|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-06-07 08:16
Prie senovinio lyginimo įrenginio ir kituose kiemeliuose žiūrovus sutiko sūduvių tautiniais kostiumais vilkinčios muziejaus darbuotojos. Centre – autentiškais sūduvių rūbais pasipuošusi renginio iniciatorė ir vedėja Aušra Mickevičienė.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Dėkinga aplinka ir tos dienos oras leido amatininkams įsikurti po atviru dangumi, o lankytojams – iš arti stebėti darbo procesą, pasikalbėti su įvairių sričių meistrais, įsigyti autentiškų suvenyrų ar buities mažmožių. Į šventę atvyko Kultūros ministerijos profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė, daktaro Jono Basanavičiaus premijos laureatė Irena Seliukaitė, ministerijos specialistas, atsakingas už muziejų veiklą, Romanas Senapėdis, Sūduvos etnokultūros globos tarybos narys Valentinas Jezerskas, Marijampolės apskrities regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė Danguolė Micutienė, Marijampolės kultūros centro etnokultūros specialistė Onutė Surdokienė. Rajono valdžiai atstovavo Kultūros skyriaus vedėjas Artūras Blauzdžiūnas. Šventės pradžią ir pabaigą skelbė Vištyčio „Medžioklės ragai“. Aikštelėje prieš rūmus sūduvių dainas dainavo, šokius šoko visų amžiaus grupių saviveiklininkai: Alvito kaimo kapela, folkloro ansambliai „Sūduviai“, „Rudenėlis“, iš Kazlų Rūdos – „Sūduonia“. Juos keitė Vaikų ir jaunimo centro jaunieji šokėjai, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pradinių klasių moksleiviai parodė programą apie lino kelią. Pradedant šventę ir pabaigoje dalyvius apdovanojant padėkos raštais, Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas vylėsi, jog tokia šventė Paežerių parko aplinkoje galėtų vykti ir kitais metais. Šventėje dalyvauti buvo sukviesta apie penkiasdešimt įvairių amatų žinovų. Visi šventės lankytojai buvo raginami savo išmintį apie liaudies buitį ir kultūrą pasitikrinti sprendžiant kryžiažodį. Lydint Alvito kaimo kapelai, o paskui muzikantui Albinui Selmistraičiui su dukra Gabriele, renginio vedėja muziejininkė Aušra Mickevičienė pakvietė apsilankyti amatininkų kiemeliuose ir iš meistrų išgirsti, kas juos sudomino imtis vieno ar kito amato, kuo verslas įdomus ir naudingas. A.Mickevičienė vilkėjo specialiai šiai šventei įsigytu autentišku sūduvių tautiniu kostiumu. Tokiais pat atkurtais tautiniais kostiumais pirmąkart apsivilkusios didžiavosi dar trys muziejaus darbuotojos (kaip jį pasisiūti noriai konsultavo etnografijos žinovė Daiva Ambrasaitė). Kiti muziejininkai buvo pasipuošę kitokiais tautiniais rūbais ir prižiūrėjo tam tikrus barus: vaikus kvietė pažaisti senųjų žaidimų, iš muziejaus fondų „pravėdinti“ išneštais senovės buities prietaisais rodė, kaip buvo malami grūdai, grūdamos kruopos, lyginami skalbiniai, mušamas sviestas. Leido ir patiems žiūrovams pabandyti. Vaikų džiaugsmui aplink dvaro gėlyną ratais suko asiliuku pakinkyta gižiečio Algio Astromskio brikelė, pajodinėti buvo galima Antano Klimo iš Basanavičynės poniu. Marijampolietis Tomas Filipovas leido nusikaldinti naująjį krašto pinigą – sūduonį, prie Arūno Matulevičiaus netrūko užsigeidusių nusižiesti molinį indą. Kazlų Rūdos „Kraitės“ klubo moterų grupė demonstravo įvairiausius rankdarbius ir žaislus iš siūlų. Vilkaviškietis Juozas Cibulskis rodė, kaip padaryti medpadį apavą, Juozas Juraitis iš Alksnėnų – kaip vyti pančius. Daugumą sudomino reto amato meistro – rimoriaus – Jono Eidukevičiaus iš Vartų dygsniai siuvant arklių pakinktus. Smalsiai buvo stebima, kaip Kazimiera Zalagaitienė iš Čyčkų kaimo tolygiai mina verpimo ratelį ir t.t. Galima buvo žvalgytis į medžio drožėjų, pynėjų, visokių rankdarbių meistrus ir jų kūrinius. Pakrūmėje sutūpusios Paežerių mokyklos-darželio „Ežerėlis“ mokinukės bandė plėšyti plunksnas. Bitininkas Ignas Bačinskas ne tik komentavo iš paskutiniosios kraštotyrininkų ekspedicijos po Pilviškių seniūniją atvežtus senus bitininkystės įrankius bei avilį, bet ir džiaugėsi nemažai išprekiavęs šiemetinio medaus. Sau vietą susirado ir seniausio verslo atstovai – Vilkaviškio paštas. „Aukso rago“ kavinės šeimininkai kvietė užkandžiauti ir atsigaivinti. Nuo pat renginio pradžios bendrą foną vis persmelkdavo motorinio pjūklo garsas: parko pakraštyje darbavosi skulptorius Algimantas Sakalauskas su sūnumi Vyteniu. Per trumpą laiką jiedu iš Uosijos miško atvežto ąžuolo padarė suolelį, kurį paliko muziejui. Dar gerokai prieš prasidedant renginiui nuo paežerės dvelktelėjo laužo dūmelis – iš Zyplių dvaro pasiskolintame katile iš 100 litrų vandens ir 20 kilogramų žuvies „Tauro“ medžiotojų klubo narys Kęstutis Navickas su pagalbininkais užkaitė žuvienę, kuria vaišino visus dalyvius ir svečius. Čia pat buvo galima paragauti karkliniečio Jurgio Tekoriaus iškeptų „čirvablynių“. Apskrities bei ministerijos atstovės D.Micutienė ir I.Seliukaitė šventės organizavimą prilygino respub-likos lygiui, pasidžiaugė, jog Vilkaviškio krašto muziejus prisijungė prie Lietuvoje gausiai vykstančių tradicinių amatų demonstravimo švenčių, o ypač tuo, kad į Paežerius amatų demonstruoti atvyko senoliai, kurie meistravimo įgūdžius perėmė iš senosios kartos, kad čia pat savo gebėjimus rodo jaunimas. I.Seliukaitė linkėjo, kad tolesnėje muziejaus veikloje šventėje demonstruoti amatai peraugtų į edukacinę programą, atsirastų norinčių jų mokytis. Žmonės, dalydamiesi patirtais gerais įspūdžiais, prašė tradiciją tęsti ateityje, gal amatų šventę prigretinti prie Joninių šventimo. Šio projekto idėjos ir įgyvendinimo iniciatorė muziejininkė Aušra Mickevičienė nuoširdžiai dėkojo muziejaus kolektyvui, kuris rūpestingai ruošėsi šventei, talkininkavusiai Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro direktorei Gražinai Pauliukonienei ir Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriui, atvežusiems parodyti kalvystės, drožybos, siuvimo amatus. Taip pat išvardijo gausybę rėmėjų, kurie prisidėjo, kad šventė būtų įvairi ir visiems miela. Publikuota: 2005-06-07 08:16:02 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|