|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-06-07 08:25
Konfliktas tarp paauglių ir mokytojo V.Valioko įsiplieskia ne pirmą kartą.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Šįkart istorija pasikartojo ne pirmąjį (kaip praėjusį kartą), o paskutinįjį mokslo metų mėnesį. Aštuntokai kūno kultūra užsiiminėjo mokyklos stadione. Rytojaus dieną Kybartuose turėjo vykti šventė, tad sportuoti nenorėję moksleiviai „Kybartų darnos“ darbuotojai padėjo rinkti šiukšles. V.Valioko auklėtiniai aštuntokai, kuriuos jis ugdė porą metų, kaip ir dauguma tokio amžiaus paauglių, talkininkavo nelabai noriai. Anot mokytojo V.Valioko, keli jaunuoliai vis nerimo – trukdė kamuoliu žaidusiems penktokams, aikštę šlavusiai moteriškei, mėtėsi keiksmažodžiais. Tad mokytojas bandė juos drausminti žodžiais. Besibaigiant pamokai trys paaugliai nutarė nevykusiai papokštauti. Jie priskynė puokštę iš godlapių bei dilgėlių ir nunešė mokytojui „už gerą darbą“. Pamatęs pasikeitusį pedagogo veidą ir išgirdęs griežtu tonu ištartą liepimą puokštę išmesti, vienas berniūkščių mestelėjo: „Žiūrėk, pederastas, neima“. V.Valiokas aiškino, jog būtent tuo momentu nebesusivaldė – stvėrė dilgėlių puokštę laikiusį vaikiną ir norėjo trinktelėti per sprandą. Bet Darius (nepilnamečio vardas pakeistas), anot V.Valioko, tuo momentu atsisuko. Daugiau nei 30 metų pedagoginio darbo stažą turintis mokytojas kumštimi prakirto vaikui lūpą. Iš žaizdos pliūptelėjo kraujas. Į berniuko dantis pirštą susižalojo ir pats mokytojas. Draugai nuščiuvo. Pasirodęs kraujas ir netikėtas smurtas iškart atšaldė emocijas. Vaikai nuvedė kraujuojantį draugą pas mokyklos medikę, po to kreipėsi į direktorių. Pedagogas taip pat suprato, kad jo poelgis nederamas. Jis skubėjo skambinti Dariaus tėčiui ir aiškintis, kas nutiko. Mokyklos direktorius Arvydas Judickas incidentą įvertino vienareikšmiškai. Už nepedagogišką poelgį V.Valiokas vėl nubaustas papeikimu. Apie auklėjimą kumščiu, kuris įvyko per be smurto prieš vaikus skelbtą gegužės mėnesį, pranešta rajono Švietimo skyriui. V.Valiokas tvirtino suprantąs, jog taip pasielgti neturėjo teisės. Aštuntokų auklėtojas tikino, kad jo vaikai nėra blogi. Su jais rasdavo bendrą kalbą. Tačiau paskutiniuosius mėnesius jiems tarsi kas atsitiko, mat klasė į šią mokyklą nebegrįš. Nuo rugsėjo pagrindinės mokyklos abiturientai taps gimnazistais. Dabar jie mokykloje patys vyriausi. „Vyriškumo“ demonstravimo amžius labai sunkus tiek su paaugliais bendraujantiems pedagogams, tiek tėvams. Kai kurių tėvai, ypač vienos vaikinus auklėjančios mamos, dažnai bejėgės suvaldyti jas praaugusius sūnus, tad prašo pedagogų pagalbos. Direktorius pritarė, jog negalima praleisti sunkaus paauglystės periodo, būtina jaunuolius auklėti, tačiau tikrai ne smurtu. Mokyklos vadovas smerkė nebe pirmą kartą į panašius incidentus įsiveliančio pedagogo poelgį. Tačiau sakė, kad V.Valioko išugdytų mokinių pasiektais rezultatais negalįs nesididžiuoti. Pas šį mokytoją treniruotes lankantys vaikai jį myli, noriai sportuoja, dalyvauja varžybose ir laimi. Anot direktoriaus, jei pedagogas su vaikais nerastų bendros kalbos, rezultatai tikrai būtų kitokie. Nuskriaustais pasijutę aštuntokai sakė seniai konfliktuojantys su savo auklėtoju. Vaikinai suprato, kad jų poelgis mokytojo atžvilgiu taip pat buvo nederamas, tačiau pedagogą kaltino ne vieninteliu smurtavimo atveju. Vaikai pasakojo, kad tą pačią pamoką V.Valiokas apkumščiavo ir kitą jų klasės mokinį, kam šis už tvoros išspyrė kamuolį. Anot paauglių, kai klasiokas užsidengė rankomis veidą, mokytojas daužė į šonkaulius. Auklėtiniai aiškino, jog nusikaltusius mokinius mokytojas dažnai kumščiuoja, stumdo, tranko per galvą, nepagarbiai vadina „kaiminiais“ ir pan. Pedagogui nepagarbą parodžiusių mokinių žodžiais būtų galima netikėti, jei prasiveržęs smurtas prieš aštuntoką būtų vienintelis atvejis. Mokyklos direktorius nusiskundė, jog jam itin dažnai tenka bendrauti su sunkiai auklėjamais septintų-aštuntų klasių moksleiviais. Mat pedagogės moterys dažnai atveda mokinius, su kuriais per pamoką nesusitvarko. Tačiau mokyklos vadovas smurto nepateisina, tad su sunkiai auklėjamais paaugliais bando kalbėtis. Ar ši priemonė efektyvi, galima diskutuoti. Tačiau ji bent nežemina ir taip į aplinką jautriai reaguojančio paauglio, o tuo labiau – pedagogo autoriteto. Publikuota: 2005-06-07 08:25:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|