Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-28 09:15

---

Jonas Ramonas žemdirbiams linki derlingų ir pelningų ateinančių metų, santarvės ir džiaugsmo visoms šeimoms.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Šakių ir Pilviškių krašto žmonės į Seimą išsirinko netradicinį politiką. Tuo galėjome įsitikinti prieš šventes su Jonu RAMONU bendravę „Santakos“ redakcijoje.

Patikėjo darbais

Pasiteiravus, kas J.Ramoną atvedė į didžiąją politiką, jis priminė, kad savo kilme ir siekiais esąs žemdirbys. Praėjęs kelią nuo ūkininkavimo pagal Valstiečių ūkio įstatymą iki Žemės ūkio rūmų pirmininko, įsitikino, jog ne viską lemia ūkininko norai ir pastangos.

Daug įtakos turi valdžios nuostatos, leidžiami įstatymai, nutarimai. Pasak J.Ramono, reikia kam nors pamėginti įtikinti įstatymų leidėjus, padėti jiems susivokti, kokių įstatymų, paramos iš tiesų laukia žemdirbiai.

– Balotiruotis į Seimo narius prašė mano kolegos ūkininkai, į žemdirbišką rinkimų apygardą pakvietė, kaip ir aš – žemaitis, Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos narys, Šakių rajono meras Juozas Bartišius. Matyt, daugiau dėl mano praeities darbų, nei dėl rinkimų kampanijos metu pasakytų kalbų žmonės manimi pasitikėjo, – kalbėjo neseniai išrinktas seimūnas.

J.Ramonas sakė, jog vargu ar jis kada galės tapti „standartiniu“ Seimo nariu – nemažai žadėti, kai ką padaryti, teisintis, kaltinti kitus...

– Mano principas – visiems ir visur sakyti tiesą. Dėl to esu nemažai nukentėjęs, bet žmonių nenuvylęs, – tvirtino pašnekovas. J.Ramonas Seime tikisi pritaikyti socialinio dialogo kelią. Vienas Seimo narys negali pateisinti visų visuomenės sluoksnių siekių. Kai žemdirbiai supras gydytojus, pedagogai įsigilins į ūkininkų prašymus, kai visos visuomenės pusės ras bendrą kalbą ir supratimą, tik tuomet, pasak J.Ramono, gali tikėtis stiprios valstybės ir valdžios.



Labiausiai skriaudžiami grūdų augintojai

Pasiteiravus, kaip Seimo narys tikisi rasti bendrą kalbą ir savitarpio supratimą tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų, J.Ramonas pripažino, kad tai nėra toks lengvas ir paprastas atvejis. Jis mano, kad didžiausią skriaudą šiame trikampyje dabar jaučia grūdų augintojai. Procese nuo dirvos paruošimo javui iki miltinių gaminių ant prekystalio ūkininkui tenka tik 11–13 proc. surinktų pajamų. Tuo tarpu Europos Sąjungos senbuvėse šalyse ūkininkui tenkanti dalis svyruoja tarp 25–35 procentų.

J.Ramonas mano, kad pieno sektoriuje pajamų dalybos tarp ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko jau beveik išspręstos. Jei ūkininkas už kilogramą pieno gauna 50–60 centų, tai jis atsiima 25–30 proc. iš pieno produktų surenkamų pajamų. Kitus du trečdalius turi pasidalyti perdirbėjas ir prekybininkas.

Žinoma, čia tik apytikris skaičiavimas. Ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko iš to paties produkto (grūdų, pieno, mėsos, cukraus ir kt.) gaunamų pajamų negalima formaliai skirstyti į tris lygias dalis. Reikia atsižvelgti ir į išlaidas, kurias patiria kiekviena grandis.

Ko iš dabartinio Seimo gali tikėtis mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai? J.Ramonas pripažino, kad nedaug.

– Mes įstojome į Europos Sąjungą, o jai naujai įstojusiųjų valstybių žemės ūkis beveik nereikalingas. Kurie pajėgs konkuruoti su Vakarų Europos ūkininkais, tie išliks, kitiems teks gyventi iš kuklios ES paramos, kurią gauti taip pat nebus lengva, – painų kelią ES paramai gauti priminė J.Ramonas.

Pagaliau ir stambieji ūkininkai ką uždirbs, pasiskolins ar sutaupys, atiduos ES valstybėms senbuvėms. Techniką, statybines medžiagas, įrenginius už ES paramą ir prie jos pridėtus savus pinigus galima pirkti tik iš Europos Sąjungos šalių. Gerai, jei dar ką sugebėsime (žinoma, pagal ES standartus) pasigaminti patys. Šūkis „Pirk prekę lietuvišką“ Europos Sąjungai negražus.



Leido susivokti patiems

Pasiteiravus, kaip jis ruošiasi suderinti ūkininko, Žemės ūkio rūmų pirmininko ir Seimo nario pareigas, svečias patikino, jog bus nelengva.

– Europoje nėra šalies, kur ūkininkas negalėtų būti Seimo nariu, – tvirtino J.Ramonas. – 1991 m. išėjau pagal Valstiečio ūkio įstatymą ūkininkauti, su mama atsiėmėme tėviškės žemę Varnių seniūnijoje, Milvydiškių kaime (apie 35 km nuo Telšių). Ūkį kūrėme visi – aš, dvi seserys, mama. Buvo plynas laukas. Išlyginome su buldozeriu sodybvietę, pradėjome sodinti medžius, auginti javus, gyvulius... Pastatėme gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus. Dabar ten gyvena sesuo. Tėvas miręs. Mes augom prie mamos. Ji mums gyvenimo tiesų daug neaiškino, nemoralizavo, leido susivokti patiems. Tačiau bent kartą per metus mama mus atsiveždavo į buvusios tėviškės laukus. Supratome, kokia brangi ir artima jai ši vieta. Tas jausmas pasigavo ir mūsų širdis. Galima viską pamesti, tačiau ką po ketverių metų rasi? – mąstė Seimo narys.



Gerbia šeimą ir Konstituciją

J.Ramonas sako išsiaiškinęs, kad Konstitucija nedraudžia Seimo nariui būti įvairių organizacijų bei asociacijų nariu. Seimo narys, kaip ir visi piliečiai, gali turėti nuosavybės. Priešingai Konstitucinis teismas 2004 m liepos 1 dienos išaiškinimu pasakė, kad Seimo narys negali būti nei ūkininku, nei verslininku. Jis negali gauti kitų pajamų, išskyrus Seimo nario atlyginimą. Pasak J.Ramono, jam tų pajamų ir nereikia, bet jis nori atstovauti ir ginti ūkininkus pats būdamas toks.

J.Ramonas pastebėjęs, jog ne vienas Seimo narys apie žemės ūkį dėsto iš knygų, straipsnių laikraščiuose. Jis pats patyręs visus ūkininko vargus. „Dalyvavau privatizacijoje, kūriau kooperatyvus, agroservisus, ūkininkavau. Nebuvo tos žemės ūkio ar jam artimos srities, prie kurios neprisiliečiau. Tai kodėl dabar negaliu būti ūkininku?“ – klausė mūsų ir savęs Seimo narys.

J.Ramonas tvirtino, kad Darbo kodeksas nedraudžia darbuotojui išeiti atostogų visuomeninėms pareigoms atlikti. Tuo jis ir pasinaudojo. Jo, kaip Žemės ūkio rūmų pirmininko, kadencija baigsis kitais metais. Su ja baigsis ir Seimo Etikos komisiją erzinančios ilgalaikės J.Ramono atostogos. „Nesuprantu, kuo nori mane kaltinti ir kur čia mano kaltė“, – svarstė Seimo narys.

Paabejojus, ar nenuskriaus būdamas Seimo nariu šeimos, svečias sakė, kad, ko gero, daugelio seimūnų žmonos nepatenkintos tokia vyrų veikla. Jis priekaištų iš žmonos Vilijos negirdįs, priešingai – žmona aktyviai dalyvavo jo rinkimų kampanijoje.

Pirmą kartą J.Ramonas apsivedė 1985 metais, su žmona išsiskyrė po keturių mėnesių, iš pirmos santuokos turi sūnų. Antrą kartą vedė 1998 metais. Žmona – gydytoja, šeimoje auga 6 ir 5 metų dukros Danielė ir Gabrielė. Svarbiausi rūpesčiai – šeima ir žemės ūkis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---