„Santaka“ / Ką galima pagaminti iš... negimusio kūdikio?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-27 15:01

Dalinkitės:  



Ką galima pagaminti iš... negimusio kūdikio?

„Kai pirksite kosmetikos priemonių, atidžiai perskaitykite informaciją apie jų sudėtį, – prof. Andrius Narbekovas ypač suintrigavo konferencijos dalyves moteris. – Galite pastebėti, kad, tarkime, jauninančio kremo sudėtyje yra komponentų, gaunamų iš... žmogaus embriono.

Balandžio pabaigoje Mykolo Romerio universitete įvyko mokslinė konferencija „Kamieninių ląstelių panaudojimo etinės ir teisinės problemos“. Konferenciją surengė Teisės fakulteto Bioteisės katedra.

Diskusiją paskatino pastarųjų metų aktualijos – ne tik vis aktyvėjantys žmogaus kamieninių ląstelių tyrinėjimai, tikintis surasti naujų būdų įvairioms sunkioms ligoms gydyti, bet kartu biomedicinos etikos požiūriu nepateisinami eksperimentai su embrionais. Didelio studentų ir akademinės bendruomenės, medikų bei visuomeninių organizacijų atstovų dėmesio sulaukė prof. Andriaus Narbekovo, doc. Eimanto Švedo, gydytojos dr. Radvilės Malickaitės, katedros vedėjo doc. Jono Juškevičiaus skaityti pranešimai.

Apie kamieninių ląstelių panaudojimo etinius, medicininius, teisinius aspektus kalbamės su Bioteisės katedros mokslininkais prof. Andriumi Narbekovu ir doc. dr. Eimantu Švedu.



Klausimai A.Narbekovui

– Kas yra tos garsiosios kamieninės lstelės, pastaruoju metu keliančios visuomenėje tokį ažiotažą? Kokie jų išgavimo šaltiniai?

– Kamienines ląsteles galima apibrėžti kaip užuomazgas, galinčias vystytis iki diferencijuotų – subrendusių ląstelių. Jos gali būti išgaunamos iš embriono, placentinio kraujo, taip pat suaugusio asmens audinių: smegenų, nervų, odos, kaulų čiulpų. Kamieninių ląstelių technologijos, nors ir sparčiai besivystančios, tačiau palyginti naujos ir nenuostabu, kad kyla daug diskusijų, išryškinančių ne tik medicininių jų panaudojimo galimybių, bet taip pat ir daug etinių bei teisinių problemų.

– Vienas iš kamieninių ląstelių išgavimo ir naudojimo etinių aspektų: ar pateisinama paaukoti negalinčią pasipriešinti, išreikšti savo nuomonės gyvybę vardan kitos?

– Etinės problemos, kylančios kamieninių ląstelių panaudojimo srityje, yra labai susijusios su gyvybės, mirties, žmogiškumo sąvokomis. Nereikėtų gretinti tokių sąvokų kaip „nepagydomų ligonių vienintelės galimybės pasveikti“ ir „embrionų žudymas“. Problemas sąlygoja ir kamieninių ląstelių panaudojimo etiškumą veikia jau minėti jų išgavimo šaltiniai, vienas iš jų – IVF (in virto fetrilizacijos, t.y. dirbtinio apvaisinimo būdu sukurtas), abortuotas, ar „terapinio“ klonavimo būdu sukurtas embrionas. Todėl pirmiausia derėtų klausti: ar apskritai moraliai leistina sukurti ar naudoti žmogaus embrionus vien tam, kad jie būtų kamieninių ląstelių šaltiniu?

– Embrionas, kaip ir bet kuris kitas žmogiškasis asmuo, turi teisę gyventi…

– Iš tiesų galima vienareikšmiškai teigti, kad kiekviena intervencija ne gydymo tikslu pažeidžia šią teisę. Kamieninės ląstelės išskiriamos iš embrionų su akivaizdžiai matomomis kūno dalimis. Geras tikslas – pavyzdžiui, kito asmens gydymas kamieninėmis ląstelėmis, procedūros, kurios metu bus sunaikintas embrionas, nepadaro etiškos. Embrioninės kamieninės ląstelės yra kilusios iš embrionų, kurie potencialiai gali tapti suaugusiomis asmenybėmis.

Antroji etinė problema – ar yra moraliai leistina atlikti terapinį klonavimą tam, kad būtų išgauta kamieninių ląstelių? Vėlgi – gerbiant negimusio žmogaus teisę gyventi, intervencija į embrioną, išimant vidinį blastocistos ląstelių sluoksnį ir taip embrioną sunaikinant, yra moraliai neleistina.

Kraupu skaityti 2004 m. pradžioje Pietų Korėjos mokslininkų pateikiamus mokslinius „pasiekimus“, kai iš 16 moterų organizmų buvo išgauti 242 kiaušinėliai, „išvystyta“ 30 žmogaus embrionų ir jie visi sunaikinti tam, kad būtų gauta tik vienintelė vientisa kamieninių ląstelių linija.

– Ankstyvosios stadijos mikroskopinio dydžio embrionai yra sunkiai egzistenciškai suvokiami, tačiau tai yra genetiškai visa žmogaus pradžia – ypatingo žmogaus gyvenimo pradžia, kuris gali būti „vienas iš mūsų“. Kaip tyrinėjimų metu gali būti pažeidžiamos šios stadijos embriono teisės?

– Tyrinėtojai, dirbantys su gyvūnais, įrodė, kad įmanoma sukurti kiaušinėlius ir spermatozoidus iš embrioninių kamieninių ląstelių, įskaitant ir kiaušinėlius iš vyriškųjų, bei spermatozoidus iš moteriškųjų embrionų. Tai reiškia, kad jau netrukus gali būti įmanoma sukurti kūdikį, kurio tikrieji tėvai abu yra vyrai arba abi moterys, arba netgi sukurti kūdikį, kurio motina, tėvas arba abu tėvai yra jau mirę embrionai. Suliejamos blastocistos, taigi vaikas turėtų keturis genetinius tėvus. Yra mokslininkų, maišančių moteriškus ir vyriškus embrionus tam, kad sukurtų belytį žmogaus hibridą. Kinijos tyrinėtojai jau yra sukūrę chimerinių embrionų, naudojant triušio kiaušinėlius ir žmogaus DNR.

– Kamieninių ląstelių naudojimas gydymo tikslais neretai traktuojamas kaip donorystė – kilnus ir sveikintinas aktas. Ar ir čia galime įžvelgti nusižengimą moralei?

– Termino „donorystė“ vartojimas, kai kalbama apie kamieninių ląstelių ar audinių naudojimą nužudant patį donorą, prieštarauja pačiai donorystės esmei. Remiantis „Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymu“, donoryste galime vadinti tik kraujodaros kamieninių ląstelių, išgaunamų iš suaugusio žmogaus arba placentos po vaiko gimimo transplantaciją.

Tai ir yra kiti du, jau minėti, kamieninių ląstelių išgavimo šaltiniai. Šios procedūros neprieštarauja donorystės esmei. Vis dėlto, kad nekiltų problemų – būtinas laisvas ir informuotas donoro arba jo artimųjų sutikimas jam mirus.

Kalbant apie suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimą, pabrėžtina – kad jos turi savybę formuoti daugelį ląstelių tipų, įskaitant neuronus. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra idealios transplantacijai.

Naujos studijos nurodo, kad net diferencijuotos suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės gali „transdiferencijuotis“ ir perimti pakenktų ląstelių funkcijas. Taigi šių ląstelių naudojimas biomedicininės etikos požiūriu priimtina medicinos mokslo kryptis. Tuo tarpu lūkesčiai dėl embriono kamieninių ląstelių panaudojimo vis labiau nepasitvirtina.



Klausimai E.Švedui

– Konferencijoje minėjote naujausią šios srities mokslo tyrimų pasiekimą – kamieninių ląstelių gavimą iš placentos kraujo. Tai turėtų išspręsti kai kurias etines jų išgavimo ir panaudojimo problemas...

– Iš tiesų šis kamieninių ląstelių išgavimo būdas yra labai palankiai vertinimas. Nekyla pavojus gyvybei. Be to, kamieninės ląstelės naudojamos asmeniui gydyti – identiškos, todėl nereikia baimintis imuninio atmetimo reakcijos.

– Lietuvos žiniasklaidoje dar visai neseniai mirgėjo pranešimai apie sėkmingą vaikų gydymą embrionų kamieninėmis ląstelėmis Rusijoje? Ar tai teisėta?

– Lietuvos medikų kritišką požiūrį į šiuos reiškinius atspindi išsakyta pozicija, jog tai yra „šarlatanizmas“, panaudojus vaikus vietoj „eksperimentinių triušių“. Tiek ES – taigi ir Lietuvoje, tiek Rusijoje „gydymas“ embrionų kamieninėmis ląstelėmis yra uždraustas.

Nors buvo skelbiama apie stebuklingą šių ląstelių poveikį, žurnalistai kalbino pogrindinius Rusijos „gydytojus“, svarbu pastebėti, kad Rusijos medicinos mokslų akademijos mokslininkai tik nuo 2005 m. planavo pradėti tyrimus su gyvūnais. Geros klinikinės praktikos taisyklės nurodo, kad tyrimai pirmiausia atliekami laboratorijoje su ląstelių kultūromis. Gavus gerų rezultatų – su gyvūnais, po to – su sergančiais suaugusiais, vėliau – su sveikais suaugusiais ir tik galiausiai, tik gavus visus teigiamus rezultatus, galima eksperimentuoti su vaikais, kurie yra labiausiai pažeidžiama tiriamųjų grupė. Nors pagal esamus planus Rusijoje tik nuo 2005 metų turėjo būti pradedami tyrimai su gyvūnais, jau 2004-aisiais imti „gydyti“ vaikai iš Lietuvos.

– 2001 m. JAV buvo nuspręsta toliau finansuoti jau sunaikintų embrionų kamieninių ląstelių tyrimus, tačiau nebefinansuoti tyrimų, dėl kurių būtų sunaikinti embrionai. Kilo didelis sąmyšis. Kaip manote, ar ribojant kamieninių ląstelių tyrimus ir jų panaudojimą nepažeidžiama mokslinių tyrimų laisvė?

– Mokslas be etikos yra pavojingas. Jokia mokslinė naujovė negali būti didesnė vertybė už žmogaus gyvybę. Negalima pritarti žmogaus embrionų sunaikinimui, nesvarbu, kokiems tikslams tai būtų bandoma padaryti. Visuomenė jokiu būdu neturi kurti viešų paskatų embriono sunaikinimui ateityje.



Indrė JAKIMAVIČIŪTĖ

Bernardinai.lt




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas