„Santaka“ / Pasėlius apsidraudę žemdirbiai galės tapti draudimo bendrovės pajininkais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-23 09:30

Dalinkitės:  


Tomo URBELIONIO nuotr.

Pasėlius apsidraudę žemdirbiai galės tapti draudimo bendrovės pajininkais

Žemės ūkio ministerijoje posėdžiavusi Pasėlių draudimo koordinavimo taryba, pirmininkaujant Tarybos pirmininko pavaduotojui, ministerijos sekretoriui Gediminui Radzevičiui, pritarė pasėlius apsidraudusių Lietuvos žemdirbių priėmimo į kooperatiniais pagrindais dirbančios bendrovės „Vereinigte Hagel“ pajininkus principams, kuriuos pristatė pasėlių draudimo bendrovės Berlyno regiono vadovas Thomas Gehrke. Taryba pritarė ir bendrovės valdybos pirmininko Rainerio Langnerio pristatytoms palankesnėms draudimo sistemos sąlygoms šiems draudimo metams, išklausė bendrovės filialo Lietuvoje vadovo Algimanto Navicko praėjusių draudimo metų veiklos ataskaitą. Banko DnB NORD atstovas pristatė apsidraudusiems žemdirbiams nuo šio rugsėjo pradėtas taikyti lengvatas kreditui gauti.



Bendrovės nariai dalyvauja priimant sprendimus

Pasėlių draudimo bendrovės Berlyno regiono vadovas Thomas Gehrke pažymėjo, kad norą tapti bendrovės nariais Lietuvos žemdirbiai buvo pareiškę nuo pat draudimo bendrovės veiklos šalyje pradžios. Todėl bendrovė, atsižvelgdama į šiuos pageidavimus, pateikė Tarybai svarstyti Lietuvos žemdirbių galimybių tapti pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ pajininkais principus.

T.Gehrke pažymėjo, kad jau spalio pirmąją dieną prasidėsiančiais 2009 draudimo metais norima suburti apsidraudusių žemdirbių bendriją Lietuvoje, veikiančią savitarpio pagalbos principais. Nors Lietuvos teisės aktuose toks veiklos principas nenumatytas, draudimo bendrovės galimybė veikti savitarpio pagalbos principais yra įteisinta Vokietijos draudimo bendrovių priežiūros įstatymu. Jame numatyta pagrindinė savitarpio pagalbos įgyvendinimo priemonė – draudėjų, apsisprendusių tapti bendrijos nariais, teisė valdyti bendrovę.

Norint suburti tokią draudėjų bendriją Lietuvoje, reikėtų, kad ne mažiau kaip 50–60 proc. visų apsidraudusiųjų pareikštų norą tapti bendrovės pajininkais. Manoma, kad Lietuvoje galėtų veikti kelios tokios bendrijos. Bendrijoms vadovautų pačių Lietuvos žemdirbių išrinktas bendrijos pirmininkas, kuris atstovautų šaliai aukščiausiame bendrijos (bendrovės) valdymo organe – visuotiniame įgaliotinių susirinkime Vokietijoje. Per savo atstovą Lietuvos žemdirbiai galėtų dalyvauti priimant strateginius sprendimus dėl bendrovės veiklos. Svarbu ir tai, jog buvimas bendrovės nariu suteikia galimybę visapusiškai susipažinti su visa jos vykdoma veikla. Tai suteikia bendrovei kur kas daugiau skaidrumo. Be to, apsidraudę žemdirbiai iš savo tarpo galėtų išrinkti ar patvirtinti būsimuosius žalų vertinimo ekspertus, kurie vertintų pasėliams padarytą žalą.

Apsidraudusių žemdirbių, tapusių bendrijos nariais, susirinkimas vyksta kartą per metus. Susirinkime žemdirbiai supažindinami su bendrovės finansinės veiklos rezultatais: išmokomis už praėjusiais derliaus metais padarytas žalas, pelnu ar nuostoliu, darbų sąnaudomis, taip pat renkami delegatai į stebėtojų tarybą, iš kurios formuojama bendrovės valdyba.

Pasak T.Gehrke, bendrovė nėra pelno siekianti organizacija, todėl draudimo įkainiai gali keistis pagal klimatines oro sąlygas. Pavyzdžiui, jei kelerius metus iš eilės (5–10 metų laikotarpiu) orai bus palankūs derliui užaugti ir subręsti, valdyba gali priimti sprendimą metų pabaigoje bendrijos nariams grąžinti dalį tais metais jų sumokėtų draudimo įmokų. Tačiau įregistravus ir išmokėjus kompensacijas už labai daug žalų, stebėtojų taryba gali nuspręsti, jog metų pabaigoje žemdirbiams teks mokėti papildomas įmokas.

Šiuo metu veikia 63 pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ susivienijimai. Lietuvos žemdirbiai bus pirmieji užsienio valstybės piliečiai, dalyvausiantys šios draudimo bendrovės valdymo veikloje. Jau šį rudenį Lietuvos ūkininkai, drausdami pasėlius, galės tapti pajininkais pagal Vokietijos įmonės galiojančius teisės aktus.

Ūkininkui už tai jokio mokesčio mokėti nereikia, tačiau pildant draudimo paraišką, joje būtina nurodyti savo norą tapti pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ pajininku. Apsidraudusiems žemdirbiams tapti bendrovės pajininkais nėra privaloma, „Vereinigte Hagel“ yra savanoriškais pagrindais veikianti bendrovė.

Ministerijos sekretorius G.Radzevičius pabrėžė, kad galimybė tapti bendrovės pajininkais gali paskatinti žemdirbius noriau draustis, nes tai suteiks jiems didesnio pasitikėjimo pačia bendrove ir jos veikla. Sekretorius atkreipė dėmesį, kad bendrovės pajininku tampama tik tam laikotarpiui, kuriam jis yra apsidraudęs. Draudimo polisui nustojus galioti, baigiasi ir draudimo poliso savininko narystė bendrovėje.



Bendrovės siūlomos lengvatos

„Vereinigte Hagel“ bendrovės valdybos pirmininkas Raineris Langneris pabrėžė, kad buvo atsižvelgta ir į kitą Lietuvos žemdirbių pageidavimą – sudaryti palankesnes ir patrauklesnes draudimosi sąlygas.

Pasak R.Langnerio, bendrovė, tobulindama draudimo sistemą, šį rudenį pasėlius besidraudžiantiems žemdirbiams siūlo jų poreikius labiau atitinkantį draudimo sumos nustatymo modelį.

Anksčiau žemdirbiams siūlyta draudimo sumos nustatymo tvarka buvo susieta su atskirų kultūrų derlingumu kiekvienoje seniūnijoje, o pats žemdirbys šią sumą galėjo tik padidinti arba sumažinti 25 proc.

Nuo šio rudens bendrovė atsisako regionalizavimo principo ir vietoje dviejų pasirinkimo galimybių siūlo šešis pasirinkimo lygius, kurie praktiškai apima derlingumų skalę visos Lietuvos mastu – nuo nenašiausių iki pačių derlingiausių žemių. Tai reiškia, kad kiekvienas besidraudžiantis galės pasirinkti tokią draudimosi sumą, kuri atitinka realias jo ūkininkavimo sąlygas.

Kita svarbi bendrovės pasiūlyta lengvata yra ta, jog vietoje 10 proc. besąlyginės franšizės (apsidraudusiojo nuostolio dalis, kurios draudikas neatlygina. Atlyginama tik ta nuostolio dalis, kuri viršija besąlyginės franšizės dydį) bus taikoma 8 proc. sąlyginė franšizė. Tai reiškia, kad nuo šio rudens apsidraudusiems žemdirbiams bus atlyginama daugiau patirtos žalos.



Banko lengvatos apsidraudusiems

DnB Nord banko verslo produktų plėtros departamento vadovas Evaldas Ruzgys pristatė nuo šio rugsėjo banko siūlomą naują produktą žemdirbiams, kurie kreipiasi dėl kredito. E.Ruzgys priminė, jos vasarą vykusiame posėdyje Tarybos pirmininkė, žemės ūkio ministrė prof. K.Prunskienė visų bankų prašė įvertinti savo galimybes ir palankesnėmis sąlygomis suteikti kreditus tiems žemdirbiams, kurie yra apsidraudę pasėlius. „Mes jau siūlome tokį produktą. Iki šiol mūsų metodika nustatyti kredito dydį buvo labai paprasta – hektarų skaičių padaugindavome iš 700 Lt. Tokia buvo žemdirbiams teikiamo kredito riba. Dabar, kai atsirado draudimas, padidinome kredito sumą iki 900 Lt/ha. Paprastai sakant, jeigu žemdirbys neapsidraudęs, jis gali gauti 700 Lt/ha kreditą, jeigu apsidraudęs – 900 Lt/ha, nes draudimas sumažina kredito riziką“, – kalbėjo E.Ruzgys.

Banko darbuotojai, teikdami kreditą žemdirbiams, taip pat informuoja juos apie galimybę draustis pasėlius. Ne visi žemdirbiai tai žino, todėl bankas suteikia bendrąją informaciją apie draudimą. „Tuo banko vaidmuo ir baigiasi, mes nesiimame drausti žemdirbio pasėlių, formuoti sutarties. Draudimo sistema veikia per žemės ūkio skyrius, mes tik suteikiame pirminę informaciją apie galimybę apsidrausti ir apie tas lengvatas, kokias apsidraudusysis gali gauti“, – pabrėžė banko atstovas.



Rezultatų apžvalga

„Vereinigte Hagel“ bendrovės filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas pateikė trumpą praėjusių draudimo metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, jog už praėjusius derliaus metus yra gauta 5,7 mln. Lt įmokų, apdrausta beveik 70 tūkst. ha žemės, bendra draudimo suma – apie 130 mln. Lt, apdrausti 583 žemdirbiai, išmokėta apie 150 tūkst. Lt draudimo išmokų. Per praėjusius derliaus metus gautos lėšos kaupiamos kitų metų galimų draudiminių nuostolių dengimo fonde.



Daugiau dėmesio visuomenės informavimui

Ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius, apibendrindamas Tarybos posėdyje svarstytus klausimus, bendrovę įpareigojo aktyviau skleisti išsamesnę informaciją visuomenei apie tai, kaip keičiamos draudimo sąlygos, kaip panaudojamos draudimo bendrovės sukauptos draudimo įmokos, kaip formuojami pagal draudimo norminius aktus privalomi draudimo garantiniai fondai, kaip vyksta perdraudimo procedūra. „Informacijos akivaizdžiai trūksta, todėl žiniasklaida formuoja nuomonę, jog bendrovė pinigus užsidirba sau. Informacijos stygius sukelia įtampą ir nesusipratimus“, – pabrėžė G.Radzevičius.



Žemės ūkio ministerijos inf.



Užsk. 8643






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas