„Santaka“ / Ką širdis pakuždėjo, tą pilviškietės ranka išvedžiojo sąsiuvinyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-10 18:22

Dalinkitės:  


Apsigaubusią motulės skara Eleną Andriušienę popietės dalyviai vadino Pilviškių... Žemaite.

Autorės nuotr.


Ką širdis pakuždėjo, tą pilviškietės ranka išvedžiojo sąsiuvinyje

Birutė PAVLOVIENĖ

Pilviškių kultūros namuose buvo surengtas miestelio gyventojos Elenos Andriušienės knygos „Mano gyvenimo saulėlydžiai“ pristatymas.



Dar viena knyga

Nestinga Pilviškiuose eilėraščius rašančių žmonių. Ne vienas išleidęs savo kūrybos knygas. Prieš keletą metų pasirodė bendras almanachas, kuriame skaitome ir E.Andriušienės eilėraščius. Prieš kurį laiką pluoštelį kūrybos ji sudėjo į atskirą knygelę, pavadintą „Gyvenimas – lyg smėlis“. Šiemet, padedama Vilniuje gyvenančios marčios Danguolės, išleido knygą „Mano gyvenimo saulėlydžiai“.

Eilėraščius į popieriaus lapus E.Andriušienė surašė ranka. Daugelį puslapių papuošė savo piešinėliais. Marti pasirūpino, kad viskas taip ir būtų atšviesta. „Spausdinti knygas dabar įprasta. Bet tai, kas rašyta ranka, juk vertingiau“, – kalbėjo autorė. Ji sakė, kad išleista tik trisdešimt šios knygos egzempliorių, kurie jau išdalyti artimiesiems, draugams.

Daugelis jų dalyvavo ir knygos pristatyme. Kultūros namų salė buvo pilna. Ir tai rodė, kad Pilviškiuose yra ne tik daug poeziją rašančių, bet ir jos klausytis mėgstančių žmonių. Buvo galima pasigrožėti ir E.Andriušienės rankdarbiais. Rudeniškai papuoštoje scenoje kartu su popietės vedėju, miestelio bendruomenės pirmininku Kęstučiu Braziu sėdėjusi knygos autorė, atrodė, visai nesijaudina: juk salėje gerai pažįstami žmonės – saviškiai, giminės, kaimynai, bičiuliai. Nieko tokio, kad jų akivaizdoje nuriedės ir ašara.



Apie kelio pradžią

Kur poezija, ten ir daina. Popietę pradėjo ansamblis „Jovaras“, po to dar ne kartą įterpęs muzikines savo dovanas. Po pirmosios dainos į sceną pakviestos moksleivės paskaitė keletą E.Andriušienės eilėraščių. Tada K.Brazys ėmė klausinėti autorę: kaip ateina įkvėpimas rašyti, kada ir kaip tai prasidėjo?

– Gimiau prieš karą vaizdingame Parausių kaime. Gyvenimas buvo gražus, bet jį sujaukė karo baisybės. Pavėluotai pradėjau lankyti mokyklą. O eiliuoti pradėjau, kai pusbroliai išėjo į kariuomenę. Rašydama jiems laiškus, vis pridėdavau kokį nors savo ketureilį. Be to, kai mes mokėmės, buvo madinga (ko dabar nėra) surašyti į mažus lapelius Kūčių vakaro paslaptis. Rinkdavome tuos lapelius ir skaitydavome. Ko tik ten nebūdavo prirašyta! Taip viskas prasidėjo, o vėliau tęsėsi. Eiliavosi mintys kaupiant kolūkio runkelius ir dirbant kitus darbus. Rašiau liūdėdama ir būdama linksma, – pasakojo knygos „Mano gyvenimo saulėlydžiai“ autorė.

Nesutriko ji paklausta, kodėl taip liūdnokai pavadino šį rinkinį. „Saulė leidžiasi kiekvieną dieną. Žmogaus gyvenimas irgi turi savo saulėlydį“, – be didelių filosofinių išvedžiojimų paaiškino 75-erių metų jubiliejų šią vasarą atšventusi moteris.



Nesumeluoti jausmai

Popietėje bendruomenės pirmininkas žodį suteikė ir kitiems miestelio poetams. Šiltai buvo sutikta lyrikė Stasė Stačiulauskienė, saviironiškasis Antanas Vasiliauskas, kandūs „politiniai“ Albinos Ridikevičienės eiliavimai. Dėmesio centre, aišku, buvo pristatoma knyga ir jos autorė. Paskaityti eilėraščių į sceną pakilo knygos leidėja marti Danguolė. Ypač įsijautęs į eilėraščiuose išsakytus išgyvenimus E.Andriušienės kūrybą skaitė pilviškietis Justinas Gardauskas. Pravirkdė moterį posmai, kuriuos ji paskyrusi anksti mirusiam vienam iš keturių su vyru Liudviku užaugintų sūnų. Kaimynė, buvusi „Pilviškių kronikos“ redaktorė Albina Ridikevičienė pasakojo, kad iš pradžių Elena rašė tik sau. Daug metų niekas nebuvo matęs jos mėlynojo sąsiuvinio, kuriam eiliuotas mintis moteris patikėdavo naktimis, nes dieną ant jos pečių gulė nepabaigiami kaimo darbai. Eilėraščiams pasirodžius „Pilviškių kronikoje“, autorė jau „nesislapstė“. Pilviškietis poetas Kostas Miliauskas sakė, kad jam teko redaguoti pirmąją E.Andriušienės knygelę. Jis kvietė „glaustis“ prie meno žmonių, prisiliesti prie jų kūrybos, pajusti, kad gyvenime reikia visko: meilės, šypsenos, juoko, vyturio dainos, tėviškės akmens tvirtumo.

E.Andriušienės eilėraščių temos iš to gyvenimo, kuris lydi žmogų, einantį tėviškės laukais, gaudantį spalvotą jaunystės vėją, pinantį savo dienų vainiką, kuriame tarsi viename iš eilėraščių apdainuotame ąžuole „...vienoj šakoj raiba gegutė skaičiuoja metelius, kitoj – pilkoji balandėlė burkuoja vargelius“. Profesionalai kaimo žmogaus kūrybai, be abejo, visada turės pastabų, negailės pamokymų, kaip reikia ir kaip nereikia eiliuoti. Tik vargu ar nuginčys, jog apie ką berašytų E.Andriušienė, jos jausmai – nesumeluoti. Tai įtikino ir eilėraščiai „Rudenėlis“ bei „Jūra“, kuriuos perskaitė ansamblio „Jovaras“ vadovė Nemira Gardauskienė ir dainininkė Janina Kinkienė. Popietės dalyvius ypač sujaudino pačios autorės skaitytas eilėraštis „Mamos skara“. Beje, prieš pradėdama skaityti savo kūrybą Elena apsigobė iki šių dienų išsaugota languotąja mamos skara.

Pilviškiečių kūrėjų knygų lentyną savo nauju leidiniu papildžiusią Eleną Andriušienę sveikino namiškiai, giminės, kaimynai, bendruomenės, seniūnijos atstovai.






Elena Andriušienė



GYVENIMO KNYGA



Po saulėtu dangum

Ir žvaigždžių tyluma,

Prie pusnynų baltų,

Beržynėlių žalių

Gyvenimo knygą rašau.

Pirmą lapą verčiu

Su lopšinės daina,

Smėlio kopa šilta,

Basų kojų minta

Gimto sodžiaus lauke.

Baltų gulbių glėby

Jaunystė nerami

Skraido virš debesų,

Virš žaliųjų miškų

Gyvenimo knygos lape.

Viso amžiaus prasmė

Sudainuotoj dainoj,

Kai suaugę vaikai,

O anūkų pulkai

Labai myli tave.

Jau pražilę plaukai,

Išvagoti veidai.

Bet širdis dar jauna,

Dar rašyti knyga nebaigta...







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas