„Santaka“ / Iš skaitytojų laiškų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-03 16:08

Dalinkitės:  


Iš skaitytojų laiškų

Ir vėl pasijuntu kaip senelio glėby

Vaikystėje mes labai branginame artimą žmogų. Klausomės jo pasakojimų, švelnių žodžių. Kiekvienas jo prisilietimas, savitas kvapas, šypsena, švelnus žvilgsnis pripildo mūsų širdis meilės.

Aš, rodos, tebematau ir tebejaučiu vasaros kvapų kupinus daiktus, saulės spindulius, dulkantį kelią ir save, puolančią tiesiai į senelio glėbį. Girdžiu jo širdies dūžius, matau jo geras akis, iš kurių nurieda ašaros... Atrodo, žodžių nereikėjo – prigludusi prie jo krūtinės vien iš šiltų prisilietimų suprasdavau, kad jis man norėjo pasakyti, kaip myli mane.

– Eime, – paėmė jis mane už rankos.

Sustojome prie alyvų krūmo.

– Ar matai, štai tarp tų šakelių yra maža bitutė? Ar žinai, kad ji ieško nektaro, nes jis yra bitučių gyvenimo šaltinis, – aiškino man senelis, jog ir jis turi savo gyvenimo tikslą, tai yra mane, ir visada mane mylės bei saugos.

Ilgai tada sėdėjau prie jo prigludusi ir klausiausi pasakojimo apie tas dienas, kai jo veide dar nebuvo gilių raukšlių ir plaukai dar buvo tamsūs... Ir abudu šypsojomės, juokėmės, net verkėme...

Dar ir dabar vasaros rytais atsibudusi noriu užuosti tą skanų alyvų kvapą, pagauti švelnų senelio žvilgsnį, išgirsti žodžius. Bet Jo nėra. Tačiau senelį man primena rožinės spalvos alyvų krūmas, jame dūzgiančios bitės. Sustojusi prie jo pasijuntu kaip senelio glėby.



Rasa STASIULEVIČIŪTĖ





Kokį prisimename savo tėvelį

Visi vaikai norėtų didžiuotis savo tėveliu, visada matyti jį blaivų, darbštų, tvarkingą. Paprastai juk pavyzdį sūnūs ima iš tėvo – gerą ar blogą.

Kai jie dar maži smėlio dėžėje sutūpę kapstosi, taip ir kalbasi: „Kai užaugsiu, būsiu geras gydytojas, gydysiu žmones ir neimsiu pinigų.“ Antrasis sako: „Aš būsiu geras mokytojas, išmokysiu vaikus, kad jie būtų geri.“ Trečiasis pritaria aniems, bet svajoja kitaip: „Kai užaugsiu, gersiu degtinę, rūkysiu ir vogsiu – tai būsiu turtingas...“ Tai kasdieninio gyvenimo nuotrupos – jį atspindi vaikai.

Pasidžiaugiu, kai pamatau vyrą, stumiantį vaiko vežimėlį ar žaidžiantį su vaikais kamuoliu, dirbantį su sūnumis garaže. Jei tėvas kartu su vaikais dirba įvairius darbus, ir jie išmoksta, nebūna tada sunku tolesniame gyvenime.

Niekada nepamiršiu savo tėvelio, kuris su didele kantrybe išmokė visokių darbų ir niekada nesibarė, jei ką ne taip padarydavome. Nemačiau niekada tėvelio pikto, negirdėjau iš jo keiksmažodžių. Tėvėlis niekada nepasakydavo blogo žodžio mamai, padėdavo jai. Savo elgesiu mokė, kaip reikia mylėti artimą, Dievą ir Tėvynę.

O kokie nuostabūs būdavo vakarai, kai po ruošos visi susirinkdavome į trobą. Uždegdavo žibalinę lempą, ir kiekvienas imdavosi savo darbų. Tėvelis mums sekdavo pasakas.

Nors mokslų nebuvo daug ragavęs, bet buvo gabus ir turėjo gerą atmintį. Mokėjo visokių anekdotų. Kaimo žmonės jį mėgo, nes eidavo į šermenis giedoti, o per linksmesnį suėjimą padainuodavo.

Gaila, kad jo jau nėra. Gerbkime savo tėvus, juk jie mus augino, auklėjo ir globojo, prisiminkime mirusius.



Joana JANKAUSKIENĖ

Virbalietė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas