„Santaka“ / Ilgamečiai rūkaliai gyvenimo kelią gali baigti dusdami

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-19 19:38

Dalinkitės:  


Be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius ci­ga­re­tės dū­mu mė­ga­vę­sis gy­dy­to­jas V.Ro­gals­kis da­bar pa­cien­tams ga­li drą­siai aiš­kin­ti apie rū­ky­mo ža­lą.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuo­tr.


Ilgamečiai rūkaliai gyvenimo kelią gali baigti dusdami

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pas­ta­ruo­ju me­tu plau­čių li­go­mis ser­gan­čių žmo­nių spar­čiai dau­gė­ja. Jų skai­čius grei­tai ga­li pa­vy­ti la­biau­siai žmo­ni­ją kan­ki­nan­čių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų sta­tis­ti­nius duo­me­nis. O lė­ti­nė obst­ruk­ci­nė plau­čių li­ga – vie­nin­te­lė li­ga pa­sau­ly­je, nuo ku­rios mir­tin­gu­mas ne ma­žė­ja, o vis di­dė­ja.



Prie­žas­tis – rū­ky­mas

Vil­ka­viš­kio li­go­ni­nės gy­dy­to­jas pul­mo­no­las-fti­ziat­ras Vla­das Ro­gals­kis jau daug me­tų gy­do plau­čių li­go­mis be­si­skun­džian­čius li­go­nius. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis gau­sė­jan­tis li­go­nių skai­čius pra­de­da kelti ne­rimą. Dau­gė­ja ir plau­čių vė­žio at­ve­jų. Se­niau to­kios diag­no­zės bu­vo kons­ta­tuo­ja­mos be­veik vien vy­rams. Da­bar šia li­ga ser­gan­čių mo­te­rų skai­čius spar­čiai di­dė­ja.

Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, nu­le­mian­tis sun­kias plau­čių li­gas, – rū­ky­mas. Su juo sie­ja­ma dau­giau nei 90 pro­c. plau­čių vė­žio at­ve­jų. Ri­zi­ka su­si­rgti plau­čių vė­žiu, lė­ti­ne obst­ruk­ci­ne plau­čių li­ga (LOPL) pri­klau­so nuo su­rū­ko­mų ci­ga­re­čių kie­kio, am­žiaus, ka­da pra­dė­ta rū­ky­ti, rū­ky­mo truk­mės, ci­ga­re­čių rū­šies, dū­mų įkvė­pi­mo gy­lio. San­ty­ki­nė mirš­ta­mu­mo nuo plau­čių vė­žio ri­zi­ka rū­kan­tiems žmonėms išau­ga 9–14 kar­tų, o jei su­rū­ko­ma dau­giau nei 40 ci­ga­re­čių per die­ną – net 19–24 kar­to, pa­ly­gin­ti su ne­rū­kan­čiais.

Me­tus rū­ky­ti, ti­ki­my­bė su­si­rgti plau­čių vė­žiu smar­kiai su­ma­žė­ja tik po 5 me­tų, ta­čiau iš­lie­ka di­des­nė nei nie­ka­da ne­rū­kiu­siems as­me­nims. Me­tus rū­ky­ti, lė­čiau pro­gre­suo­ja to­kios li­gos, kaip lė­ti­nė obst­ruk­ci­nė plau­čių li­ga bei ki­ti plau­čių funk­ci­jos su­tri­ki­mai.



Ken­kia ir me­džio dul­kės

Nors plau­čių vė­žiu su­ser­ga ir ne­rū­kan­tys žmo­nės, anot V.Ro­gals­kio, be­veik vi­sų jų šei­mos na­riai rū­kė. Tai reiš­kia, kad sun­kia li­ga su­si­r- gęs žmo­gus rū­kė pa­sy­viai.

Moks­li­nin­kai pa­tei­kia duo­me­nis, kad pa­sy­vus rū­ky­mas 26 pro­c. padi­di­na ri­zi­ką su­si­rgti plau­čių vė­žiu.

Ri­zi­ką su­si­rgti plau­čių vė­žiu di­di­na dar­bas su nuo­din­go­mis me­džia­go­mis, taip pat nuo­la­ti­nis kon­tak­tas su la­kio­mis smul­kio­mis da­le­lė­mis, įkve­pia­mo­mis į plau­čius.

Daž­nai plau­čių vė­žiu su­ser­ga me­džio ap­dir­bi­mo įmo­nių dar­buo­to­jai, ku­rie šli­fuo­da­mi me­dį, ypač ąžuo­lą, uo­sį, skrob­lą, neap­sau­go kvė­pa­vi­mo ta­kų spe­cia­lio­sio­mis prie­mo­nė­mis (res­pi­ra­to­riais).

Se­niau plau­čių vė­žys bu­vo ta­pęs be­veik pro­fe­si­ne ma­lū­ni­nin­kų li­ga, nes pro kvė­pa­vi­mo ta­kus pa­te­kę mil­tai taip pat nu­sė­da plau­čiuo­se ir su­ke­lia vė­ži­nius pro­ce­sus.

Vė­žio at­si­ra­di­mą są­ly­go­ja ir ge­ne­ti­niai veiks­niai. Nors dau­gu­ma plau­čių vė­žio at­ve­jų su­si­ję su rū­ky­mu, tik 10–15 pro­c. rū­kan­čių­jų su­ser­ga plau­čių vė­žiu. Ma­no­ma, kad tam tu­ri reikš­mės pa­vel­dė­ji­mas.



Pir­mie­ji po­žy­miai

Lė­ti­nė obst­ruk­ci­nė plau­čių li­ga (LOPL) yra pro­gre­suo­jan­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų li­ga. Ja daž­niau ser­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, daž­niau­siai – rū­kan­tys ar pa­ty­rę kenks­min­gų me­džia­gų po­vei­kį. Ja ser­gan­tys li­go­niai kos­ti, dūs­ta, švokš­čia, skrep­liuo­ja. Prog­re­suo­jant li­gai su­ma­žė­ja žmo­gaus fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, blo­gė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė.

Du­su­lys yra svar­biau­sias neį­ga­lu­mą le­mian­tis LOPL simp­to­mas. Kos­čio­ji­mas (ry­ti­nis rū­kan­čių­jų ko­su­lys) ga­li bū­ti pir­ma­sis su­si­rū­pin­ti ver­čian­tis li­gos po­žy­mis. Li­gai pro­gre­suo­jant, kvė­pa­vi­mo ta­kai siau­rė­ja. Per su­siau­rė­ju­sius kvė­pa­vi­mo ta­kus į plau­čius pa­ten­ka vis ma­žiau oro. Žmo­gus pra­de­da dus­ti.

Iš pra­džių du­su­lį su­ke­lia tik fi­zi­nis krū­vis, o vė­liau dusina ir ra­my­bės bū­se­no­je. LOPL pra­džia daž­nai ne­pas­te­bi­ma, ji pro­gre­suo­ja lė­tai ir plau­čių funk­ci­ja la­biau su­trin­ka tik po 20–30 rū­ky­mo me­tų. Ka­dan­gi li­gos pra­džio­je simp­to­mai mi­ni­ma­lūs ar­ba jų ap­skri­tai nė­ra, pa­cien­tai į gy­dy­to­jus ne­si­krei­pia, o li­ga diag­no­zuo­ja­ma tik vy­res­nia­me am­žiu­je. Rū­ka­liai daž­nai neį­ver­ti­na simp­to­mų ir gal­vo­ja, jog tai na­tū­ra­lus se­nė­ji­mo pro­ce­sas. Ta­da li­ga jau bū­na ge­ro­kai pa­žen­gu­si. Lė­ti­nis ko­su­lys ir skrep­lia­vi­mas ga­li var­gin­ti ne vienerius me­tus prieš iš­si­vys­tant kvė­pa­vi­mo ta­kų su­siau­rė­ji­mui. Daž­niau­siai li­ga nu­sta­to­ma 40–50 me­tų žmo­nėms.



De­guo­nies te­ra­pi­ja

Kuo anks­čiau LOPL diag­no­zuo­ja­ma, tuo efek­ty­ves­nis gy­dy­mas. Ser­gant LOPL, li­go­niui sun­ku iš­kvėp­ti orą. Įk­vėp­ti jis ga­li vi­sa krū­ti­ne, ta­čiau iš­kve­piant da­lis oro lie­ka plau­čiuo­se (vys­to­si va­di­na­mieji „oro spąs­tai“). Taip at­si­tin­ka dėl to, kad su­siau­rė­ja bron­chų spin­dis ir iš­si­ple­čia bron­chų al­veo­lės. Li­ga nu­sta­toma spi­ro­met­ri­jos ty­ri­mu.

Vi­si kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mų ka­muo­ja­mi žmo­nės – ko­sin­tys, skrep­liuo­jan­tys, jau­čian­tys oro trū­ku­mą – tu­rė­tų iš­si­tir­ti dėl ga­li­mos plau­čių li­gos.

LOPL yra lė­ti­nė li­ga. Jos gy­dy­mas tik pri­stab­do li­gos pro­gre­sa­vi­mą, su­švel­ni­na simp­to­mus, bet li­gos vi­siš­kai iš­gy­dy­ti neį­ma­no­ma. To­dėl šios li­gos leng­viau iš­veng­ti, nei ją gy­dy­ti. Svar­biau­sia – pa­keis­ti žmo­nių po­žiū­rį į sa­vo svei­ka­tą ir at­si­sa­ky­ti svar­biau­sio LOPL su­ke­lian­čio veiks­nio – rū­ky­mo.

LOPL ser­gan­čių li­go­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ypač pa­ge­rė­jo, pra­dė­jus gy­dy­ti de­guo­nies te­ra­pi­ja. Spe­cia­lius apa­ra­tus la­bai sun­kūs li­go­niai ga­li įsi­gy­ti ir gy­dy­tis na­muo­se, mat nuo šių me­tų li­go­nių ka­sos jau kom­pen­suo­ja 80 pro­c. apa­ra­to ver­tės. Se­niau, pa­blo­gė­jus li­go­nio būk­lei ir pri­rei­kus de­guo­nies te­ra­pi­jos, pa­cien­tai bū­da­vo sta­cio­na­ri­zuo­ja­mi, mat įsi­gy­ti spe­cia­lų apa­ra­tą, ku­riuo gy­dy­tis ga­lė­tų pa­tys, iš­ga­li re­tas. Jo kai­na sie­kia iki 10 tūkst. li­tų.

Pul­mo­no­lo­gas ga­li pa­si­džiaug­ti ir tuo, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ra­jo­ne sta­bi­li­za­vo­si tu­ber­ku­lio­zės pa­dė­tis. Prieš ke­le­tą me­tų jos at­ve­jų spar­čiai dau­gė­jo, ne­si­gy­dan­tys ir už­kra­tą ne­šio­jan­tys as­me­nys kė­lė grės­mę vi­suo­me­nei, „sė­jo“ ba­ci­las. Ta­čiau da­bar to­kių li­go­nių mū­sų ra­jo­ne be­veik ne­be­li­ko. Aso­cia­liai gy­ve­nę ir sun­kią li­gą už­lei­dę as­me­nys pa­pras­čiau­siai iš­ke­lia­vo į ana­pi­lį.



Išauk­lė­jo“ anū­kas

Gy­dy­to­jas V.Ro­gals­kis juo­kau­ja, kad jam da­bar daug leng­viau „auk­lė­ti“ pa­cien­tus ir jiems aiš­kin­ti, kad di­džiau­sias plau­čių prie­šas – rū­ky­mas. Se­niau apie rū­ky­mo ža­lą li­go­niams kal­bė­da­vęs gy­dy­to­jas jaus­da­vo­si ne­jau­kiai, nes pa­ts bu­vo šio ža­lin­go įpro­čio ver­gas. Il­ga­lai­kio rū­ky­mo pa­sek­mes svei­ka­tai gy­dy­to­jas jau pa­ju­to pa­ts, tad da­bar ga­li dar įti­ki­na­miau agi­tuo­ti pa­cien­tus mes­ti rū­ky­ti.

Anks­čiau su­rū­ky­da­vęs po po­rą pa­ke­lių per die­ną, da­bar gy­dy­to­jas ne­rū­ko jau de­vin­tas mė­nuo. O „su­pro­ti­no“ plau­čių li­gų spe­cia­lis­tą ne ži­no­ji­mas, kad ken­kia svei­ka­tai, o ma­ža­me­čio anū­ko „agi­ta­ci­ja“. Pra­dė­jęs mo­kyk­lą lan­ky­ti pir­mo­kė­lis vie­ną die­ną se­ne­liui iš­dės­tė to­kią „pa­skai­tą“, kad te­ko su­si­gės­ti.

– Jis man iš­rė­žė, kad rū­ky­da­mas žu­dau ne tik sa­ve, bet ir jį – sa­vo anū­ką, jo ma­mą ir mo­čiu­tę, – apie il­gam įsi­mi­nu­sius ir įpro­čius pa­kei­tu­sius vai­ko žo­džius pa­sa­ko­jo be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius ci­ga­re­tę po ci­ga­re­tės trau­kęs gy­dy­to­jas. – Tą die­ną su­rū­kiau pa­sku­ti­nę ci­ga­re­tę ir dau­giau ne­be­paė­miau. Ki­ti šei­mos na­riai jau bu­vo pra­ra­dę vil­tį, kad ka­da nors me­siu rū­ky­ti. Nors rūkalius ir da­bar su­pran­tu – mes­ti rū­ky­ti rei­kia itin daug va­lios – pri­klau­so­my­bė iš­si­vys­to la­bai stip­ri. Dar ir da­bar ka­vos ra­miai ger­ti ne­ga­liu, nes kas­kart pri­si­me­nu ma­lo­nu­mą už­trauk­ti ci­ga­re­tės dū­mą.

Vis­ dėlto, kol rū­ky­mo ma­lo­nu­mo ne­pri­ver­čia pa­mirš­ti li­ga, ge­riau šio ža­lin­go įpro­čio at­si­sa­ky­ti sa­vo no­ru. Mat sun­kios plau­čių li­gos ne tik iš žmo­gaus atima dau­ge­lį gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mų, bet pa­ver­čia vi­siš­ku in­va­li­du, ne­ga­lin­čiu net kvė­puo­ti. O stai­ga su­tri­kus kvė­pa­vi­mui li­go­nį ga­li iš­tik­ti net mir­tis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas