„Santaka“ / Alternatyvi veikla kaime – tautinio paveldo puoselėjimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-11-18 09:31

Dalinkitės:  


Andriaus UFARTO nuotr.

Alternatyvi veikla kaime – tautinio paveldo puoselėjimas

Tautinio paveldo produktų – vieno svarbiausių tautos savitumo elementų – saugojimą ir raidą lemia keletas svarbių veiksnių. Pernai įteisinti dokumentai ir naujai kuriami teisės aktai, valstybinė ir Europos Sąjungos parama, besikeičiančios rinkos sąlygos, noras išsaugoti šalies savitumą ir patrauklumą šiandien tautinio paveldo produktų klausimą daro aktualų visuomenei, o ypač – paveldo kūrėjams.



Teisės aktai neturi būti kliūtis

Žemės ūkio veikla jau senokai nebėra pagrindinis Lietuvos kaimo žmonių pajamų šaltinis, taigi skatinant alternatyvius verslus mūsų kaimuose nuveikta išties nemažai. Tačiau, pasak Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistės darbui su kaimo jaunimu Erikos Navalinskienės, žmonės vis dar neįvertina savo naujų galimybių: ir kaimo bendruomenės, ir pavieniai asmenys, kuriantys tautinio paveldo produktus, gali gauti paramą, daug įvairių lengvatų, prisidėti kuriant darbo vietas kaime. Deja, vis dar nedrąsiai imamasi tradicinių amatų kaip pagrindinio pajamų šaltinio. „Viena svarbiausių to priežasčių – nesidomėjimas galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, tikrai padedančiais susiorientuoti, taigi ir tikslingiau veikti“, – sakė specialistė.

Visų pirma reikia susipažinti su 2007 m. birželio 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymu. Tai svarbiausias šios srities dokumentas, užtikrinantis tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, leidžiantis saugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį. Be to, būtent šis įstatymas apibrėžia tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų sąvokas, jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras, sudaro tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos parduoti ir populiarinti.

Nusprendusieji realizuoti tautinio paveldo produktus taip pat turi išanalizuoti 2008 m. rugsėjo 1 d. patvirtintą Tautinio paveldo produktų klasifikatorių ir tradicinių amatų sąvadą – šiame dokumente pateikiamos visos galimos ir negalimos veiklos. „Akivaizdu, kad etnopaveldas – nepaprastai plati niša, taigi deramai pasidomėję teisine baze amatininkai tikrai gali rasti daug galimybių ir savo veiklą padaryti naudingą“, – kalbėjo E.Navalinskienė. Ji pridūrė, kad tam jau pasiryžusieji nesigaili.



Verslumo galima išmokti

Žinoma, tautinio paveldo produktų teisinės bazės suformavimas – didelis ir svarbus žingsnis į priekį, siekiant išsaugoti tautos paveldą. Prie to prisideda ir parama iš valstybės bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų – alternatyvią veiklą kaime skatina Žemės ūkio ministerijos administruojama Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa. Tautinio paveldo puoselėtojai paraiškas gali teikti pagal atitinkamas trečiosios šios programos krypties priemones. Remiamas technologijų kūrimas, sudaromos sąlygos produktams platinti, tradicinių amatų centrams steigti ir jų veiklai plėtoti. Aktyviai siekiama, kad parama tautinio paveldo kūrėjams būtų nebe simbolinė, kaip anksčiau, o realiai naudinga.

Tačiau viso to nepakanka, norint išsaugoti ir deramai plėtoti šią išskirtinę sritį. Nepaprastai svarbus ir pačių žmonių indėlis. „Neretai susidaro įspūdis, kad mūsų kaimo žmonėms tiesiog trūksta ryžto ir vadinamojo verslumo. Baiminamasi kontrolės ir administracinių sunkumų, nedrįstama rengti verslo planų, tačiau negi neverta pasistengti dėl savo gerovės? Juk natūralu, kad šioje srityje, kaip ir bet kuriame privačiame versle, kyla sunkumų. Neužtenka gaminti produktą, būtina stengtis surasti rinką jam realizuoti – tai ir yra bene sunkiausia Lietuvoje, – patirtimi dalijosi Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė E.Navalinskienė. – Norinčių pradėti verslą kaimo žmonių nepaliekame vienų: nuolat konsultuojame, patariame, rengiame seminarus, skatiname veikti, bet, aišku, jei patys žmonės nesidomės ir nesistengs, sėkmė pati neateis.“



Sertifikavimo nauda abipusė

Kaip minėta, tautinio paveldo produktų išsaugojimas, kūrimas ir realizavimas skatinamas įvairiomis priemonėmis. Tam skirtas ir sertifikavimo procesas, naudingas ne tik patiems paveldo kūrėjams, bet ir visuomenei, nes specialiu tautinio paveldo produkto simboliu pažymėtą produktą įsigijęs pirkėjas gali būti tikras, kad tai tradicinis, autentiškas gaminys, o ne imitacija. O sertifikatą gavęs kūrėjas, savo ruožtu, gaminį gali lengviau ir brangiau parduoti. Be to, sertifikatas apsaugo nuo kopijavimo, plagijavimo ir nesąžiningos konkurencijos.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad skiriamos net trys sertifikuotinų objektų grupės: sertifikuojami ne tik tradiciniai gaminiai, tradicinių veislių augalų ir gyvūnų produktų gavyba, bet ir tradicinės paslaugos. Kai kurie netgi nežino apie galimybę sertifikuoti, tarkim, kulinarinio ar muzikinio paveldo objektus, regione veikiančias muges, o tai juk tikrai gali atnešti naudos visam kaimui, – kalbėjo E.Navalinskienė. – Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rietavo savivaldybės jau trečius metus organizuojama Mykolinių šventė, sulaukusi išties didelio pasisekimo. Žinoma, tokių tradicinių mugių Lietuvoje rengiama ir daugiau, deja, jų nepakanka. Juk tokie renginiai kaimui gali tapti puiki proga ne tik per kelias dienas gauti kone visų metų pelną, bet ir išryškinti regiono savitumą, tiesiog pasižiūrėti vieniems į kitus, pasidalyti patirtimi ir rasti dar daugiau vertingų idėjų.“

Taigi kiekvienas, besirūpinantis tautinės kultūros išsaugojimu ir kartu norintis kurti ar plėtoti verslą, turėtų paieškoti daugiau galimybių – jų tikrai yra, tereikia geros idėjos ir pasiryžimo.

Daugiau informacijos apie Kaimo plėtros programą ir tautinio paveldo produktų sertifikavimą teikiama Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.



Žemės ūkio ministerijos informacija



Užsk. 9128






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas