„Santaka“ / Juras Požela: „Miestelių tuštėjimo metas“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-09 08:58

Dalinkitės:  


Juras Požela: „Miestelių tuštėjimo metas“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas 26 metų Juras Požela artėjančiuose Seimo rinkimuose ragina rinkėjus balsuoti už jaunus kandidatus – partijų sąrašuose ieškoti jaunų žmonių ir juos reitinguoti. Anot Juro, šiuo metu galiojanti rinkimų sistema suteikia visiems kandidatams, net ir partijų valia į sąrašus įrašytiems paskutiniuoju numeriu, vienodas galimybes laimėti rinkimus.



– Kodėl manote, kad Jūsų amžiaus politikas sugebės deramai dirbti Seime?

– Todėl, kad mes jau baigėme universitetus, turime išsilavinimą, specialybes. Dirbame ir kuriame šeimas. Mano bendraamžiai aktyviai dalyvauja politinių partijų veikloje, renkami ir dirba savivaldybių tarybose, turi pakankamai patirties.

Esu įsitikinęs, kad mes, jaunoji karta, galime ne blogiau atstovauti Lietuvos žmonėms už tuos, kurie jau turėjo progą ir darė tai pastaruosius 20 metų.

– Ar tikrai užteks patirties? Juk Seimo narys privalo spręsti žmonių problemas, rūpintis valstybės gerove?

– Aš pats jau antrą kadenciją iš eilės dirbu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Socialinių reikalų komitete, pastarąją kadenciją esu komiteto pirmininkas. Ypač didelį dėmesį skiriu paprastų žmonių kasdieninėms problemoms: socialinis būstas, socialinė parama, asmeninės žmogaus nelaimės.

Sunkiai sekasi tokių susitikimų metu likti abejingam kiekvieno žmogaus jausmams. Man tikrai nereikia aiškinti apie sudėtingą ekonominę situaciją šalyje. Tą matau tiesiogiai kiekvieną savo darbo dieną.

– Gyvenate ir dirbate Vilniuje. Ar suprasite likusios Lietuvos problemas?

– Dirbdamas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi nemažai laiko skiriu apsilankymams savivaldybėse. Tik tokiu būdu galiu pajusti vietos žmonių poreikius ir jų lūkesčius.

Štai neseniai lankiausi Naujojoje Akmenėje. Nuo Vilniaus gan tolokai. Tačiau vietos jaunimas motyvuotas, siekia mokslo. Kelia nerimą tik tai, kad paklausus, kiek jų po studijų didžiuosiuose miestuose planuoja sugrįžti į savo savivaldybę ir kurti gerovę savo miesteliui, pakilo vos dvi rankos.

Negyvenu ir nedirbu užsidaręs prie stalo Vilniuje. Žinau, kas darosi šalyje. Žinau problemas. Žinau ir jų sprendimo būdus.

– Todėl norėčiau paklausti, ką gimtasis kraštas galėtų pasiūlyti, kad jaunuomenė norėtų sugrįžti po studijų?

– Jaunimo turi laukti darbas, kuriame galėtų save realizuoti, ir kultūrinės laisvalaikio galimybės visiems gyventojams. Tam reikia ateinančių investicijų ir padoraus rajono biudžeto.

Anksčiau buvo tolygiai paskirstomos pramonės galios, kuriami urbanistiniai centrai, gamyklos statomos ten, kur buvo potenciali darbo jėga.

Nepriklausomybės metais viskas buvo privatizuota, didelė dalis bankrutavo. Suklestėjo nedarbas ir nesibaigianti migracija arba tiesiog – miestelių tuštėjimo metas.

Todėl būtina statyti naujus pramoninius objektus. Jų statybai regionuose suteikti valstybinės žemės, kelerius pirmus gamybos metus taikyti pelno mokesčio lengvatas arba iš viso atleisti nuo pelno mokesčio, neapmokestinti investicijų, nukreiptų į techninę, technologinę pažangą, gamybos modernizaciją, naujų gaminių kūrimą.

– Daugelis kalba apie biurokratinio aparato neveiksnumą. Kokios permainos turi įvykti valstybės tarnyboje, kad ji taptų efektyvesnė?

– Kartais reikia specifinių sprendimų ir šalto dušo rajonų ir miestų savivaldybėms. Jauni žmonės ir kitoks mąstymas tikrai sumažintų biurokratiją ir atneštų naujų vėjų.

Centralizuotas priėmimas į valstybės tarnybos vietas suteikiant prioritetą jaunimui leistų atsirasti sveikai konkurencijai ir suteiktų reikšmingą postūmį miestelių, valstybinių įmonių ar seniūnijų darbe.

Taip pat reiktų neatsisakyti minties rotuoti valstybės tarnautojus. Padirbėjai vienoje sferoje – turi pereiti į kitą vietą ar net rajoną. Ši sistema puikiai pasiteisino Europos Sąjungos struktūrose.

Kuriantis pramonei ir peržiūrėjus valstybės tarnybos įstatymus miestelių gyventojai turės ne tik padorų darbą ir žmonišką užmokestį, bet ir tinkamą socialinę gerovę.

– Tačiau tik darbo ir stogo virš galvos visaverčiam gyvenimui neužtenka. Žmonėms reikia bendrauti, lankytis kultūriniuose renginiuose. Kaip į miestelius prisikviesti menininkus?

– Be abejonės, miestelių gyventojai turėtų susitikti ne tik turguje ar poliklinikoje, bet ir kultūriniuose renginiuose. Ne kiekvienam ir sveikata, ir piniginė leidžia nuvykti į sostinę pažiūrėti „Žaldokynę“ ar „Įstabiąją Romeo ir Džiuljetos istoriją“. Tačiau kultūrinės atgaivos reikia ir dešimtokui Juliui, ir pardavėjai Linai, mokytojui Vladui su žmona Angele.

Manau, kad iš valstybės biudžeto turi būti finansuojamos teatrų gastrolės, skatinamos iniciatyvos kurti ir vystyti miestų teatrus, teikti jiems pagalbą. Įsivaizduojate O.Koršunovą, kuriantį Panevėžyje, kaip kadaise kūrė J.Miltinis?!

– LSDP sąraše esate paskutinis – 141 numeris. Ar tikrai tikite, kad būsite išrinktas į Seimą?

– Taip, tikiu. Norėčiau Jums priminti, kad Seimas šiemet priėmė įstatymo pataisą, kuria buvo pakeista kandidatų reitingavimo tvarka. Tai reiškia, kad rinkėjų nuomonė nuo šiol yra labai svarbi – net ir paskutiniuoju numeriu partijos į sąrašą įtrauktas kandidatas turi vienodai galimybių būti išrinktas, jeigu tokia yra rinkėjų valia. Tai bus pirmieji rinkimai į LR Seimą, kai galutinį Seimo narių sąrašą išrinksite Jūs!



Rinkimų agitacija. Politinė reklama apmokėta iš LSDP rinkimų sąskaitos.

Užsk. 8245







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas