„Santaka“ / Č.Jezerskas įsitikinęs, kad visiems kartu galima kažką pakeisti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-23 08:16

Dalinkitės:  


Česlovas Jezerskas sakė tikįs partijos „Tvarka ir teisingumas“ komanda, su kuria jis keliauja po Lietuvą į susitikimus su žmonėmis, bei šios populiarios politinės jėgos lyderiu Rolandu Paksu.

Č.Jezerskas įsitikinęs, kad visiems kartu galima kažką pakeisti

Čes­lo­vas Je­zers­kas įre­gist­ruo­tas kan­di­da­tu į Sei­mo na­rius Vil­ka­viš­kio ra­jo­no vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je. Jis at­sto­vau­ja par­ti­jai „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ir yra de­vy­nio­lik­tas šios par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­še.

Už pa­si­žy­mė­ji­mą gi­nant Lie­tu­vos lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę Č.Je­zers­kas ap­do­va­no­tas or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­džiuo­ju kry­žiu­mi, Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Ri­te­rio kry­žiu­mi ir dau­ge­liu ki­tų ap­do­va­no­ji­mų. Jis yra vie­nas iš Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų, tris kar­tus ta­pęs pa­sau­lio sa­vi­gy­nos im­ty­nių čem­pio­nu.

Šis pokalbis – su kan­di­da­tu į Sei­mo na­rius, at­sar­gos ge­ne­ro­lu Čes­lo­vu JE­ZERS­KU apie jį patį, jo kar­je­rą ir ke­lią į po­li­ti­ką.

– Esa­te dzū­kas. Sa­ky­ki­te, ko­kie vė­jai Jus at­pū­tė į Su­val­ki­ją?

– Čia kal­tas An­ta­nas Bir­gio­las, par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ly­de­ris Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne. Mes su juo esa­me pa­žįs­ta­mi nuo jau­nys­tės lai­kų, nes kar­tu Kau­ne spor­ta­vo­me. Kai An­ta­nas at­si­sa­kė kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą, jis pa­siū­lė ma­ne. Aš su­ti­kau. Vil­ka­viš­kio ra­jo­nas man nė­ra sve­ti­mas, čia lan­kau­si nuo­lat, nes tu­riu ir drau­gų, ir gi­mi­nių.

Esu gi­męs Laz­di­jų ra­jo­ne, Mi­ka­li­nos kai­me, užau­gęs Kau­ne. Be ma­nęs, šei­mo­je au­go du bro­liai ir se­suo. Ver­tė­mės sun­kiai, bu­vau vy­riau­sias vai­kas, tad nuo še­šio­li­kos me­tų te­ko ei­ti dirb­ti ir kar­tu mo­ky­tis Kau­no 7-oje vi­du­ri­nė­je va­ka­ri­nė­je jau­ni­mo mo­kyk­lo­je.

La­bai mė­gau spor­tą. Ry­tais dirb­da­vau, po pie­tų tre­ni­ruo­da­vau­si, o va­ka­re ei­da­vau į pa­mo­kas. Kai išė­jau į ar­mi­ją, man bu­vo su­da­ry­tos pui­kios są­ly­gos spor­tuo­ti – už­sii­mi­nė­jau dziu­do ir sam­bo spor­tu. Po to li­kau ar­mi­jo­je ir bu­vau la­bai pa­ten­kin­tas – juk kur ki­tur ra­si, kad už spor­tą dar ir pi­ni­gus mo­kė­tų. Tar­na­vau Ry­gos spor­to klu­be, po to Mask­vos CSK – dir­bau spor­to inst­ruk­to­riu­mi ir in­ten­sy­viai ruo­šiau­si įvai­rioms var­žy­boms. Tris kar­tus ta­pau sam­bo pa­sau­lio čem­pio­nu ir vie­ną kar­tą Eu­ro­pos, taip pat esu lai­mė­jęs aukš­čiau­sius įver­ti­ni­mus ir įvai­riuo­se dziu­do tur­ny­ruo­se.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo po­mė­gius, šei­mą.

– Šei­mos te­ma man yra skau­di. Prieš ke­le­tą me­tų ne­te­kau žmo­nos, sū­naus ir duk­ros. Te­li­ko­me dvie­se su ki­ta duk­ra. Tu­riu ke­tu­ris anū­kus, tarp ku­rių yra ir mi­ru­sių ma­no vai­kų mer­gai­tė ir ber­niu­kas. Vi­si mes gra­žiai bend­rau­ja­me, daž­nai su­si­tin­ka­me tė­viš­kė­je, ne­to­li Drus­ki­nin­kų, kur gy­ve­nu ir aš, ir ma­no ma­ma.

Lais­va­lai­kiu mėgs­tu pa­žve­jo­ti, pa­spor­tuo­ti... Skai­tau kny­gas – daž­niau­siai ka­ri­nę li­te­ra­tū­rą. Šis po­mė­gis, kaip ir spor­tas, atė­jęs iš jau­nys­tės. Per spor­to sto­vyk­las ką gi dau­giau veik­si – tik ir be­lik­da­vo kny­gas skai­ty­ti.

– Ga­li­te pa­si­gir­ti dau­gy­be gar­bin­gų vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų. Ar vi­si jie įteik­ti už ka­ri­nę veik­lą?

– Taip, už ka­ri­nę. Kaip ži­nia, 1990 me­tais kū­rė­si Kraš­to ap­sau­gos de­par­ta­men­tas. De­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­riaus pa­si­ra­šė pir­mą­jį įsa­ky­mą įkur­ti Ka­ri­nį tech­ni­nį ir spor­to klu­bą, taip bu­vo pra­dė­tos kur­ti ka­ri­nės for­muo­tės. Jų pa­grin­du su­si­kū­rė Mo­ko­ma­sis jun­gi­nys, o po to – lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­da, vė­liau ga­vu­si „Ge­le­ži­nio vil­ko“ var­dą. Vi­są lai­ką da­ly­va­vau šių ins­ti­tu­ci­jų kū­ri­mo pro­ce­se – iš pra­džių bu­vau pa­skir­tas klu­bo vir­ši­nin­ku, vė­liau – „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dos va­du.

– O ką vei­kė­te iki tol?

– Kaip mi­nė­jau, tar­na­vau so­vie­ti­nė­je ka­riuo­me­nė­je, vie­na­me iš ka­ri­nių da­li­nių Kau­ne (1984 m. bai­giau Ria­za­nės oro de­san­to ka­ro mo­kyk­lą). 1989 me­tais, kai ša­ly­je pra­si­dė­jo at­gi­mi­mas, ma­no, kaip Lie­tu­vos pi­lie­čio, bu­vi­mas so­vie­tų ka­riuo­me­nė­je, su­pran­ta­ma, ta­po ne­su­de­ri­na­mas. Nors ir su­lau­kiau įvai­riau­sių gąs­di­ni­mų bei gra­si­ni­mų, sve­ti­mos vals­ty­bės ka­riuo­me­nę pa­li­kau ir įsi­trau­kiau į Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio veik­lą.

Vė­liau, 1996 me­tais, Mask­vo­je bai­giau Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ge­ne­ra­li­nio šta­bo aka­de­mi­ją, ku­rio­je tuo me­tu mo­kė­si aukš­to ran­go ka­ri­nin­kai iš įvai­rių už­sie­nio ša­lių. Bai­gęs moks­lus tar­na­vau įvai­rio­se Kraš­to ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­go­se. O 2006 me­tais bai­giau NA­TO Gy­ny­bos ko­le­džą Ro­mo­je. Pas­­taruoju me­tu ma­no pa­rei­gos bu­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ge­ne­ra­li­nis ins­pek­to­rius.

– Ko­dėl Jūs, ka­riš­kis, nu­spren­dė­te to­les­nį sa­vo gy­ve­ni­mą su­sie­ti su po­li­ti­ka?

– Per­nai ge­gu­žės mė­ne­sį išė­jau į at­sar­gą. Šiuo me­tu vi­sa gal­va esu pa­si­nė­ręs į rin­ki­mų rei­ka­lus. Klau­sia­te, kam man to rei­kia? Ma­no aky­se dar gy­vi pri­si­mi­ni­mai apie 1989–1990 me­tų įvy­kius. Tai, apie ką ta­da sva­jo­jo­me, neiš­si­pil­dė, ne to­kią Lie­tu­vos atei­tį mes tuo­met įsi­vaiz­da­vo­me. To­dėl ir nu­spren­džiau im­tis po­li­ti­nės veik­los, nes ti­kiu, kad kaž­ką ga­li­ma pa­keis­ti.

– O ko­dėl pa­su­ko­te bū­tent su Ro­lan­du Pak­su ir jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“? Gal su šios par­ti­jos ly­de­riu Jus su­ve­dė as­me­ni­niai ry­šiai?

– Su Ro­lan­du Pak­su mus su­ve­dė tar­ny­bi­nis bend­ra­vi­mas. 1990 me­tais jis, kaip ir aš, atė­jo į kraš­to ap­sau­gos sis­te­mą, dir­bo Ky­viš­kių avia­ci­jos ba­zės va­du. O ma­no va­do­vau­ja­ma „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­da tuo me­tu at­vyk­da­vo į ba­zę šo­ki­nė­ti su pa­ra­šiu­tais. Taip ir su­si­pa­ži­no­me.

Po to jis išė­jo į at­sar­gą, už­siė­mė po­li­ti­ne veik­la, ta­po Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Ka­dan­gi R.Pak­są pa­ži­no­jau, vi­są tą lai­ką ste­bė­jau jo po­li­ti­nę kar­je­rą. Su di­džiau­siu su­si­do­mė­ji­mu se­kiau ir jo nu­ša­li­ni­mo nuo pre­zi­den­to pa­rei­gų pro­ce­są. Švel­niai ta­riant, vi­sa tai man at­ro­dė ne­tei­sin­ga. Tuo esu įsi­ti­ki­nęs ir da­bar.

Aš ne­su par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ na­rys, ta­čiau man pa­tin­ka po šios po­li­ti­nės jė­gos vė­lia­va su­si­bū­ru­sių žmo­nių pa­žiū­ros, es­mi­nės jų pro­gra­mos nuo­sta­tos. Ger­biu vie­ną iš ly­de­rių Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį ir ki­tus šios par­ti­jos at­sto­vus da­bar­ti­nia­me Sei­me. Aš ti­kiu šia ko­man­da ir esu įsi­ti­ki­nęs, kad vi­si kar­tu mes ga­li­me kaž­ką pa­keis­ti. Vie­nas po­li­ti­ko­je juk nie­ko ne­pa­da­ry­si.

– Vi­si prieš rin­ki­mus ža­da žmo­nėms ge­ro­vę, tvir­ti­na dirb­sią tik Lie­tu­vos la­bui, bet vė­liau vis­kas pa­kryps­ta ki­ta link­me.

– Tie­sa, vi­sos par­ti­jos no­ri Lie­tu­vai ge­ro. Ta­čiau skir­tu­mas tas, kad kai ku­rios par­ti­jos tik no­ri, bet nie­ko ne­da­ro. Mes esa­me pa­si­ry­žę veik­ti, to­dėl no­riu, kad į Sei­mą mū­sų bū­tų iš­rink­ta kuo dau­giau.

– Ra­jo­no žmo­nės tu­ri kar­čios pa­tir­ties, kai po rin­ki­mų jų iš­rink­tie­ji dings­ta lyg į van­de­nį. Ypač tas pa­sa­ky­ti­na apie kan­di­da­tus, at­vy­ku­sius iš ki­tų ra­jo­nų.

– Aš neį­si­vaiz­duo­ju bend­ra­vi­mo su rin­kė­jais per tar­pi­nin­kus. Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka, pa­skir­ta vie­na die­na per sa­vai­tę bū­tent Sei­mo na­rių su­si­ti­ki­mams su rin­kė­jais. Tai­gi aš ne tik no­rė­siu, bet ir pri­va­lė­siu re­gu­lia­riai lan­ky­tis Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne. Man svar­bu apie žmo­nių pro­ble­mas iš­girs­ti iš jų pa­čių lū­pų. Ir par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ tiks­las – kuo dau­giau kal­bė­tis, tar­tis su žmo­nė­mis pa­čiais opiau­siais klau­si­mais.

Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu mums svar­bi jų nuo­mo­nė dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų, dėl ga­li­my­bės Sei­mo ar Ta­ry­bos na­rį at­šauk­ti iš pa­rei­gų, klau­sia­me žmo­nių, ar eko­no­mi­niams nu­si­kal­ti­mams tu­rė­tų ga­lio­ti se­na­tis ir pan.

– Apk­lau­sų re­zul­ta­tai ro­do, kad par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ tarp žmo­nių po­pu­lia­ri. Ti­kė­ti­na, kad Jū­sų at­sto­vau­ja­mas są­ra­šas su­rinks daug rin­kė­jų bal­sų. Su ko­kio­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ža­da dirb­ti kar­tu?

– Man la­bai juo­kin­gai at­ro­do, kad kai ku­rių par­ti­jų ly­de­riai gar­siai dek­la­ruo­ja, jog jiems pa­ke­liui su vi­sais, tik ne su R.Pak­su. Tai kur ta jų po­li­ti­nė kul­tū­ra, kur pa­gar­ba žmo­nėms, ku­rie pa­lai­ko Ro­lan­dą Pak­są ir į Sei­mą rinks jo ko­man­dos žmo­nes? O juk par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ rin­kė­jų yra ne vie­nas šim­tas ir ne vie­nas tūks­tan­tis.

Pir­miau­sia rei­kia žiū­rė­ti, kaip Lie­tu­vai yra nau­din­ga, – taip rei­kia ir da­ry­ti. Aš as­me­niš­kai ger­biu ir tuos žmo­nes, ku­rie iš­rinks kon­ser­va­to­rius, ir tuos, ku­rie bal­suos už so­cial­de­mok­ra­tus, vals­tie­čius liau­di­nin­kus ar ku­riuos ki­tus. Tai­gi po­li­ti­kai tu­rė­tų gerb­ti vi­sus rin­kė­jus, o kar­tu ir jų į Sei­mą iš­rink­tus tau­tos at­sto­vus.

Yra toks po­sa­kis: nė­ra am­ži­nų drau­gų, kaip ir nė­ra am­ži­nų prie­šų, yra am­ži­ni vals­ty­bės in­te­re­sai. Bū­tent vals­ty­bės in­te­re­sai tu­ri bū­ti pir­mo­je vie­to­je, ir po­li­ti­kas tu­ri gal­vo­ti, ko­kia Lie­tu­va bus ne tik jo ka­den­ci­jos lai­ko­tar­piu, bet ir po šim­to ar net gal­būt ir po pen­kių šim­tų me­tų.



Rinkimų agitacija. Politinė reklama apmokėta iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ specialiosios rinkimų sąskaitos.

Užsk. 7872






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas