„Santaka“ / Lankėsi Alvito globos namų rėmėjai iš Vokietijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-18 08:26

Dalinkitės:  


Sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos ap­si­lan­kė ir „Santakos“ re­dak­ci­jo­je, susidomėję vartė laikraščius, kuriuose buvo aprašyta alvitiečių kelionė į šią šalį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Lankėsi Alvito globos namų rėmėjai iš Vokietijos

Birutė NENĖNIENĖ

Sa­vai­tės pra­džio­je ra­jo­ne lan­kė­si gru­pė žmo­nių iš Vo­kie­ti­jos, Pie­tų Ol­den­bur­go kraš­to. Tai vo­kie­čiai, ku­rie už­sii­ma lab­da­rin­ga veik­la, re­mia glo­bos na­mus Ma­ri­jam­po­lė­je, Kaz­lų Rū­do­je, Al­vi­te bei Tel­šių ap­skri­ty­je.



„At­ra­do“ prieš 20 me­tų

Pir­ma­die­nį vokiečiai sve­čia­vo­si Al­vi­to pa­ra­pi­jos šv. Ka­zi­mie­ro vai­kų glo­bos na­muo­se, lan­kė­si glo­bo­ja­mų vai­kų šei­mo­se. Ant­ra­die­nį sve­čius Sa­vi­val­dy­bė­je priė­mė ra­jo­no me­ras A.Ba­gu­šins­kas, jie taip pat ap­si­lan­kė „San­ta­kos“ re­dak­ci­jo­je. Vo­kie­čius ly­dė­jo glo­bos na­mų di­rek­to­rius ku­ni­gas V.Ka­jo­kas, Šei­me­nos se­niū­nas G.Ba­kū­nas ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ve­dė­ja D.Vilt­ra­kie­nė.

Šią va­sa­rą vo­kie­čių kvie­ti­mu be­veik dvi sa­vai­tes šio­je ša­ly­je vie­šė­jo Al­vi­to vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai ir dar­buo­to­jai. Po­kal­biuo­se bu­vo pri­si­min­tos drau­gys­tės iš­ta­kos, ne­blės­tan­čios su­si­ti­ki­mų aki­mir­kos, pa­si­džiaug­ta gra­žiu bend­ra­dar­bia­vi­mu, iš­reikš­ta vil­tis, jog bend­ra­vi­mas, da­rant ge­rus dar­bus, tę­sis.

Kle­men­sas Ro­ting­hau­sas yra Ma­ri­jam­po­lės mies­to gar­bės pi­lie­tis, o mū­sų kraš­tą jis „at­ra­do“ 1988-ai­siais. Vy­riš­kis bu­vo at­sa­kin­gas už „Carito“ veik­lą Ol­den­bur­go kraš­te, da­ly­va­vo „Maltos“ pa­gal­bos tar­ny­bos veik­lo­je. Už­si­mez­gu­si pa­žin­tis su Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos „Ca­ri­tu“ ir jo va­do­ve gy­dy­to­ja E.Mont­vi­lie­ne išau­go į gra­žią par­tne­rys­tę, ku­rio­je svar­biau­sia ry­šys tarp žmo­nių Lie­tu­vo­je ir Ol­den­bur­go kraš­te. Kle­men­sas per bend­ra­dar­bia­vi­mo de­šimt­me­tį suor­ga­ni­za­vo į Lie­tu­vą apie tūks­tan­tį lab­da­ros rei­sų įvai­riu trans­por­tu, dau­gy­bę kar­tų kro­vi­nius ly­dė­jo į lab­da­ros veik­lą įsi­trau­kę žmo­nės.

Ap­si­lan­ky­mai Lie­tu­vo­je neap­si­ri­bo­ja vien so­cia­li­ne mi­si­ja – svar­biau­sia yra žmo­nių su­si­ti­ki­mai ir drau­gys­tės puo­se­lė­ji­mas. „Mes esa­me kū­ry­biš­ki ir Lie­tu­vo­je ran­da­me žmo­nių, ku­rie tą mū­sų kū­ry­biš­ku­mą pa­de­da įgy­ven­din­ti“, – sa­kė po­nas Kle­men­sas.



Vel­tui nie­kas nea­tei­na

Lab­da­rin­ga veik­la ne­nuils­ta­mai už­sii­man­tys vo­kie­čiai gy­ve­na re­gio­ne, kur la­bai ge­rai iš­vys­ty­tas že­mės ūkis ir pra­mo­nė, vei­kia daug fir­mų, ku­rio­se jie dir­ba. Į šį kraš­tą grįž­ta ir ap­si­gy­ve­na po­ka­rio me­tais iš­si­sklai­dę žmo­nės. Už pui­kų ap­lin­kos tvar­ky­mą­si jų Ast­ru­po kai­mui bu­vo pri­pa­žin­ta ant­ro­ji vie­ta Vo­kie­ti­jo­je. Kle­men­sas pa­brė­žė, jog jie nie­ko dy­kai ne­gau­na, gy­ve­ni­mo ge­ro­vę pa­sie­kė tik daug dirb­da­mi. Ka­dan­gi jau­čia­si esą pa­kan­ka­mai tur­tin­gi, tad tu­ri ga­li­my­bių su­teik­ti pa­gal­bą Lie­tu­vai.

K.Ro­ting­hau­sas pa­si­džiau­gė, jog nie­ka­da ne­te­ko nu­si­vil­ti sa­vo kraš­to žmo­nė­mis. Nuo 1990 me­tų vyk­dy­da­mi įvai­rias pa­ra­mos Lie­tu­vai ak­ci­jas, apie jas in­for­muo­da­vo vie­ti­nius gy­ven­to­jus ir vi­sa­da su­lauk­da­vo daug au­kų. Ly­gin­da­mas bend­ra­dar­bia­vi­mo pra­džios si­tua­ci­ją ir da­bar­tį jis sa­kė, jog Lie­tu­vo­je ma­to la­bai daug pa­si­kei­ti­mų į ge­rą­ją pu­sę, pa­žan­gą vals­ty­bės ir žmo­nių gy­ve­ni­me. Vo­kie­čiams įspū­dį pa­da­rė tai, kad šį kar­tą jų, vyks­tan­čių į mū­sų ša­lį, nie­kas ne­pap­ra­šė pa­sų, pri­si­mi­nė, kaip pa­sie­ny­je pra­lauk­da­vo po 8–10 va­lan­dų.



Pui­kiai in­for­muo­ti

Šį kar­tą vo­kie­čių gru­pė­je bu­vo ir pir­mą­kart Lie­tu­vo­je be­si­lan­kan­tys Vech­tos ra­jo­no vi­ce­me­ras Jo­ze­fas Klei­nas su žmo­na bei jų sū­nus Fol­ke­ris, Ol­den­bur­go kraš­to laik­raš­čio sky­riaus re­dak­to­rius.

Iš šio laik­raš­čio pub­li­ka­ci­jų vie­tos žmo­nės apie Al­vi­to vai­kų glo­bos na­me­lius ži­no ne ma­žiau ne­gu mū­sų ra­jo­no skai­ty­to­jai. Vo­kie­čių ko­res­pon­den­tas da­bar no­rė­jo ne iš pa­sa­ko­ji­mų, bet pa­ts pa­ma­tęs pa­ra­šy­ti, to­dėl kas­dien elekt­ro­ni­niu pa­štu siun­tė ope­ra­ty­vią in­for­ma­ci­ją apie vieš­na­gę.



Įkū­rė rėmėjų fon­dą

Svar­biau­siu as­me­niu šio­je gru­pė­je ga­li­ma pa­va­din­ti Al­fon­są Ho­pin­gą. Jo ir Kle­men­so šei­mas suar­ti­no ir lab­da­ra už­siim­ti pa­ska­ti­no pa­na­šus li­ki­mas – šei­mos au­gi­no neį­ga­lius sa­vo vai­kus. Al­fon­sas su Kle­men­so or­ga­ni­zuo­ja­ma lab­da­ra į Lie­tu­vą pir­mą­kart at­va­žia­vo 1995 me­tais, o su Al­vi­to glo­bos na­mų įren­gi­mo pro­jek­tu bu­vo su­pa­žin­din­tas 1996 me­tais. Ta­da glo­bos įstai­gos kū­ri­mo ini­cia­to­riai Au­re­li­ja Ja­nu­šai­ty­tė ir kle­bo­nas Vy­tau­tas Ka­jo­kas nu­ro­dė, jog šiam ne­pap­ras­tai di­de­liam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti rei­kia 25 tūks­tan­čių mar­kių.

„Mes ne­daug šne­ka­me, bet dau­giau vei­kia­me, to­dėl ge­rai pa­gal­vo­jo­me ir su­grį­žę į Vo­kie­ti­ją įkū­rė­me rė­mė­jų fon­dą. 1999 me­tais jau ga­lė­jo­me at­vy­kę į Al­vi­tą da­ly­vau­ti šių na­me­lių pa­šven­ti­ni­mo iš­kil­mė­se. La­bai džiau­gia­mės, kad šiuo at­ve­ju su­vei­kė žmo­giš­ka­sis fak­to­rius. Nepaprastai svar­bu, jog Al­vi­te yra toks žmo­gus, kaip ku­ni­gas Vy­tau­tas. Na­me­liuo­se iš pra­džių ap­si­gy­ve­no še­ši vai­kai, o mes to­liau kau­pė­me fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Di­džiuo­juo­si sa­vo­jo Ast­ru­po kai­mo gy­ven­to­jais. Tu­riu la­bai daug drau­gų, ku­rie ge­rai ži­no, kas yra Al­vi­tas“, – sa­kė A.Ho­pin­gas.



Geri darbai taurina

„Jūs ir mums pa­do­va­no­jo­te drau­gys­tę“, – pri­si­mi­nė al­vi­tie­čių va­sa­ros vieš­na­gę A.Ho­pin­gas ir tai, jog or­ga­ni­zuo­jant lie­tu­vių priė­mi­mą įvai­riai tal­ki­no per pus­sep­tin­to šim­to žmo­nių. To­kiu bū­du ar­ti­miau su­si­drau­ga­vo ir pa­bend­ra­vo į lab­da­rą įsi­trau­ku­sios šei­mos. Nors ke­tu­rio­lik­tą kar­tą į Lie­tu­vą at­vy­kęs sve­čias pa­ste­bi aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­tį gy­ve­ni­mą, ta­čiau ma­to ir te­be­san­tį skur­dą, to­dėl ir to­liau rū­pin­sis pa­ra­ma na­me­liams.

A.Ho­pin­gui va­dy­bi­nin­ko dar­bas gar­sio­je že­mės ūkio tech­ni­kos par­da­vi­mo įmo­nė­je yra vie­na gy­ve­ni­mo pu­sė – kar­tais, pa­sak jo, la­bai sun­ki. Ta­čiau lab­da­rin­gos veik­los Lie­tu­vos la­bui „rei­kia kaip pu­siaus­vy­ros, kaip sa­vęs papildymo”.

„Lie­tu­vą pa­mi­lau po pir­mo ap­si­lan­ky­mo, my­liu kaip ir žmo­ną, su ku­ria gy­ve­na­me 35-erius me­tus. Tai svar­biau­si ma­no gy­ve­ni­mo punk­tai“, – sa­kė A.Ho­pin­gas.

Vo­kie­čiai lab­da­ra už­sii­ma vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, sa­vo lais­va­lai­kiu. Pak­laus­ti, ko­dėl tai da­ro, jie at­sa­kė, jog „dar­bi­nį stre­są rei­kia pa­keis­ti ge­rais darbais“.

Atei­nan­čiais me­tais bus mi­ni­mos Al­vi­to pa­ra­pi­jos šv. Ka­zi­mie­ro vai­kų glo­bos na­mų įkū­ri­mo de­šim­to­sios me­ti­nės.

Glo­bos na­mų di­rek­to­rius kun. Vy­tau­tas Ka­jo­kas pa­si­džiau­gė ir vo­kie­čių, ir ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės tei­kia­ma pa­ra­ma. Jis iš­sa­kė vil­tį, kad gra­žus bend­ra­dar­bia­vi­mas tau­ri­na žmo­nių šir­dis, ku­ria ir sklei­džia gė­rį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas