„Santaka“ / Rudens rimties ir virsmo šventė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-30 09:17

Dalinkitės:  


Romo ČĖPLOS nuotr.


Rudens rimties ir virsmo šventė

Šiurena rudens vėjyje pageltę lapai – medžiai meta lapus, išskrenda paukščiai, dangus pilkėja... Visi: ir gamta, ir žmonės, išgyvena ypatingą laikotarpį – perėjimą iš žalios ir gyvybingos vasaros į rimtį ir susikaupimą.

Šiame rudeniniame gamtos virsme minimos Vėlinės. Senesniuose šaltiniuose randamas ir kitas šios šventės pavadinimas – Ilgės. Šiandieninis ilgių atitikmuo yra Visų Šventųjų diena, kuri švenčiama lapkričio 1 dieną. Per Visus Šventuosius minimi tie mirusieji, kurie galėtų būti mums gyvenimo pavyzdžiais. O lapkričio 2 dieną – per Vėlines – pagerbiami visi mirusieji.

Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai – dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad vėlės lankosi savo gyventose vietose. Pats mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Matyt, todėl lapkričio mėnesį žmonės anksčiau vadindavo vėlių mėnesiu.

Humanitarinių mokslų daktaro A.Vaicekausko teigimu, anapusis pasaulis mūsų protėviams buvo kur kas artimesnis ir tikresnis nei šių dienų žmogui. Mūsų protėviai mirtį suvokė kaip naują gyvenimo etapą, tam tikrą palypėjimą aukščiau.

XV amžiaus kronikininko J.Dlugošo teigimu, pagerbdami mirusiuosius lietuviai palikdavo jiems gėrimo ir maisto. Kapinėse buvo keliamos vaišės. Pasak etnografo A.Mažiulio, XIX amžiaus viduryje Vėlines kiekvienas sodžius šventė atskirai. XIX–XX a. vėlių vaišinimą pakeitė apeiginės duonos kepimas. Duona buvo nešama prie bažnyčios ir išdalijama elgetoms. Ir išmaldą imantieji, ir ją duodantieji žinojo, kad taip užperkamos maldos už skaistykloje kenčiančias vėles. Tiek pagoniškos, tiek krikščioniškosios mirusiųjų pagerbimo apeigos paremtos tikėjimu, kad mirusieji gyvena kažkur šalia ir gali padėti gyviesiems, žiūrint, kaip su jomis elgiamasi.

Anksčiau žvakių kapinėse nedegindavo, buvo užkuriamas bendras laužas. Tai, kas buvo deginama, tarsi virsdavo šiluma ir šviesa. Tikėta, kad liepsna nutiesia kelią Anapilin ir bent akimirkai sujungia gyvųjų bei mirusiųjų pasaulius. Pirmą kartą žvakės ant kapų paminėtos apie 1880 metus. Šiandien plevenančių žvakių liepsnelės tapo pagarbos ir padėkos simboliu mūsų artimiesiems...

Tradicijos lieka tradicijomis. Jas reikia gerbti ir vertinti, nes tai mūsų protėvių palikimas. Vėlinių apeigos ir papročiai yra lietuvių etninės dvasinės kultūros palikimo dalis, kuri liudija nenutrūkstamą ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Ir nevertėtų analizuoti to, kaip geriausiai šiomis dienomis savo pagarbą išreikšti išėjusiems į Amžinybę. Juk svarbiausia – prisiminti išėjusius. Jie visuomet yra mūsų širdyse, tačiau kasdieniniame gyvename juk juos dažniausiai paliekame kiek atokiau. O Vėlinės – būtent ta diena, kai apmirštančios gamtos nuotaikoje prisimename mus palikusius brangius žmones. Tai diena, kai visi kartu lankome šeimos, giminaičių, draugų kapus, kalbame maldeles, deginame žvakutes. Tai – pagarbos, susikaupimo, apmąstymo ir rimties diena.

Šią atsidėjimo dvasiai dieną privalome susimąstyti ir apie savo gyvenimą, didžiąsias vertybes, kurios žmogų veda aukštyn, atsisakyti nereikalingų minčių, kurios menkina, silpnina. Žmogus auga tik tada, jei ieško gyvenimo prasmės, klysta ir vėl keliasi, įsiklauso į būties dėsnius. Susitaikymas ir vidinė ramybė būtina kiekvienos šventės sakralumui išlaikyti.

Šventė. Juk pats žodis tarsi reiškia, kad po jos turi grįžti šventesnis, apvalyta širdimi, giliau suvokęs gyvenimo prasmę.

Taigi, kai užmiršę kasdienybės rūpesčius skubėsime prie artimųjų kapų uždegti žvakelę, padėti gėlę, sukalbėti maldą, kartu susimąstykime ir apie amžinybę bei savo buvimo čia, žemėje, vietą. Taip pat vertėtų nepamiršti uždegti žvakutę ir ant apleistų, pamirštų, nelankomų kapų. Tegul tai iš tikrųjų bus pagarbos, susikaupimo, apmąstymo, prisiminimų ir rimties diena.



Daiva JUŠKEVIČIENĖ






Aldona MAKSVYTIENĖ



Dar pabūsiu...



Pro aplytą langą

Paukščio akys sminga –

Pranašingi žvilgsniai

Širdy susitinka.



Laiko atkarpėlę

Vagia nakties pirštai –

Dar pabūsiu šiandien,

Nors likimas niršta.



Dar pabūsiu šiandien –

Žodžiai brandūs sirpsta.

Dar pabūsiu tyliai –

Tegul dienos tirpsta.



Dar turiu suprasti

Žvakių liepsnos kalbą,

Dar turiu pražydint

Vasarą nekaltą.



Pro aplytą langą

Paukštis nusišypso –

Laiko atkarpėlės

Vasarom pražysta.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas