyzdžiui, aš po savo vedybų labai greitai supratau, jog būti su mylimu žmogumi ne visada malonu. Atsiranda ir konfliktų, ir nesusipratimų, problemų, kurias reikia spręsti. Taigi jausmai yra labai subjektyvus dalykas ir neparodo, kas yra tiesa. Užtat meilė turi kitą aspektą. Jeigu jums kažkas labai patinka, apie tai norėsite daugiau sužinoti. Mylėti – tai žinoti, ko reikia kitam žmogui, kokie jo polinkiai. Taigi meilė turi būti protingas pasirinkimas, susietas su valios pastangomis. Meilė – tai jausmas, pažinimas ir elgesys“, – kalbėjo lektorius.



Graikų terminai

Kadangi tarp žodžių „meilė“ ir „seksas“ neretai dedamas lygybės ženklas, paskaitininkas pakvietė akies krašteliu žvilgtelėti, kaip terminas „meilė“ apibūdinamas graikų kalboje, kurioje šiai savokai išreikšti yra mažiausiai penki žodžiai.

Eros – Erosu graikų mitologijoje buvo vadinamas meilės dievas. Tačiau kasdieninėje kalboje žodis turėjo dvi reikšmes: aistringa meilė, aistringas noras. Juo apibūdindavo tai, kas patikdavo, kas buvo laikoma gražu ir gera. Erotinė meilė – tai veržimasis, didelis troškimas turėti mylimą objektą, taip pat mylėti tai, kas vertinga, gražu, įdomu.

Storge – tai prieraišioji meilė arba prieraišumas. Tai meilė, žmones burianti į tam tikras grupes. Tai tėvų meilė vaikams, vyro žmonai, žmonos vyrui, mokinio meilė mokytojui ir atvirkščiai.

Philia – draugų meilė, dar vadinama broliška meile. Broliškai meilei rūpi ne tik kitų žmonių būsena. Mylint šia meile siekiama susitapatinti su kitais, įsijausti į kitų žmonių padėtį, emocinę būseną.

Agape – tai besąlygiška meilė. Šis žodis graikų kalboje atsiradęs kartu su krikščionybe. Pirmieji agapės sąvoką pradėjo vartoti krikščionys, norėdami apibūdinti savo būseną, patirtą įtikėjus Jėzų Kristų. Šia meile mylima neatsižvelgiant į nuopelnus ar mylimojo savybes. Ši meilė įgalina žmogų aukotis ten, kur neprivaloma, mylėti tai, kas natūraliai nėra mylima (raupsuotuosius, nusikaltėlius, valkatas, silpnapročius, surūgėlius, pasipūtėlius, savimylas, priešus ir t. t.). Bet tokiai meilei neužtenka vien žmogaus pastangų, reikalinga ir Dievo, šios meilės šaltinio, pagalba bei malonė.



Ar esu toksai?

Paskaitos pabaigoje R.Pagojus mokytojams pasiūlė intriguojantį pratimą – perskaityti iš Naujojo Testamento ištrauką iš Pirmojo laiško korintiečiams, labiau žinomą kaip meilės himnas, kuris skaitomas per tikybos ar etikos pamokas, panaudojamas literatūrinėse kompozicijose, jaunavedžiams bažnyčiose: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.“ Tačiau antrą kartą skaitant šį tekstą jis paprašė vietoj „meilė“ ištarti savo vardą. Garsiai tekstą perskaičiusi mokytoja Jolita, o paskui – ir kitos klausytojos prisipažino antrąkart skaitydamos pajutusios didelį skirtumą, palydėtą širdies virpuliukų: ar aš turiu tiek meilės, ar galiu šito siekti, ar pajėgsiu keistis?..






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas