„Santaka“ / Atgarsiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-02 09:43

Dalinkitės:  


Atgarsiai

Ar suvešės parkas Suvalkijos runkelių laukuose?





Suvalkija nuo seno garsėja gerai išvystytu žemės ūkiu. Čia yra daug gerai dirbančių, stiprių ūkininkų ūkių. Suvalkijos lygumos turistams nėra patrauklios. Ką Vilniuje sėdintys aplinkos sergėtojai įžvelgė tokio vertingo Suvalkijos lygumose, dėl ko reikia steigti nacionalinį parką?

Nacionaliniai parkai visame pasaulyje steigiami ten, kur glūdi didžiausi ir vertingiausi gamtos resursai – vaizdingas kraštovaizdis, sengirės, gilūs ežerai, retos gyvūnų ir augalų rūšys. Visiems suprantamos tiesos, kad Suvalkijos lygumos negali prilygti ežerų akimis pasidabinusiam Aukštaitijos nacionaliniam parkui arba didžiausiomis smėlio kopomis Europoje garsėjančiai Kuršių nerijai.

Pasirodo, jokios gamtinės ir kraštovaizdžio vertybės projektuojamame Suvalkijos nacionaliniame parke niekada nebuvo inventorizuotos ir vertintos. Parko kūrimas „salų“ principu tik patvirtina faktą, kad Suvalkijos lygumose nėra tik šiam regionui būdingų gamtos vertybių, dėl kurių būtų tikslinga steigti nacionalinį parką. Tikriausiai gamtinių vertybių pradėsime ieškoti Suvalkijos cukrinių runkelių laukuose jau po to, kai įsteigsime parką, nes net trečdalis kuriamo parko teritorijos (apie 10 000 ha) drieksis javų pasėlių ir žemės ūkio kultūrų laukais. O įsteigus nacionalinį parką, beveik trys tūkstančiai žemės ir miškų savininkų jo teritorijoje susidurs su įvairiais suvaržymais ir draudimais.

Suvalkijos nacionalinio parko idėjos autorius profesorius P.Kavaliauskas neneigia: „Žinoma, tam tikrų apribojimų bus. Bet aš juos vadinčiau ne ribojimais, o tik „paprotinimu“, protingais nurodymais“ („Lietuvos rytas“, 2008-08-26). Deja, Panevėžio rajono Krekenavos miestelio ir gretimų kaimų bendruomenėms profesoriaus „paprotinimai“ jau seniai „išlindo per pakaušį“. Su Krekenavos regioninio parko reglamento trukdymais susidūrę gyventojai regioniniam parkui paskelbė karą. Jiems pritaria ir rajono meras P.Žagunis: „Krekenava – nuostabi vieta, tačiau tikrai neteisinga, kad ji prilyginama Kuršių nerijai. Kai Čiūrų kaime trys močiutės negali pasidalyti žemės, nes negalima dalyti sklypų, o Upytėje mirusių tėvų vaikai dėl tos pačios priežasties negali susitvarkyti palikimo, tokiai tvarkai negaliu pritarti. O kiek kartų teko spręsti ūkininko L.Valikonio problemas, kai jis savo senelio savanorio žemėje negalėjo statyti modernaus pieno ūkio pastatų. Kreipsimės į Aplinkos ministeriją, kad Krekenavos regioninis parkas būtų panaikintas“ („Sekundė“, 2008-06-21). Čia tik nedidelė dalis ilgo draudimų sąrašo, kuris gali nusileisti ant patiklių žemdirbių galvų ir Suvalkijos nacionaliniame parke.

Kaip tvirtina nacionalinio parko projektuotojai, įsteigus parką būtų apsaugotos teritorijos „nuo stichiško užstatymo taršių objektų (gamyklų, fermų) atsiradimo“. Gal nacionalinio parko idėjos autoriams pirmiausiai reikėtų susiskaičiuoti, kiek patiems vadovaujant ar dalyvaujant jau sukurta įstatymų ir kitokių teisės aktų, saugančių gamtą „nuo stichiško užstatymo“. Tačiau nelegalių statybų ir gamtosaugos pažeidimų „fronte“ – nieko nauja. Dėl pažeidėjų įžūlumo, bet dar labiau – dėl valdininkų neveiklumo apstulbo net Prezidentas! Neringoje, greta Tomo Mano namelio, naktimis kyla nelegalūs statiniai, o valdininkai skėsčioja rankomis. Esą, jie naktimis miega, o darbo metu neranda įžūlaus pažeidėjo ir negali surašyti jam protokolo!

Gal prieš porą metų, iškirtus pušis bei nukasus žvyro kalvą netoli Kaupiškių, iš nelegalaus karjero savavališkai buvo išvežta dešimtys tūkstančių kubinių metrų statybinio žvyro. Net ir po to, kai spaudoje dėl nelegalaus karjero kilo triukšmas, nė vienas gamtą ar valstybės turtą saugantis valdininkas nepajudino piršto, kad būtų nubausti kaltininkai, padariusieji žymią žalą gamtai bei valstybei.

O rajono vadovai, bandydami pridengti gamtos išteklių grobstytojus, dargi inicijavo Tarybos sprendimo projektą, kad nelegalus karjeras Kaupiškiuose būtų pripažintas kaip svarbus objektas Vilkaviškio rajono savivaldybės infrastruktūrai! Toks rajono Tarybos sprendimas – niekas kitas, kaip teisinė savivalė. Kitaip tariant, anot patarlės, „toks tokį tuoj pažino ir ant alaus pavadino“.

Tiesiog sunku suvokti, kodėl Vilniaus valdininkija ir profesūra, žinoma, pritariant vietos valdžiai, užsimojo steigti naują nacionalinį parką nukentėjusioje nuo melioracijos Suvalkijoje, kai tiek daug dar neapsaugotos natūralios gamtos kasdien naikinama kituose Lietuvos kampeliuose?

Kasdien vis sunkiau tampa prieiti prie Aukštaitijos ar Dzūkijos ežerų pakrančių, kurios užstatytos daugiaaukščiais vasarnamiais ir aptvertos tvoromis. Atsiveria vis naujos didžiulės plyno miško kirtavietės buvusiose gūdžiose Žemaitijos giriose, tačiau gamtosauginė valdininkija ten problemų nemato ir kokių nors naujų saugomų teritorijų steigti artimiausiu metu neketina. Vadinasi, derlingos Suvalkijos lygumos nusipelnė kur kas didesnio dėmesio nei šimtametės girios ar vaizdingų ežerų pakrantės. Tokiu būdu pseudoaplinkosaugininkai, diskredituodami pačią saugomų teritorijų sampratą, prie parko statuso gali nesunkiai „pritempti“ bet kurią teritoriją.

Suvalkijos nacionalinio parko įkūrimas planuojamose teritorijose sukels reikšmingą poveikį socialinei, ekonominei, gamtinei ir kultūrinei regiono aplinkai, todėl reikia atlikti strateginio poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgus į vertinimo rezultatus būtų galima kalbėti tik apie Suvalkijos nacionalinio parko steigimo tikslingumą, o ne dabar jau aiškinti, kokia spalva nacionalinio parko teritorijoje reikės dažyti namų stogus ir sienas. Nacionalinis parkas neatsakingai ar iš savanaudiškų paskatų vieno ar dviejų žmonių valia gali būti primestas tūkstančiams žmonių ir jiems apkartinti gyvenimą. Įsteigti parkus įstatymai leidžia, bet jų panaikinimo nenumato. Taigi čia kaip su nenusisekusiomis vedybomis: „ženytis“ galima, o skirtis – ne.

„Iniciatyvą turėti tokį parką rodė Marijampolės apskrities administracija, kai kurie šios apskrities miestų merai“, – bando dalytis atsakomybe parko idėjos autorius profesorius Paulius Kavaliauskas. Tarp iniciatyvių apskrities savivaldybių merų – ir A.Bagušinskas. Įkandin mero parko kūrimui, atrodo, pritaria ir visi rajono Tarybos nariai. Gyventojai protestuoja ir priešinasi parko įkūrimui, o jų rinkti bei jiems atskaitingi vietos politikai „tupi krūmuose“ spėliodami: suvešės ar neprigis nacionalinis parkas Suvalkijos runkelių laukuose?

Žemėtvarkos instituto ir sostinės profesūros interesai – aiškūs. Bus parkas – bus daugiau darbo planuojant ir rengiant įvairiausias schemas už papildomus šimtus tūkstančių biudžeto litų. Bet artėja Seimo rinkimai, todėl norėtųsi išgirsti ir kandidatų į Seimą nuomonę.

Pavyzdžiui, ar jie pritaria P.Kavaliausko teiginiui, jog „suvalkiečiai tikrai nusipelnė turėti tokį parką, kuris pakels šio krašto prestižą“? O jeigu nepagrįstai įkūrus nacionalinį parką jau po metų kitų jo teritorijoje ūkininkaujantys Suvalkijos žemdirbiai dėl suvaržymų patirtų milijoninius nuostolius – kas tada būtų kaltas? Kaip norintieji „nutūpti“ į šiltas Seimo kėdes pakomentuotų garbaus profesoriaus įsitikinimą, jog steigiant Suvalkijos nacionalinį parką „visuomenės balsas – patariamasis“?

Lietuvos valdžia daug padarė, kad eilinis pilietis suvoktų, jog valstybės simbolis – valdininkas, o jo balsas – sprendžiamasis. Todėl abejotiniems tikslams pasiekti naudojama paprasčiausia administracinė prievarta, o įstatymų nesilaikymas bei piliečių konstitucinių teisių nepaisymas tampa mūsų gyvenimo norma.



Algimantas GREIMAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas