„Santaka“ / Paliatyviosios slaugos komandose dirbs ne tik medikai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-20 17:36

Dalinkitės:  


Profesorius A.Šeškevičius buvo tarp pirmųjų, mūsų šalyje siekusių įteisinti paliatyviąją slaugą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Paliatyviosios slaugos komandose dirbs ne tik medikai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškio ligoninė siekia licencijos teikti paliatyviosios slaugos paslaugas. 24 medikai – gydytojai ir slaugytojos – išklausė specialų paskaitų kursą, kurį skaitė Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto dekanas profesorius Arvydas Šeškevičius, ir gavo sertifikatus.



Nauja sritis

Jau ne vienus metus paliatyviosios slaugos paskaitų kursą skaitantis profesorius A.Šeškevičius sakė dar gan dažnai iš žmonių išgirstąs klausimą, kokia tai esanti slauga. Atsakant trumpai – tai mirtinų ligonių, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė trumpa, slaugymas. Pagrindinis priežiūros tikslas – sumažinti kančias bei pagerinti likusio gyvenimo kokybę.

Todėl paliatyvioji pagalba siekia ne tik mažinti ir palengvinti mirštančių ligonių skausmą, bet ir patenkinti jų fizinius, emocinius, socialinius bei dvasinius poreikius. Taigi paliatyvioji slauga išsiskiria tuo, kad teikiama ne tik mediko, bet ir psichologo, kunigo, socialinio darbuotojo pagalba. Ji reikalinga ne tik ligoniui, bet ir jo šeimos nariams, kurie kartu su slaugančiu ir gydančiu personalu sudaro vieną visumą.

Paliatyvioji pagalba yra gan nauja medicinos sritis, nors Vakaruose ji jau sėkmingai vystoma daugelį metų. Ši pagalba atsirado atskirai nuo tradicinės medicinos. Pirmiausia ją teikė rūpestingos slaugytojos.

Šiuolaikinė paliatyvioji pagalba daugiau integruota į kitas sveikatos priežiūros sritis. Ją teikia kvalifikuoti gydytojai, slaugytojai, išmanantys mediciną, farmakologiją, onkologiją, psichoterapiją ir turintys bendravimo įgūdžių.



Mirties baimė

Tuomet, kai liga pažengia taip toli, jog medicina – bejėgė ją įveikti, belieka stengtis, kad likęs trumpas žmogaus gyvenimas taptų kuo mažesne našta jam pačiam ir jo artimiesiems. Anksčiau buvo kreipiamas dėmesys tik į ligonio gyvenimo pailginimą. Tačiau dabar įvairios sveikatos problemos ir sėkmingi gydymo rezultatai nustatomi ne tik pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal jo kokybę.

Paskutine vėžio stadija ar kita nebepagydoma liga sergantis žmogus išgyvena ne tik fizines kančias. Jį pradeda kankinti dvasinės, psichologinės problemos. Supratęs mirties neišvengiamumą, pacientas puola į depresiją, jį apima nerimas. Tokiu momentu ligonis nusivilia gyvenimu, savo nuveiktais darbais, viskas atrodo beprasmiška. Daugelis bijo ne pačios mirties, bet mirimo proceso – kad jis bus sunkus, skausmingas, kankinantis. Nerimaujama ir dėl socialinių problemų, jog šeima neteks pajamų šaltinio, vienintelio ramsčio. Ligoniai negali susitaikyti su pasikeitusiu savo vaidmeniu šeimoje. Pavyzdžiui, vaikus iš darželio parsivesdavusi senelė kankinasi dėl to, kad dabar šio darbo atlikti nebegali. Tad tik kvalifikuotas psichologas, kunigas gali padėti žmogui susitaikyti su tokia padėtimi, nesijausti kaltam, našta artimiesiems, iš gyvenimo išeiti oriam, nesugniuždytam.



Pagalba artimiesiems

Kai namuose ilgai slaugomas sunkus ligonis, pagalbos prireikia ir jo artimiesiems. Jie ne tik pervargsta fiziškai, bet ir psichologiškai, pakrinka jų nervų sistema. Slaugantys ligonį artimieji pradeda jausti diskomfortą, kad sunki našta kliuvo būtent jiems. Pavyzdžiui, sergančią mamą slaugančiai dukrai atrodo, kad rūpesčiu turėtų dalytis ir brolis. Prasideda nesutarimai, barniai. Akivaizdu, kad ir sergančiojo artimiesiems būtina psichologo, socialinio darbuotojo pagalba.

Pagal paliatyviosios pagalbos vakarietišką modelį, po laidotuvių sunkaus ligonio šeima dar metams dispanserizuojama. Ją lanko socialiniai darbuotojai, psichologas. Medikai stebi dažnus atvejus, kai gedėjimo periodas išgyvenamas labai skaudžiai, netgi gali virsti patologija. Artimiesiems tokiu atveju reikalinga profesionalių specialistų pagalba, nes sunkaus ligonio slaugymo periodą išgyvenusio ir su netektimi negalinčio susitaikyti žmogaus nervų sistema prieina ribą, už kurios – psichikos ligos. Pavyzdžiui, palaidojusi vyrą žmona dar pusmetį prie stalo ant kėdės kabina jo švarką ir pietaudama kalbasi. Tokiu atveju žmogui reikia ne tik psichologo, bet ir psichiatro pagalbos.



Vaikai gedi stipriau

Specialisto pagalbos dažnai prireikia ir vaikams, netekusiems senelių, prie kurių jie buvo labai prisirišę. Vaikų, ypač paauglių, gedėjimas – daug stipresnis. Jų nervų sistema – trapesnė, tad pasekmės greitai pajuntamos. Vaikas blogai jaučiasi, nesukaupia dėmesio, sutrinka miegas, pablogėja pažymiai, santykiai su draugais ir artimaisiais, netgi gali pasireikšti toks sutrikimas kaip nevalingas šlapinimasis. Ne visi supranta to priežastį, todėl vaikas baudžiamas, iš jo pasijuokia bendraamžiai.

Paliatyviosios pagalbos specialistai tokiu atveju eina į mokyklą, kalba su pedagogais, vaiko draugais. Laiku neišsivadavus iš šios gedėjimo būsenos, paauglio nervų sistema gali sutrikti visam gyvenimui.

Nuo tradicinės medicinos paliatyvioji pagalba skiriasi pagrindiniu požymiu – slaugomas ne tik pacientas, bet ir jo šeima.

Profesorius A.Šeškevičius apgailestavo, jog Lietuvoje kol kas nėra paliatyviosios pagalbos komandų, nes tik pernai tokia slauga buvo įteisinta įstatymu. Nors kaimyninėje Lenkijoje ši sistema veikia jau kelis dešimtmečius, o ją įteisinančius įstatymus anksčiau už mus priėmė net Rusija ir Baltarusija.



Medikai ruošiami

A.Šeškevičius kalbėjo, jog idealiausia būtų tokiems pacientams įkurti specialias ligonines. Tačiau mūsų visuomenė tam dar nepasiruošusi ir sunkiai priimtų tokią „mirtininkų“ slaugymo įstaigą. Todėl kol kas paliatyvios slaugos paslaugos bus teikiamos ligoninių bendruose skyriuose – Palaikomojo gydymo ir slaugos, Chirurgijos, Vidaus ligų ir kt. Tam ruošiami specialistai.

Deja, ne kiekvienas žmogus, netgi medikas, gali dirbti su mirtinais ligoniais. Užsienio praktika rodo, jog tokiuose skyriuose dirbantys medikai dažniau nei kiti gyvenimą baigia savižudybe. Ne kiekvieno nervų sistema pasirengusi kas dieną susidurti su mirtimi. Todėl šiai sričiai reikalingi ypač stabilios psichikos žmonės, turintys specialų psichologinį pasirengimą – stoiški, dvasingi, suvokiantys savo misijos svarbą. Užsienyje prieš dirbdami šį darbą specilistai patikrinami psichologiniais testais, jų giminėje negali būti savižudžių, sirgusių stipriomis depresijos formomis ir pan.

Kol kas tik Kauno medicinos universiteto klinikose yra Paliatyvaus gydymo skyrius onkologiniams ligoniams. Jiems suteikiamas skausmą bei kančias mažinantis gydymas. Kitose gydymo įstaigose paliatyvi pagalba tik pradedama teikti, tad kol jos lygis pasieks vakarietišką, prabėgs nemažai laiko. Didžiausia problema – tokiai pagalbai reikalingos nemažos lėšos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas