„Santaka“ / Socialdemokratas kraštietis norėjo pakeisti istoriją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-11-21 17:05

Dalinkitės:  


J.Plečkaitis demokratinėms nuostatoms liko ištikimas iki paskutinio atodūsio.
Nuotrauka iš J.Plečkaičio dukterėčios Liudos Grinevičienės asmeninio archyvo.

Socialdemokratas kraštietis norėjo pakeisti istoriją

„Žmogus, norėjęs pakeisti istoriją“ – taip galima pavadinti Jeronimą Plečkaitį. Jis 1887 metais gimė Keturvalakiuose, gyveno ir dirbo Vilkaviškyje, čia ir palaidotas. Legendinio socialdemokratų politiko vardu – „plečkaitiada“ – pavadinta ištisa 1926–1940 m. prieškario Lietuvos epocha. Įsitikinęs demokratinės santvarkos šalininkas kartu su grupe socialdemokratų nepripažino antidemokratinio prezidento Kazio Griniaus nušalinimo ir ragino sukilti bei pašalinti prezidentą Antaną Smetoną, neteisėtai užėmusį valdžią Lietuvoje.

Jau ankstyvoje jaunystėje J.Plečkaitis įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą. 1905–1907 m. revoliuciniai įvykiai jį pastūmėjo į kovą prieš carizmą. 1906 metais už darbininkų streikų organizavimą ir LSDP leidinių platinimą J.Plečkaitis buvo suimtas netoli Marijampolės, Mikalinės dvare. Suvalkų teismas jį nuteisė dešimčiai metų į Sibirą, bet dėl jauno amžiaus bausmę sumažino iki trejų metų. Jaunuolis kalėjo Kalvarijos kalėjime. 1918 metų pabaigoje už kalbą, pasakytą viešame susirinkime Vilkaviškio kino salėje, jis buvo suimtas ir šešias savaites kalėjo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Grįžęs iš kalėjimo vėl organizavo darbininkų streikus Vilkaviškio apskrities dvaruose. Vilkaviškio karo komendanto buvo areštuotas, bet iš arešto pabėgo į Vokietiją. Grįžęs į Lietuvą, 1920 metais buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą ir tapo vienu iš aktyviausių Seimo narių iki 1926 metų perversmo. J.Plečkaitis Seime pasisakė prieš Prezidento institucijos įvedimą. Svarstant žemės reformos įstatymą, kritiškai vertino smulkiųjų ūkių steigimą Lietuvoje.

Jis teigė: „Nieku būdu neturi būti skaldomi tie dvarai, kurių ūkis pusėtinai sutvarkytas, kur yra trobos ir inventorius.“ J.Plečkaitis iškėlė į viešumą kai kuriose ministerijose vykdytas spekuliacijas, kritikavo siūlymus dėl religijos Konstitucijoje, privalomo tikybos mokymo klausimus mokyklose. Jis piktinosi dėl Konstitucijoje prezidentui suteiktos veto teisės ir teisės paleisti Seimą. 1922 metais I Seime J.Plečkaitis siūlė algas kelti ne Seimo nariams, o visų pirma valstybės tarnautojams. II Seime jis kėlė karo stovio Lietuvoje panaikinimo klausimą, gynė žodžio laisvę: „Aš manyčiau, kad turėti laisvą spaudą – tai nereiškia, kad ten turi būti nuolatos giriama valdžia ir Seimo darbai.“ J.Plečkaitis, dirbdamas Seime, 1921–1927 metais buvo LSDP CK narys, CK pirmininko pavaduotojas.

Po 1926 metų valstybės perversmo Lietuvoje karininkai J.Plečkaitį suėmė ir per 48 val. jis turėjo palikti Lietuvą. Socialdemokratas buvo priverstas slėptis Rygoje (Latvija).

Iš ten grįžęs į Lietuvą, J.Plečkaitis suorganizavo sukilimą, siekdamas pakeisti neteisėtą A.Smetonos valdžią. Vėliau biografijoje jis rašė: „1927 m. rugsėjo 7 d. vakare išvykau iš Vilkaviškio su grupe vilkaviškiečių ir šakiečių socialdemokratų į Alytų, į Alytaus socialdemokratų parengtą ulonų pulko sukilimą prieš tautininkų diktatūrą. Ulonų sukilimas dėl išdavimo neįvyko, prasidėjo areštai, reikėjo bėgti į užsienį. Aš perėjau Rytprūsių sieną netoli Kybartų su dviem sukilimo dalyviais. Bėgdamas iš Lietuvos, palikau savo trijų hektarų ūkyje palei Vilkaviškį, Naujųjų Kisiniškių kaime, žmoną, 4 metų dukterį ir du sūnus – 7 ir 8 metų.“

Muziejuje apsilankiusi J.Plečkaičio sūnaus Vlado dukra Aušra Skerstonienė prisiminė, kad senelis mėgo anūkams pasakoti savo turiningo gyvenimo įvykių detales. Anūkė papasakojo, kad, pasak senelio, pereinant sieną ties Kybartais jį sulaikė tautininkų valdžios policija ir uždarė į daboklę. Sargybinis, kilęs iš to paties kaimo, kaip ir J.Plečkaitis, kaimyną paleido šovęs į viršų kaip į bėglį. Minėtas sargybinis teigęs, kad buvo gautas įsakymas pereinantį sieną J.Plečkaitį nušauti.

Vėliau, gyvendamas lenkų okupuotame Vilniuje, J.Plečkaitis su Lenkijos valdžios pagalba siekė nuversti A.Smetonos autoritarinį valdymą. Todėl Lietuvoje J.Plečkaitis laikytas tėvynės išdaviku ir buvo paskelbta oficiali jo paieška. Nuo destruktyvios J.Plečkaičio veiklos LSDP atsiribojo.

Tremtis pakeitė politiko šeimos gyvenimą. J.Plečkaičio žmona su vaikais gyveno jo ūkyje palei Vilkaviškį ir 1939 metų pavasarį ištekėjo už kito vyro. Motinos nuteikti, vaikai tėvo gyvenimą ir jį patį vertino neigiamai.

Kai Vilnius 1939 metais atiteko Lietuvai, J.Plečkaitis ėmė mokyti Vilniaus žydus lietuvių kalbos. 1940 m. kovo 16 d. tautininkų valdžia J.Plečkaitį suėmė ir už Alytaus-Tauragės sukilimo organizavimą uždarė į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Jam buvo pritaikyti 4 straipsniai su mirties bausme, teisti turėjo Kariuomenės teismas 1940 m. rugpjūčio 6 dieną Kaune. Nuo mirties bausmės jį išgelbėjo sovietinė okupacija, tačiau ir ši valdžia suimtąjį toliau laikė kalėjime. Tik 1941 metų birželio 22 d. vokiečiams pradėjus karą su Sovietų Sąjunga, birželio 23 d. rytą išlaužę kamerų duris į laisvę išėjo apie 1000 politinių kalinių, tarp jų ir J.Plečkaitis.

Vokiečių okupacijos metais J.Plečkaitis tarnavo Vilniaus miesto savivaldybėje vertėju. Juo būdamas iš Vilniaus geto išvežė į Vilkaviškį ir paslėpė pas artimus žmones žydaites Rivą ir Kėlę Rachmanaites.

Antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, jis gyveno pas gimines Vilkaviškyje, susirgęs gulėjo Pilviškių ligoninėje ir ten mirė. Palaidotas Vilkaviškyje. J.Plečkaičio tėvų antkapis surastas Zomšinės kapinaitėse.

Steigiamojo Seimo, I–III Seimų narys, LSDP veikėjas, žmogus, iki paskutinio gyvenimo atodūsio likęs ištikimas demokratinėms nuostatoms ir galėjęs tapti Lietuvos politikos lyderiu, palaidotas Vilkaviškio kapinėse. Tik kuklus kapas mena, kad čia guli palaikai žmogaus, norėjusio pakeisti istorijos eigą.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas