„Santaka“ / Pokyčiai – nuolatiniai šiandienos mokyklos palydovai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-07 08:34

Dalinkitės:  


Pokyčiai – nuolatiniai šiandienos mokyklos palydovai

Kaitos vėjai švietimą palietė dar 1990 m. Jau penkiolikti metai mokyklų darbuotojai išgyvena nuolatinius pokyčius, kuriuos pažinti reikia naujų patirčių bei gebėjimų – prie jų prisitaikyti ir dirbti naujomis sąlygomis. Visuomenė, tarpusavio santykiai (tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, mokinių ir jų tėvų, mokytojų ir mokinių tėvų) keičiasi neapsakomai greitai.

Švietimo įstatymas, priimtas Seime 2003 m. vasarą, naujai reglamentavo santykius tarp mokyklos – paslaugų teikėjos ir ją lankančių mokinių (mokinių tėvų) – paslaugų gavėjų.

Nuolatiniais naujų pokyčių palydovais mokykloje (mokyklos bendruomenėje) tapo įtampa, stresas, būtinybė atsinaujinti, keistis bei kiti reiškiniai. Tačiau problemų gausa tik parodo, kad pokyčiai vyksta. Ir priešingai, problemų nebuvimas signalizuotų, kad nedaug kas keičiasi. Anot Almond, „šiandienos mokyklos yra rytojaus visuomenė, ir todėl edukacinės sistemos formavimas sąlygoja ateities politinės ir socialinės santvarkos formavimą“.



Mokyklų struktūra ir jų pertvarkymo planai

Vykstant mokymo turinio atsinaujinimui, keičiama mokyklų struktūra, jos tipai.

Švietimo koncepcijoje 1990 m. buvo numatyta, o vėliau ir pereita prie koncentrinio ugdymo 4+4+2+2 (4 metai pradinio ugdymo koncentras, 4 metai pagrindinio ugdymo programos I dalis, 2 metai – pagrindinio ugdymo programos II dalis, 2 metai – vidurinio ugdymo programa). Mokyklų struktūra modeliuojama atsižvelgiant į skirtingo amžiaus mokinių poreikius, ugdymo organizavimo ypatumus, pedagoginės-psichologinės pagalbos ypatumus, reikalavimus mokytojų pedagoginei kvalifikacijai ir kompetencijai, mokinių vertinimo ypatumus ir kt.

Šiandien įgyti vidurinį išsilavinimą galima devyniose rajono „ilgosiose“ (1–12 kl.) vidurinėse mokyklose, vienoje keturmetėje gimnazijoje Kybartuose, Profesinio rengimo centre.

Galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad tokio tipo vidurinės mokyklos (jų ugdymo programos) akredituojamos iki 2012 m. Akreditavus vidurinę mokyklą, ji tampa gimnazija, neakreditavus – pagrindine mokykla.

Žinotina tai, kad 7 rajono mokyklos turi galimybę tapti „ilgosiomis“ gimnazijomis, o dvi – Vilkaviškyje (rajono centre) esančios vidurinės mokyklos gimnazijomis taptų po sėkmingos akreditacijos tik tuomet, jei būtų „išgrynintos“, t.y. taptų keturmetėmis (9–12 kl.) mokyklomis. Šiuo metu baigiami surinkti duomenys Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos planui (renkami, prognozuojami ir analizuojami 1998–2012 m. duomenys). Plane bus siekiama prognozuoti ir planuoti švietimo įstaigų tinklo pokyčius rajone atsižvelgiant į švietimo paslaugų poreikį, kintančią demografinę situaciją ir kitus kriterijus.

2004 m. įsteigus gimnaziją Kybartuose, vis dažniau klausiama, kada gimnazija bus įsteigta rajono centre – Vilkaviškyje.

Pagal Vyriausybės švietimo politiką rajonų centruose numatoma steigti tik keturmetes gimnazijas.

2003 ir 2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti mokymosi sąlygas ir sėkmę įvairaus tipo mokyklose (siekta palyginti „ilgąją“ vidurinę mokyklą ir keturmetę gimnaziją).



Privalumai ir trūkumai

Atlikto tyrimo išvadose atskleidžiami įvairių mokyklų tipų privalumai ir trūkumai. Vadovavimas „ilgajai“ vidurinei mokyklai yra centralizuotas. Visa mokyklos mokytojų taryba (1–12 kl. mokytojai) sprendžia atskirų ugdymo koncentrų pedagogines problemas (pvz., pradinių klasių mokytojai gilinasi į profilinio mokymo planą, balsuoja už vienuoliktoko pašalinimą iš mokyklos; mokytojai dalykininkai, nedirbantys 1– 4 klasėse, sprendžia ar palikti kartoti kursą pirmoką).

Vidurinėse mokyklose dirbtinai siekiama išlaikyti mokinius vienuoliktoje klasėje, kas nepadeda mokiniams pakankamai gerai rinktis tolimesnį mokymosi kelią (profesijos mokymąsi).

Analizuojant pastarųjų trejų metų statistiką matyti, kad vidutiniškai apie 85 proc. mokinių, baigusių dešimtą klasę, toliau tęsia mokymąsi vienuoliktoje klasėje, nors dalis šių mokinių neturi mokymosi motyvacijos ir brandos egzaminų metu daugiau nei 10 proc. neišlaiko bent vieno iš mokyklinių egzaminų. Valstybės skiriamos mokymo lėšos vidurinėse mokyklose skirstomos centralizuotai, nesilaikant mokinio krepšelio dydžio, t.y. vadovėliai, mokymo priemonės 11–12 klasėms gali būti perkami iš lėšų, skirtų 1–8 klasėms.



Didesnis dėmesys paaugliui

Vyraujantis mokinių tėvų požiūris į vaiko perėjimą iš vienos mokyklos į kitą yra neigiamas, nors mokslininkai atskleidė, kad daugumos mokinių savijauta, pakeitus mokyklą, pagerėja. Tad vaiko mokymasis vienoje mokykloje 12 metų nesudaro pagrindo manyti, kad mokiniui tai geriau, nei keisti mokyklą (aplinką) ir mokytojus, baigus ketvirtą, aštuntą ar dešimtą klases.

5–8 klasėse mokiniai adaptuojasi dalykinėje sistemoje, daugiau dėmesio skiriama jų mokymui mokytis, užimtumui, socializacijai, projektinei veiklai. Vidurinėje mokykloje mokytojų ir pagalbą teikiančių darbuotojų dėmesys išskaidomas įvairaus amžiaus mokiniams, todėl dažnai atsitinka taip, kad pagrindinio ugdymo klasių mokiniams to dėmesio ir pagalbos nepakanka. Paauglystės laikotarpio problemos turėtų būti sprendžiamos laiku, o ne dangstomos baigusiųjų mokyklą rezultatais ir kitais pasiekimais. Trečdalis tyrimo metu apklaustų mokinių teigė, kad jiems pagalba reikalinga 7–8 klasėse.



Neužgniaužiant noro atsiskleisti

9–10 klasėse ugdymo procesas ženkliau diferencijuojamas. Tai orientavimosi laikotarpis, kuomet svarbu padėti vaikui įsisavinti atskirų sričių dalykų pagrindus ir išbandyti save, sudaryti sąlygas skleistis mokinių polinkiams, gabumams, išmokti pasirinkti tolimesnį mokymąsi.

11–12 klasėse ugdymas ryškiai diferencijuojamas (modulių, dalykų pasirinkimas ir kt.). Ugdoma mokinių socialinė-pilietinė branda, gebėjimas įsivertinti polinkius ir priimti sprendimus. Kadangi vidurinėse mokyklose sunkiai įgyvendinama nuostata, kad mokytojai turėtų dirbti tik atskiruose ugdymo koncentruose (ypač išskiriamas mokytojų darbas 11–12 klasėse), tad mokytojas pamokas vieną dieną gali vesti tiek 5–8, tiek 11–12 klasėse.

Šioje situacijoje sunkiai įsivaizduojamas gebėjimas greitai persiorentuoti į tuos mokinių poreikius, kurie atitinka jų amžių. Tad nenuostabu, kad paskaitos metodas (taikytinas 11–12 klasėse) gali vyrauti jau nuo 5 klasės.

Vidurinei mokyklai orientuojantis į rezultatus baigiamosiose klasėse, mažiau dėmesio skiriama jaunesnio amžiaus mokinių grupėms ir todėl mažėja individualios pagalbos jiems suteikimo galimybės.



Mokiniai turi galimybę rinktis

Noriu keletą žodžių pasakyti dėl 9–10 klasių, esančių pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, gimnazijose bei profesinio rengimo centre. Analizuojant šį „persiklojimą“, galima atskleisti ne tik trūkumą, bet ir privalumą – mokinys turi keturis pasirinkimo kelius (mokyklų tipus), kur tęsti mokymąsi.

Mažiau motyvuoti mokiniai gali 9–10 klasę baigti pagrindinėje mokykloje, kurioje sėkmingiau galėtų būti sprendžiamos jo motyvacijos problemos. Vidurinėje mokykloje šios problemos gali būti tik slepiamos, nes čia labiau orientuojamasi į baigiamąsias klases.

Manau, kad ateityje pagrindinių mokyklų priešiškumas keturmetei gimnazijai Vilkaviškyje galėtų būti išspręstas, leidžiant mokiniams laisvai rinktis bei stiprinant pagrindinę mokyklą, dalyvaujant Mokyklų tobulinimo bei kitose programose, projektuose.



Pertvarka būtina ir naudinga

Mažėjant vaikų gimstamumui (2012 m. miesto mokyklose mokysis penktadaliu mažiau vaikų nei 2004 m.), mokyklų pertvarka Vilkaviškio mieste bus būtina. Kuo anksčiau ji būtų atlikta, tuo greičiau būtų galima tenkinti mokinių pasirinkimą, racionaliau panaudoti mokymui skiriamas lėšas, sušvelninti kasmet mieste tvyrančią įtampą dėl klasių komplektavimo, išlaikyti aplinkinėse pagrindinėse mokyklose didesnį mokinių skaičių.

Keturmetėje gimnazijoje Vilkaviškyje galėtų būti po 8–9 (9–12) klases. Gimnazijoje esant didesniam paralelių klasių komplektų skaičiui (bent penkiems), įvairių gabumų mokiniai turi kur kas daugiau galimybių rinktis norimų kursų, modulių, pasirenkamųjų dalykų programas asmeniniams interesams tenkinti ir gebėjimams ugdytis. Tokioje mokykloje mokiniai galėtų profiliuotis.

Didesnis 9–12 kl. mokinių skaičius leistų sudaryti gausesnes nei penkių mokinių mobilias grupes, todėl geriau būtų panaudojamos mokymo lėšos.

Būtų greičiau įsigyjamos mokymo priemonės, kurios būtų naudojamos dažniau, nes perkamos gausesniam vienos klasės (pvz., dešimtokams) mokinių skaičiui.

Mokytojo, dirbsiančio tokioje gimnazijoje, darbas būtų kryptingesnis. Mokytojui būtų sudarytos galimybės kasdien rengtis mažesniam pamokų skaičiui, ir jis turėtų daugiau laiko pamokos turinį pritaikyti prie klasės (srauto) lygio, mokinių pasiekimų, parinkti tinkamesnius mokymo metodus, kryptingiau tobulinti savo kvalifikaciją (tuos pačius privalumus įgytų gausi pagrindinė mokykla ir joje besimokantys mokiniai, dirbantys mokytojai).

Jei Vilkaviškyje būtų buvę susitarta ir 2004 metais pradėta mokyklų struktūrinė pertvarka, vienai iš dabar veikiančių vidurinių mokyklų tapus pagrindine, jai dalyvaujant Mokyklų tobulinimo programoje, šiais metais būtų skirta per 90 tūkst. litų mokymo priemonėms įsigyti. 1–10 klasių mokiniams būtų sudarytos palankesnės ugdymosi sąlygos.

Darbo specializacijos stoka (kai mokytojas dirba įvairiose ugdymo pakopose) neužtikrina efektyvaus mokymo proceso organizavimo. Tai įrodė ir bandomasis išorės auditas dvidešimtyje Lietuvos mokyklų – viena didžiausių problemų pamokose yra darbas su įvairių poreikių (ir specialiųjų) mokiniais. Mokytojai, dirbantys visose įvairiose klasėse, neturi galimybių ugdyti savo kompetenciją darbui su konkretaus amžiaus vaikais.



Ko neturime, ko norime, ką prarandame?

Apibendrinant tyrimo medžiagą galima konstatuoti, kad vidurinėms rajono mokykloms, skiriant mokymo lėšas visiems ugdymo koncentrams, mokymosi aplinka (priemonės, vadovėliai, literatūra) nesikeičia ir ne visuomet atitinka reikalavimus. Daugumoje mokyklų nėra atitinkančių reikalavimus chemijos ar fizikos laboratorijų (jose atliekami tik kai kurie bandymai), reikalingų aukštesniųjų klasių mokiniams; dalies kompiuterių techninis lygis yra žemas (jų praktiškai nėra kituose, ne informacinių technologijų, kabinetuose).

Praktiškai nesudarytos galimybės mokant atskirus dalykus naudoti mokomąsias kompiuterines programas, nors jų mokyklose yra. Profesinio informavimo centras įrengtas tik Vilkaviškio „Aušros“ vidurinėje mokykloje.

Ko šiandien reikia mokiniams, jų tėvams? Ar tenkina esama situacija? Gal sutarus mokyklų bendruomenėms galimi pertvarkymai Vilkaviškyje, kad mokinių poreikiai būtų tenkinami geriau, kad mokykla išties ruoštų piliečius ateities visuomenei?



Arūnas SERNECKAS

Švietimo skyriaus vedėjas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas