„Santaka“ / Kraštotyrininkė norėjo knygoje pasakyti visą tiesą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-28 09:18

Dalinkitės:  


Gabrielė Karalienė į knygą apie Kalniškės mūšį sudėjo daug svarbių faktų.

Autorės nuotr.


Kraštotyrininkė norėjo knygoje pasakyti visą tiesą

Birutė NENĖNIENĖ

„Visų jūsų labai pasiilgstu“, – nuoširdžiai atviravo spalio pradžioje su keliais vilkaviškiečiais susitikusi buvusi Vilkaviškio krašto muziejaus direktorė Gabrielė Karalienė. Per ilgus bendro darbo, ekspedicijų, ieškojimų metus susiklostė draugiški ryšiai su daugeliu rajono žmonių, todėl ir po ilgesnio nesimatymo kraštotyrininkei rūpi, kaip kam sekasi, kas nauja rajone.

Šį kartą G.Karalienė atvyko su naujausiu savo darbu – keletui vilkaviškiečių atvežė istorijos žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ 41-ąjį numerį. G.Karalienė yra šio leidinio didžiausio skyriaus apie partizaninę kovą autorė. Knygą išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tai pirmasis kraštotyrininkės publikuotas didesnės apimties darbas.

Daugiau kaip prieš penkerius metus G.Karalienė įsikūrė Kaune. Susitvarkiusi buitį, kraštotyrininkė netruko pajusti, jog jai labai trūksta veiklos. Pavarčiusi savo užrašus, rado įrašų, pažadinusių naujų minčių. Dirbdama Vilkaviškyje, įvairiuose patriotiniuose renginiuose ji pasakodavo apie gimtojoje Dzūkijoje vykusį Kalniškės mūšį, kurio aidai buvo giliai palietę jos, dar paauglės, širdį.

1945 metų gegužės 16-ąją Kalniškės miške nelygioje kovoje su enkavedistais žuvo jauni jos ir gretimų kaimų vyrai. Artėjant mūšio paminėjimo 50-osioms metinėms, jai tapo labai svarbu išsiaiškinti ir viešai paskelbti, kas buvo tie Kalniškėje žuvę laisvės kovotojai.

G.Karalienė paieškas pradėjo ir vykdė savanoriškai, savo lėšomis. Pirmiausiai nuvažiavo į Simną (Alytaus r.). 2004 metais Simno kapinėse pastatytame paminkle rado iškaltas 45 mūšyje žuvusiųjų pavardes. Ji užsibrėžė tikslą sužinoti kuo daugiau apie kiekvieną jauną vyrą, parašyti jų biografijas, kad visa tai neliktų užmarštyje.

Savo pasakojimą apie partizanus G.Karalienė pradeda Lietuvos partizanų vado gen. Jono Žemaičio kalbos teisme Maskvos Butyrkų kalėjime (1953 m.) ištrauka: „Istorija mus moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir darbus.“

G.Karalienės paruoštas Kalniškės mūšyje žuvusių partizanų biografijas 2005–2007 metais spausdino „Tremtinio“ laikraštis. Kad tas biografijas parengtų, autorė kalbino visus surastus 45 žuvusių partizanų šeimų narius, giminaičius, bendražygius ar gerai juos pažinojusius žmones, gyvenančius Dzūkijoje, Suvalkijoje, Kaune, Klaipėdoje... Kraštotyrininkė bendravo su daugiau kaip pusantro šimto žmonių, surado daug pagalbininkų, rinkdama informaciją išaiškino ir kelis įrašų netikslumus.

„Iš pokalbių su Kalniškėje žuvusių partizanų šeimų nariais, bendraamžiais paaiškėjo, jog 1944–1945 metais Lietuvos vyrai nestojo į sovietų okupacinę kariuomenę pirmiausia dėl šeimose ir artimųjų aplinkoje vyravusio priešiško nusiteikimo okupacijai. Renkant medžiagą biografijoms iš partizanų šeimų narių – brolių ar seserų, kitų artimųjų, nors ir daug nuo okupantų nukentėjusių, neteko išgirsti nepasitenkinimo ar smerkimo.

Tada, 1944 metų vasarą, praūžus Antrojo pasaulinio karo frontui į Vakarus, kai imta prievarta reikalauti stoti į sovietų kariuomenę, ėjimas į miškus, būrimasis ginkluotam partizaniniam priešinimuisi okupacijai mano gimtojo krašto kaimuose buvo masinis reiškinys. Šeimose, jaunimo suėjimuose vyravo nuostata – geriau žūti čia, Lietuvoje, nei stoti į okupacinę kariuomenę, nežinia už ką kovoti ir žūti svetimoje žemėje. Buvo didelis pasiryžimas kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tą nusiteikimą stiprino ryšiai su neseniai buvusia nepriklausoma Lietuva. Artimieji tvirtino, jog tėvai laimino išeinančius partizanauti savo vaikus. Į partizanų gretas išeidavo net po kelis šeimos vyrus, eidavo net ir moterys“, – dalijosi G.Karalienė tuo, ką parašiusi knygoje.

89 proc. Kalniškės mūšyje žuvusių partizanų – jaunimas iki 30 metų, keli iš jų – 18–20 metų vaikinai. Visi jie buvo žemdirbių vaikai.

G.Karalienė per ketverius metus surinko išsamią informaciją ir padarė detalią analizę, daug sukauptos informacijos perduos muziejams. „Džiaugiuosi šį darbą atlikusi, kad dar suspėjau apklausti vyresnio amžiaus žmones, kuriuos po metų kitų jau vargu ar sutiktume. Mano pasakojimas apie laisvės kovotojus tebus padėka už jų pasiaukojimą dėl Tėvynės“, – sakė G.Karalienė.

Daugiau kaip prieš dešimtį metų G.Karalienės iniciatyva ir rūpesčiu buvo surastos ir aprašytos partizanų slapstymosi bei žūties vietos Vilkaviškio rajone, sudarytas žemėlapis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas