„Santaka“ / Konkursas „Jei aš būčiau ministras...“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-11-11 09:44

Dalinkitės:  


Konkursas „Jei aš būčiau ministras...“

Rugsėjį rajono senjorus kviečiau dalyvauti konkurse „Jei aš būčiau ministras“, o šiandien jau norėčiau padėkoti visiems žmonėms, atsiliepusiems į mano kvietimą pasvarstyti, ką darytumėte, ką keistumėte, kur link judėtumėte, jei būtumėte ministras. Ypatinga mano padėka skirta ponioms J.Jankauskienei ir A.Bulkevičienei bei ponams K.Baršauskui ir A.Gudaičiui.

Ponia J.Jankauskienė iš Virbalio būdama ministre didelį dėmesį skirtų mažažemiams kaimo žmonėms, nesuduriantiems galo su galu, rūpintųsi Lietuvos piliečių algų ir pensijų didinimu. Moteris siūlo visiems Seimo nariams, ministrams ir kitiems, gaunantiems dideles algas, bent dalelę savo atlyginimo paskirti vargstantiems, mat esant tokiam dideliam atotrūkiui tarp vargstančiųjų ir lobstančiųjų žmonės nebemato prasmės dalyvauti rinkimuose, nusivylimas valdžia yra ypač didelis.

A.Bulkevičienė pritaria šioms mintims sakydama, kad, vieną kitą kartą valdžiai atstūmus paramos prašantį žmogų, daugiau keliaklupsčiauti nesinori, o ir apie balsavimą ar tikėjimą naujos valdžios pažadais negali būti ir kalbos.

Ponas A.Gudaitis itin įžvalgiai kalba apie kaimo kasdienybę: „Kaimo žmogui algos niekas nemoka. Jis užsidirba parduodamas, o sutaupo nepirkdamas. Kelis hektarus žemės turintis mažažemis daug ką pats užsiaugintų ir pasigamintų. Tačiau dėl brangios žemės ūkio technikos, aukštų degalų ir trąšų kainų to padaryti nepajėgia. Todėl ir jis varškės ar kiaušinių traukia į parduotuvę. Žinoma, vienos ar dviejų karvių ūkis ne išeitis, tačiau dar blogiau, kai socialinę pašalpą atsiėmęs kaimietis menkiausio maisto produkto ar net kasdieninės daržovės ieško parduotuvėje. Taip kaimuose auginame valstybės išlaikomus bedarbius, veltėdžius...“

Pritariu p. A.Gudaičiui: kaimas – tai ne tik kviečiai ir rapsai, karvės ir kiaulės. Kaimas – tai čia dirbančių, čia įsikūrusių žmonių gyvenimas. O jis nėra toks gražus ir patrauklus, į kokį iš toli ir aukštai žvelgia ar mėgina įsivaizduoti ministrai bei jiems talkinantys pavaldiniai. A.Gudaičio pasiūlymai žemės ūkio kooperatyvų tema tikrai verti „Santakos“ skaitytojų dėmesio.

Ponas K.Baršauskas iš Vilkaviškio nustebino pasiūlymų gausa, pateikdamas net šešiolika būdų, kaip galima reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Kai kurios jo mintys gal ir ginčytinos, tačiau tikrai verta į jas įsiklausyti.

Yra sakoma: „Išmintis – patirties duktė.“ Kiekvieno iš Jūsų išdėstytose mintyse galima atrasti skaudžios patirties, susidūrus su sveikatos apsaugos srities problemomis ar žemės ūkio reformų sukeltais nepatogumais. Tačiau išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. Tikiu, kad Jūsų žinios bei išreikšti pasiūlymai suras teisingą kelią ir bus panaudoti pagal paskirtį.

Dar kartą dėkoju, mieli senjorai, už išsakytas mintis. Kviečiu ir ateityje dalytis savo rūpesčiais, bėdomis ir idėjomis. Visada su dideliu dėmesiu Jus išklausysiu.



Algirdas BUTKEVIČIUS






Gydytojas siūlo panaikinti Sveikatos apsaugos ministeriją

K.BARŠAUSKO mintys sveikatos apsaugos tema




<...> galvoju, kad norint tikros reformos medicinoje, reikia:

1. Panaikinti pačią Sveikatos apsaugos ministeriją, ją prijungiant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Panaikinti ligonių kasas, jų funkcijas perduodant „Sodros“ skyriams. Žinoma, juos atitinkamai reikia papildyti kadrais.

3. Sujungti ligonines ir poliklinikas į vieną vienetą, kaip būdavo iki „reformos“ pradžios. Dabar, pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto gydymo įstaigose medicinos darbuotojai pasiskirstę netolygiai – ligoninėje chirurgų per daug, o poliklinikoje jų trūksta. Būtų viena organizacija, vadovas galėtų juos racionaliau panaudoti. Pagaliau, kuo geresni okulistas, neurologas, dermatologas ar kitas specialistas, kad juos atėmė iš poliklinikos, o priskyrė ligoninei? Žmonėms dėl to – vieni nepatogumai ir laiko gaišinimas.

4. Visų rūšių gydymo įstaigoms turi vadovauti ne gydytojai, o ekonomistai ar vadybininkai, kur reikia – jų pavaduotojais medicinos reikalams turi būti gydytojai.

5. Apskrityje turi būti viena (apskrities) ligoninė ir 2–3 jos filialai rajonuose. Argi racionalu laikyti vienodo lygio ligonines 20–30 km atstumu viena nuo kitos? Dabartinės ligoninės, esančios arti apskrities centro, gali virsti slaugos ar palaikomojo gydymo įstaigomis.

6. Respublikoje turi būti tik viena Respublikinė ligoninė (Vilniuje ar Kaune pagal jų pajėgumą), o ne taip, kaip dabar yra kiekviename regiono centre.

7. Reikia šalies mastu sutvarkyti greitosios medicinos pagalbos iškvietimo į namus reikalus. Argi normalu, kad dabar greitoji vyksta beveik į visus iškvietimus, net vaistų suleisti ar pas aiškiai žinomus chroniškus ligonius bei asocialius asmenis? Šioje grandyje turi dirbti ir gydytojai.

8. Ar racionalu, kad gydytojus ruošia Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos? Reikia palikti tik vieną – Kaune, nes Vilniuje tėra tik fakultetas.

9. Gydytojai privalo po aukštosios mokyklos baigimo pagal paskyrimą atidirbti bent 3 metus (arba grąžinti valstybei pinigus, kuriuos ji išleido juos ruošdama). Juk dabar medikai ruošiami užsieniui arba farmacijos kompanijoms, į rajonus jauni specialistai praktiškai neatvyksta, pensininkai sudaro 2/3 rajonų gyventojų. Kas bus po 5 ar daugiau metų, kai pensininkai nebepajėgs dirbti?

10. Reikia atgaivinti medicinos felčerių ruošimą, nes jie bent kaimuose labai reikalingi.

11. Respublikoje yra ne vienas mokslinio tyrimo institutas, dirbantis atskirose medicinos srityse. Juos visus reikia apjungti.

12. Gydymo įstaigų vadovai (dabartiniai) daugiau dirba gydomąjį darbą, nors atlyginimus gauna lyg pirmaeilėse pareigose dirbtų tik administracinį darbą. Daugelis jų turi ir antraeiles (gydomąsias) pareigas, nors už jas valandų neatidirba, tuo sukeldami pasipiktinimą eilinių gydytojų, kurie darbo valandas privalo atidirbti. Nenorėdamas užmiršti gydomojo darbo, vadovas turėtų arba budėti po savo tiesioginio darbo skyriuje, arba už 0,25 etato iš savo tiesioginio darbo dirbti gydomąjį darbą, negaudamas už tai papildomo atlyginimo.

13. Gydytojas turi dirbti arba tik privačiai, arba tik viešoje įstaigoje. Dabar, dirbdamas abiejose įstaigose, paprastai skriaudžia viešąją įstaigą, nes privati daugeliu atvejų jam yra svarbesnė. Ypač to negalima toleruoti viešųjų įstaigų skyrių vedėjų atžvilgiu.

14. Reikia pagaliau išgyvendinti kyšininkavimą! Juk ne paslaptis, kad pacientai turi mokėti už operacijas stambių miestų ar net rajonų ligoninėse.

15. Gydytojai turi būti materialiai atsakingi už nepagrįstai išduotus nedarbingumo pažymėjimus „ligoniams“, kurie „suserga“, kai jų veikla susidomi spec. tarnybos.

16. Spaudoje, radijuje bei TV reikia kardinaliai keisti požiūrį į mediko profesiją, nes dabar kalti tik medikai, nors daugeliu atvejų kalti ir patys ligoniai, ypač kai į medikus kreipiasi pavėluotai.<...>







Kaimo žmonėms padėtų žemės dirbimo kooperatyvai

A.GUDAIČIO pamąstymai apie kooperaciją kaime



<...> Problemą galėtų įveikti kooperacija. Ne vienas kaimietis sako, jog „kolchoze“ jam buvo geriau – turėjo darbą, atlyginimą, paramą apdirbant „arus“. Dabar kas jam iš tų trijų hektarų – juos priverstas išnuomoti arba palikti dirvonuoti. Stambus kaimynas į mažažemio prašymą pagelbėti tik ranka moja, sako, jog ir jo dar ne visi kviečiai nukirsti. Kai jis baigia tvarkyti savuosius, mažažemio derlių doroti jau neapsimoka. Taip nutinka su visais „dideliais“ mažo ūkio darbais.

Steigti žemės dirbimo kooperatyvą mažažemiai ir bijo, ir nepajėgia. Be valdžios paramos čia neapsieisi. Siūlyčiau tokį žemės dirbimo kooperatyvo modelį.

Žemės ūkio ministerija paskelbia konkursą vidutinio galingumo (našumo) manevringiems traktoriams ir prie jų pritaikytiems pagrindiniams žemės dirbimo padargams bei javų nuėmimo kombainams pirkti. Panašaus konkurso tvarka suburti tokių traktorių ir kombainų respublikoje keletą remonto bazių. Pradžioje kiekvienoje seniūnijoje įsteigti bent po vieną žemės dirbimo kooperatyvą. Jo dydį apspręstų turimos technikos pajėgumas. Tokių kooperatyvų steigimąsi bei jų veiklą galėtų administruoti savivaldybės ir seniūnijos. Į pirmo lygio (kategorijos) kooperatyvą priimti iki 6 ha (imtinai) valdančius mažažemius. Pirmos kategorijos kooperatyvui teikti iki 60 proc. valstybės dotaciją centralizuota tvarka parūpintai technikai įsigyti. Kitą dalį technikos įsigijimo išlaidų turėtų dengti kooperatyvo nariai. Neturintiems savų lėšų ministerija galėtų padėti centralizuota tvarka suderėti su komerciniais bankais tikslines paskolas. Valstybės dotaciją kooperatyve įteisinti ir jo nariams proporcingai saviems įnašams padalyti kaip valstybės paramos akcijas. Patvirtinti tokių akcijų teisinį statutą.

Už atliktus darbus ir kitokias paslaugas kooperatyvo nariai privalėtų mokėti pagal centralizuota tvarka nustatytus įkainius. Jų dydį kasmet peržiūrėti ir patikslinti. Į įkainį, be degalų, remonto, amortizacinių atskaitymų, darbo užmokesčio ir kitų būtinų išlaidų, turėtų būti įtraukta ir iki 20 proc. pelno. Patvirtinti pelno panaudojimo tvarką. Laisvą pelno dalį paskirstyti kooperatyvo nariams proporcingai savų bei valstybės skirtų akcijų skaičiui. Kooperatyvo techniką galėtų prižiūrėti ir su ja dirbti vienas ar keletas nagingesnių kooperatyvo narių. Taip žmogus susikurtų darbo vietą, gautų atlyginimą, o būdamas darbštus, pareigingas bei paslaugus gal dar užsitarnautų ir litą kitą arbatpinigių. Padedant tokiam kooperatyvui, trijų hektarų mažažemis pajėgtų išlaikyti 2–3 raguočius, užsiaugintų 3–4 bekonus, turėtų kuo palesinti pulkelį paukščių.

Į antros kategorijos žemės dirbimo kooperatyvus burti nuo 6 ha iki 25 ha žemės dirbančius ūkininkus. Jiems valstybė galėtų padengti iki 40 proc. pirmą kartą kooperatyvui perkamos (ne visos, o tik ministerijos patvirtintos) technikos vertės. Daugiau nei 25 ha dirbantiems ūkininkams palikti teisę burtis į kooperatyvus savarankiškai, valstybės paramą skirti tik specializuotai technikai įsigyti. Kooperacijai skatinti bei plėtoti turėtų būti aktyviau panaudojama Europos Sąjungos žemės ūkį remiančių fondų parama.

Suprantu, kad mano pasiūlytas žemės dirbimo kooperatyvo projektas ne vienam atrodys daugiau panašus į namelį, pastatytą iš spalvotų kaladėlių. Tačiau jį galima patobulinti, perstatyti, rekonstruoti... Galima ir visai sugriauti, sėdėti prie spalvotų kaladėlių krūvos, laukti valstybės pašalpos, o ją gavus skubėti į „maximas“ pirkti ne tik druskos ar silkių, bet ir pieno, mėsos, kiaušinių, svogūnų, agurkų ir viso kito, kas nesunkiai užaugtų kaimiečio tvarte bei darže.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas