|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-06-07 08:28
Vilkaviškietė, paskambinusi iš Vilniaus g. 6-ojo namo, sakė kalbanti daugelio mamų vardu. Moteris papiktino „Santakoje“ (Nr.63) išspausdintas rašinys „Ne tik sužalotam medeliui skauda širdį“. Rašėme apie tai, kad aplinkinių namų vaikai – daugiausia iš bendrabučių – nedrausminami siaučia, viską laužo greta esančių įstaigų teritorijose, gyventojų daržuose, kiemuose. – Mums labai skaudu skaityti tokią neteisybę apie savo vaikus. Medį, kuris nufotografuotas laikraštyje, sužalojo visai ne mūsiškiai, o gretimos gatvės vaikai, – kalbėjo paskambinusi moteris. – Kita vertus, kur pasidėti tiems vaikams? Taip, bendrabučiuose gyvena daigiausia jaunos šeimos, augina po 2–3 vaikus. Kur jiems žaisti? Namuose vietos nėra, lauke – taip pat. Jie iš visur ujami. Paskaičiuokite, kiek visokiausių įstaigų įsikūrė aplinkui per pastaruosius metus: du notarų biurai, darbo birža, keletą metų gretimame name buvo policijos poskyris ir kt. Kieno automobiliai stovi mūsų namo kieme? Tų įstaigų darbuotojų ir jų interesantų. Vienas gretimo privataus namo gyventojas pasidarė dar ir įvažiavimą iš mūsų kiemo – judėjimas tapo dar intensyvesnis. Kai ateina vasara, mums darosi baisu: mažesnius vaikus vienus negalime išleisti į kiemą, o ir vyresniems nėra kur pasidėti. Kritikuoti lengva, bet padėti nėra kam. Prieš kurį laiką buvo pažadėta iškelti nenaudojamą dujų rezervuarą (vis laisvesnis kampelis kieme atsirastų), tačiau iki šiandien niekas nieko nedaro. Stengiamės sudrausminti savo vaikus, bet argi prie kiekvieno pristovėsi. O kaip su jais elgiasi suaugusieji?! Kartais girdžiu pro atvirą langą, kaip šaukia ant jų, veja, vadina barakiniais. Todėl visai nenuostabu, kad ir vaikai nesusivaldę išlieja agresiją, nepadoriais žodžiais kerta atgal. Juk ne veltui sakoma: kaip miške šauksi, taip atsilieps. Publikuota: 2005-06-07 08:28:05 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|