„Santaka“ / „Litexpo“ konferencijų salę užpildė tautos paveldo kūrėjai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-26 16:09

Dalinkitės:  


Kulinarijos paveldo gamintojų išmonė stebino ir žemės ūkio ministrę prof. K.Prunskienę, ir kitus forumo svečius.

Vaidos LAURINAVIČIŪTĖS nuotr.


„Litexpo“ konferencijų salę užpildė tautos paveldo kūrėjai

Rugsėjo 20 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva surengta išskirtinė konferencija „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“. Šis forumas skirtas pristatyti aktualias teisines naujoves, padiskutuoti ir visiems kartu pasidžiaugti tradicinių amatų kūrėjų darbais ir kulinarinio paveldo produktais.



Įstatymas suteikia daugiau galimybių

Į konferencijų salę visus dalyvius ir svečius dainomis sukvietė folkloro atlikėjai – šis susitikimas išties šventinis, nes pirmą kartą, priėmus Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, sukviesti valdžios atstovai ir amatininkai iš visos Lietuvos. Žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žoštautienė, sveikindama gausią ir išties įvairią auditoriją, pabrėžė įvykio svarbą: „Šį susitikimą Žemės ūkio ministerija organizavo tikėdamasi, kad valdžios atstovų skaitomi pranešimai sulauks tinkamo atgarsio ir tiesiog dar kartą pristatys norinčiųjų sertifikuoti savo gaminius, gauti paramą galimybes. O amatininkų pasidalijimas patirtimi paragins diskutuoti ir tikslingai spręsti jiems svarbias problemas, siekti, kad tautinio paveldo ir tradicinių amatų plėtra būtų vykdoma kuo sėkmingiau.“

Į etnokultūros atstovus, tautinio paveldo puoselėtojus ir garbingus kolegas – vyriausybės, ministerijų, savivaldybių ir įvairių tarnybų atstovus, programos socialinius partnerius – kreipėsi ir žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Danutė Prunskienė. Ministrė paaiškino, kodėl būtent Žemės ūkio ministerija daugiau nei prieš pusmetį priimtu vyriausybės sprendimu yra atsakinga už tautinio paveldo produktų gamybos ir tradicinių amatų sritį. „Žinoma, mūsų ministerija rūpinasi ne tik žemės ūkiu, maisto sektoriumi – mes administruojame, kuruojame, strategiškai vadovaujame įvairiems kaimo reikalams, padedame gauti paramą, – kalbėjo viena renginio iniciatorių K.Prunskienė. – Į visą šią veiklą darniai įsilieja ir kaime savo šaknis išugdžiusi tautinio paveldo produktų gamyba, tradiciniai amatai. Taigi natūralu, kad valstybės įtaka kaimui, jo atgimimui ir stiprėjimui negali neapimti ir šios labai jautrios srities, todėl ir kitais atžvilgiais, pavyzdžiui, skiriant finansinę paramą, neišeina jos išplėšti iš kaimo plėtros programos.“

Apskritai etnokultūra, tradiciniai amatai yra vienas svarbiausių bet kurios valstybės bruožų, padedančių išsaugoti savitumą, išlikti įdomia patrauklia šalimi, ypač taip sparčiai vykstant globalizacijos procesui. Taigi tautinio paveldo išsaugojimu rūpinasi ir Kultūros, Ūkio ministerijos. Tačiau iki šiol šiems sektoriams skiriamos lėšos nebuvo tokios gausios, kad patenkintų net svarbiausius tautinio paveldo puoselėtojų poreikius. „Tikimės, kad šis įstatymas, naujos taisyklės kaip geras bendro darbo rezultatas ne varžys, o suteiks papildomų galimybių tautinio paveldo kūrėjams, amatininkams“, – patvirtino ūkio ministras Vytas Navickas.



Ragino tiesti naujus kelius

Pasak K.Prunskienės, Žemės ūkio ministerijos veikla šioje srityje nėra tik savanoriška ar saviveikliška. Vyriausybei įgaliojus parengti teisės aktus, kurių reikia tautinio paveldo produktų įstatymui įgyvendinti, sausio 2 d. ministerija įsteigė naują struktūrinį padalinį – Tautinio paveldo produktų skyrių, atliekantį tautinio paveldo produktų institucijos funkcijas. Suformavus teisinę bazę, įkurta ministrės vadovaujama tautinio paveldo produktų taryba. Prie jos veiklos prisideda įvairūs socialiniai partneriai, Kultūros ministerijos atstovai ir patys kūrėjai. Jau parengta daug dokumentų, reglamentuojančių, sertifikuojančių tautinio paveldo išsaugojimo sritį: apibrėžta tradicinių amatų sąvoka, sukurta klasifikacija (skiriamos 65 grupės), nustatyti atitikties kriterijai ir priimta nemažai kitų konkrečių dokumentų. Be to, parengta tautinio paveldo produktų sukūrimo, išsaugojimo, populiarinimo ir realizavimo skatinimo strategija, taip pat jų apsaugos, rinkos ir amatų plėtros programa iki 2015 m.

„Parama teikiama ne tik organizuojant šventes ar muges, kur kūrėjai gali pristatyti savo darbus, – yra ir nemažai konkrečių paramos priemonių. Pavyzdžiui, Kaimo rėmimo programa iš nacionalinių lėšų labiau skirta įvairiems tyrimams atlikti ir organizuoti panašius renginius, kaip vykstantis šiandien, o tiesiogiai paramą paveldo puoselėtojai gali gauti pateikę paraiškas kaimo plėtros programai“, – paaiškino K. Prunskienė. Iš 8 mlrd. litų, skirtų kaimo plėtros programai įgyvendinti, beveik 1 mlrd. litų skiriama trečiai programos krypčiai – gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomikai įvairinti (kitiems verslams prie žemės ūkio plėtoti). Tradiciniai amatai, tautinio paveldo produktų gamyba, be abejo, čia yra prioritetinė sritis: remiamas technologijų kūrimas, sudaromos sąlygos tiems produktams pristatyti ir platinti, tradiciniams amatų centrams steigti, jų veiklai palaikyti. Be to, tautinio paveldo puoselėjimas susijęs ir su metodo „Leader“ priemonių įgyvendinimu, t. y. ketvirtąja kaimo plėtros programos kryptimi, kuriai skirta 435 mln. litų.

„Atvirai kalbant, iki pastarųjų metų net negalėjome suvokti, kas yra šios mūsų parengtos programos partneriai. Pavyzdžiui, žemės ūkio srityje esame įpratę nuolat dirbti ir tartis su pačiais ūkininkais, jų įsteigtomis bendrovėmis ir asociacijomis, bet šiuo atveju tokių ryšių nebuvo, bendradarbiavimo keliai tiesiog dar nepraminti“, – vaizdžiai kalbėjo K.Prunskienė, ragindama jau šiandien pradėti tuos kelius tiesti ir juos praminti. Pasak ministrės, tik bendraujant, dalijantis gerąja patirtimi ir rūpesčiais, galima rasti reikiamų sprendimų ir pasiekti, kad parama būtų nebe simbolinė, o realiai naudinga.



Po rimtų pokalbių – linksmybės mugėje

Itin prasminga konferenciją pavadino premjero patarėjas Mindaugas Bastys, susirinkusiuosius sveikino ir kiti garbūs svečiai. O tiesiogiai prie teisės aktų rengimo ir ekspozicijos pristatymo prisidėjusiems įvairių sąjungų, fondų, agentūrų vadovams, taip pat tautodailininkui Klaidui Navickui, pirmajam pateikusiam sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktus karpinius ir klišes grafikos atspaudams, buvo įteikti padėkos raštai ir simbolinės dovanėlės.

Pranešimus apie tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų vystymo galimybes, jų išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo skatinimo strategiją ir galimybes pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiama parama skaitė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė ir žemės ūkio viceministrė dr. V. Žoštautienė. Po spaudos konferencijos Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė pristatė tautinio paveldo produktų sertifikavimo taisykles. Svarbius klausimus aptarė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyra Lazauskaitė, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Daug auditorijos simpatijų sulaukė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Guodos Burokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų asociacijos garbės pirmininko Eduardo Šablinsko ir VšĮ „Prienų drožėjai“ direktoriaus Algimanto Sakalausko kalbos.

Renginio dalyvius maloniai nudžiugino itin gausi ir įvairi ekspozicija – konferencijos dieną vykusioje mugėje dalyvavo net 54 amatininkai iš 21 savivaldybės. „Kaskart gera įsitikinti, kokie gabūs ir talentingi mūsų tradicinių amatų meistrai, įvairiausių sričių tautodailininkai, kokie puikūs jų kūriniai. Taip gera paragauti lietuviškos duonos su naminiu sviestu... Tiesiog džiaugiasi širdis, kad tokie dalykai pas mus išsaugoti“, – gėrėjosi paroda ir maloniai su visais tautinio paveldo puoselėtojais bendravo žemės ūkio ministrė K. Prunskienė.



Žemės ūkio ministerijos inf.

Užsk. 7965






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas