„Santaka“ / Lankėsi Alvito globos namų rėmėjai iš Vokietijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-18 08:26

Dalinkitės:  


Sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos ap­si­lan­kė ir „Santakos“ re­dak­ci­jo­je, susidomėję vartė laikraščius, kuriuose buvo aprašyta alvitiečių kelionė į šią šalį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Lankėsi Alvito globos namų rėmėjai iš Vokietijos

Birutė NENĖNIENĖ

Sa­vai­tės pra­džio­je ra­jo­ne lan­kė­si gru­pė žmo­nių iš Vo­kie­ti­jos, Pie­tų Ol­den­bur­go kraš­to. Tai vo­kie­čiai, ku­rie už­sii­ma lab­da­rin­ga veik­la, re­mia glo­bos na­mus Ma­ri­jam­po­lė­je, Kaz­lų Rū­do­je, Al­vi­te bei Tel­šių ap­skri­ty­je.



„At­ra­do“ prieš 20 me­tų

Pir­ma­die­nį vokiečiai sve­čia­vo­si Al­vi­to pa­ra­pi­jos šv. Ka­zi­mie­ro vai­kų glo­bos na­muo­se, lan­kė­si glo­bo­ja­mų vai­kų šei­mo­se. Ant­ra­die­nį sve­čius Sa­vi­val­dy­bė­je priė­mė ra­jo­no me­ras A.Ba­gu­šins­kas, jie taip pat ap­si­lan­kė „San­ta­kos“ re­dak­ci­jo­je. Vo­kie­čius ly­dė­jo glo­bos na­mų di­rek­to­rius ku­ni­gas V.Ka­jo­kas, Šei­me­nos se­niū­nas G.Ba­kū­nas ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ve­dė­ja D.Vilt­ra­kie­nė.

Šią va­sa­rą vo­kie­čių kvie­ti­mu be­veik dvi sa­vai­tes šio­je ša­ly­je vie­šė­jo Al­vi­to vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai ir dar­buo­to­jai. Po­kal­biuo­se bu­vo pri­si­min­tos drau­gys­tės iš­ta­kos, ne­blės­tan­čios su­si­ti­ki­mų aki­mir­kos, pa­si­džiaug­ta gra­žiu bend­ra­dar­bia­vi­mu, iš­reikš­ta vil­tis, jog bend­ra­vi­mas, da­rant ge­rus dar­bus, tę­sis.

Kle­men­sas Ro­ting­hau­sas yra Ma­ri­jam­po­lės mies­to gar­bės pi­lie­tis, o mū­sų kraš­tą jis „at­ra­do“ 1988-ai­siais. Vy­riš­kis bu­vo at­sa­kin­gas už „Carito“ veik­lą Ol­den­bur­go kraš­te, da­ly­va­vo „Maltos“ pa­gal­bos tar­ny­bos veik­lo­je. Už­si­mez­gu­si pa­žin­tis su Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos „Ca­ri­tu“ ir jo va­do­ve gy­dy­to­ja E.Mont­vi­lie­ne išau­go į gra­žią par­tne­rys­tę, ku­rio­je svar­biau­sia ry­šys tarp žmo­nių Lie­tu­vo­je ir Ol­den­bur­go kraš­te. Kle­men­sas per bend­ra­dar­bia­vi­mo de­šimt­me­tį suor­ga­ni­za­vo į Lie­tu­vą apie tūks­tan­tį lab­da­ros rei­sų įvai­riu trans­por­tu, dau­gy­bę kar­tų kro­vi­nius ly­dė­jo į lab­da­ros veik­lą įsi­trau­kę žmo­nės.

Ap­si­lan­ky­mai Lie­tu­vo­je neap­si­ri­bo­ja vien so­cia­li­ne mi­si­ja – svar­biau­sia yra žmo­nių su­si­ti­ki­mai ir drau­gys­tės puo­se­lė­ji­mas. „Mes esa­me kū­ry­biš­ki ir Lie­tu­vo­je ran­da­me žmo­nių, ku­rie tą mū­sų kū­ry­biš­ku­mą pa­de­da įgy­ven­din­ti“, – sa­kė po­nas Kle­men­sas.



Vel­tui nie­kas nea­tei­na

Lab­da­rin­ga veik­la ne­nuils­ta­mai už­sii­man­tys vo­kie­čiai gy­ve­na re­gio­ne, kur la­bai ge­rai iš­vys­ty­tas že­mės ūkis ir pra­mo­nė, vei­kia daug fir­mų, ku­rio­se jie dir­ba. Į šį kraš­tą grįž­ta ir ap­si­gy­ve­na po­ka­rio me­tais iš­si­sklai­dę žmo­nės. Už pui­kų ap­lin­kos tvar­ky­mą­si jų Ast­ru­po kai­mui bu­vo pri­pa­žin­ta ant­ro­ji vie­ta Vo­kie­ti­jo­je. Kle­men­sas pa­brė­žė, jog jie nie­ko dy­kai ne­gau­na, gy­ve­ni­mo ge­ro­vę pa­sie­kė tik daug dirb­da­mi. Ka­dan­gi jau­čia­si esą pa­kan­ka­mai tur­tin­gi, tad tu­ri ga­li­my­bių su­teik­ti pa­gal­bą Lie­tu­vai.

K.Ro­ting­hau­sas pa­si­džiau­gė, jog nie­ka­da ne­te­ko nu­si­vil­ti sa­vo kraš­to žmo­nė­mis. Nuo 1990 me­tų vyk­dy­da­mi įvai­rias pa­ra­mos Lie­tu­vai ak­ci­jas, apie jas in­for­muo­da­vo vie­ti­nius gy­ven­to­jus ir vi­sa­da su­lauk­da­vo daug au­kų. Ly­gin­da­mas bend­ra­dar­bia­vi­mo pra­džios si­tua­ci­ją ir da­bar­tį jis sa­kė, jog Lie­tu­vo­je ma­to la­bai daug pa­si­kei­ti­mų į ge­rą­ją pu­sę, pa­žan­gą vals­ty­bės ir žmo­nių gy­ve­ni­me. Vo­kie­čiams įspū­dį pa­da­rė tai, kad šį kar­tą jų, vyks­tan­čių į mū­sų ša­lį, nie­kas ne­pap­ra­šė pa­sų, pri­si­mi­nė, kaip pa­sie­ny­je pra­lauk­da­vo po 8–10 va­lan­dų.



Pui­kiai in­for­muo­ti

Šį kar­tą vo­kie­čių gru­pė­je bu­vo ir pir­mą­kart Lie­tu­vo­je be­si­lan­kan­tys Vech­tos ra­jo­no vi­ce­me­ras Jo­ze­fas Klei­nas su žmo­na bei jų sū­nus Fol­ke­ris, Ol­den­bur­go kraš­to laik­raš­čio sky­riaus re­dak­to­rius.

Iš šio laik­raš­čio pub­li­ka­ci­jų vie­tos žmo­nės apie Al­vi­to vai­kų glo­bos na­me­lius ži­no ne ma­žiau ne­gu mū­sų ra­jo­no skai­ty­to­jai. Vo­kie­čių ko­res­pon­den­tas da­bar no­rė­jo ne iš pa­sa­ko­ji­mų, bet pa­ts pa­ma­tęs pa­ra­šy­ti, to­dėl kas­dien elekt­ro­ni­niu pa­štu siun­tė ope­ra­ty­vią in­for­ma­ci­ją apie vieš­na­gę.



Įkū­rė rėmėjų fon­dą

Svar­biau­siu as­me­niu šio­je gru­pė­je ga­li­ma pa­va­din­ti Al­fon­są Ho­pin­gą. Jo ir Kle­men­so šei­mas suar­ti­no ir lab­da­ra už­siim­ti pa­ska­ti­no pa­na­šus li­ki­mas – šei­mos au­gi­no neį­ga­lius sa­vo vai­kus. Al­fon­sas su Kle­men­so or­ga­ni­zuo­ja­ma lab­da­ra į Lie­tu­vą pir­mą­kart at­va­žia­vo 1995 me­tais, o su Al­vi­to glo­bos na­mų įren­gi­mo pro­jek­tu bu­vo su­pa­žin­din­tas 1996 me­tais. Ta­da glo­bos įstai­gos kū­ri­mo ini­cia­to­riai Au­re­li­ja Ja­nu­šai­ty­tė ir kle­bo­nas Vy­tau­tas Ka­jo­kas nu­ro­dė, jog šiam ne­pap­ras­tai di­de­liam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti rei­kia 25 tūks­tan­čių mar­kių.

„Mes ne­daug šne­ka­me, bet dau­giau vei­kia­me, to­dėl ge­rai pa­gal­vo­jo­me ir su­grį­žę į Vo­kie­ti­ją įkū­rė­me rė­mė­jų fon­dą. 1999 me­tais jau ga­lė­jo­me at­vy­kę į Al­vi­tą da­ly­vau­ti šių na­me­lių pa­šven­ti­ni­mo iš­kil­mė­se. La­bai džiau­gia­mės, kad šiuo at­ve­ju su­vei­kė žmo­giš­ka­sis fak­to­rius. Nepaprastai svar­bu, jog Al­vi­te yra toks žmo­gus, kaip ku­ni­gas Vy­tau­tas. Na­me­liuo­se iš pra­džių ap­si­gy­ve­no še­ši vai­kai, o mes to­liau kau­pė­me fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Di­džiuo­juo­si sa­vo­jo Ast­ru­po kai­mo gy­ven­to­jais. Tu­riu la­bai daug drau­gų, ku­rie ge­rai ži­no, kas yra Al­vi­tas“, – sa­kė A.Ho­pin­gas.



Geri darbai taurina

„Jūs ir mums pa­do­va­no­jo­te drau­gys­tę“, – pri­si­mi­nė al­vi­tie­čių va­sa­ros vieš­na­gę A.Ho­pin­gas ir tai, jog or­ga­ni­zuo­jant lie­tu­vių priė­mi­mą įvai­riai tal­ki­no per pus­sep­tin­to šim­to žmo­nių. To­kiu bū­du ar­ti­miau su­si­drau­ga­vo ir pa­bend­ra­vo į lab­da­rą įsi­trau­ku­sios šei­mos. Nors ke­tu­rio­lik­tą kar­tą į Lie­tu­vą at­vy­kęs sve­čias pa­ste­bi aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­tį gy­ve­ni­mą, ta­čiau ma­to ir te­be­san­tį skur­dą, to­dėl ir to­liau rū­pin­sis pa­ra­ma na­me­liams.

A.Ho­pin­gui va­dy­bi­nin­ko dar­bas gar­sio­je že­mės ūkio tech­ni­kos par­da­vi­mo įmo­nė­je yra vie­na gy­ve­ni­mo pu­sė – kar­tais, pa­sak jo, la­bai sun­ki. Ta­čiau lab­da­rin­gos veik­los Lie­tu­vos la­bui „rei­kia kaip pu­siaus­vy­ros, kaip sa­vęs papildymo”.

„Lie­tu­vą pa­mi­lau po pir­mo ap­si­lan­ky­mo, my­liu kaip ir žmo­ną, su ku­ria gy­ve­na­me 35-erius me­tus. Tai svar­biau­si ma­no gy­ve­ni­mo punk­tai“, – sa­kė A.Ho­pin­gas.

Vo­kie­čiai lab­da­ra už­sii­ma vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, sa­vo lais­va­lai­kiu. Pak­laus­ti, ko­dėl tai da­ro, jie at­sa­kė, jog „dar­bi­nį stre­są rei­kia pa­keis­ti ge­rais darbais“.

Atei­nan­čiais me­tais bus mi­ni­mos Al­vi­to pa­ra­pi­jos šv. Ka­zi­mie­ro vai­kų glo­bos na­mų įkū­ri­mo de­šim­to­sios me­ti­nės.

Glo­bos na­mų di­rek­to­rius kun. Vy­tau­tas Ka­jo­kas pa­si­džiau­gė ir vo­kie­čių, ir ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės tei­kia­ma pa­ra­ma. Jis iš­sa­kė vil­tį, kad gra­žus bend­ra­dar­bia­vi­mas tau­ri­na žmo­nių šir­dis, ku­ria ir sklei­džia gė­rį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per miestą tekančią upę tenka šienauti dalgiais
* Skęstančiuosius gelbstintis vilkaviškietis apie savo gyvybę negalvoja
* Fotografijų parodoje skleidžiasi užslėptas krašto gamtos grožis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „humusas“ kaip valgio pavadinimas?
Vartosenoje jau paplitęs junginys avinžirnių užtepas, tačiau galimas ir adaptuotas variantas hùmusas.
Tai – tiršta pasta arba užtepas iš avinžirnių, sezamų sėklų, alyvuogių aliejaus ir česnakų, paplitęs Viduriniuosiuose Rytuose.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas