„Santaka“ / Kaimo močiutė savo gyvenimu moko įveikti sunkumus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-12 18:45

Dalinkitės:  


M.Andriušaitienė savo meilę dalija ir gėlėms ir sūnui Jonui, kuriam reikia jos dėmesio.

Autorės nuotr.


Kaimo močiutė savo gyvenimu moko įveikti sunkumus

Birutė NENĖNIENĖ

Pažintis darže

Nuo Suvalkų kaimo per pievas nuvingiuojantis keliukas atsiremia į geltonai dažytą namą. Pakelėje kasas plaiksto beržų pulkelis, o už vartelių gėlėmis nusėtas takas atveda į taip pat rudens žiedais nusagstytą kiemą. Tarp obuoliais aplipusių obelų darže matau smulkią moterėlę, su kauptuku triūsiančią šiemetinių braškių sklypelyje. „Palaukite minutėlę, pabaigsiu nukaupti, galėsime pasikalbėti“, – pakėlusi galvą tarė šių namų šeimininkė Marija Andriušaitienė, leisdama suprasti, kaip jai svarbu prasmingai išnaudoti kiekvieną dienos akimirką.

„Man eina aštuoniasdešimt šešti, esu gimusi 1922 metų gruodį“, – įdavusi sūnui išpilti žolių kupiną kibirą ir kauptuką jau pakeitusi į daržo gale pasidėtą ramentą, močiutė į jį atsiremdama pajuokavo, jog taip ir einanti, „kaip kareivis per karą“.



Mėgsta tvarką

Moteris svetingai kvietė į vidų ir pasakojo, jog namuose kartu su ja gyvena suaugę sūnūs Jonas ir Algimantas bei taip pat jau suaugęs anūkas Ramūnas, užsuka proanūkis. Tvarkinga, švaru kaip jaunamartės seklyčioje: užtiesalai, užuolaidėlės, gėlės ant palangių ir jokio ne vietoje padėto daikto.

Klausimas, kas jai padeda, močiutei net juokingas. „Kaip kas?“ – ištiesė ji nuo darbų išsukinėtais pirštų sąnariais rankas. Močiutė rankomis išskalbia vyrų rūbus, patalynę. Net kilsteli lovos užtiesalą, kad patikėčiau, jog ji „nesusikuitusi“, esanti „švari ubagė“, įpratusi ir maistą gaminti švariai.

„Tik vyrai ne visada klauso, rankas plaunasi be muilo, pirštus į vandenį kyšteli ir šluostosi, tai man rankšluosčius įsuodina“, – kalbėjo Marija apie namų tvarką, dėl kurios nesilaikymo saviškiams negaili pylos.

M.Andriušaitienei buvo šešiasdešimt metų, kai iš Pašilių kaimo atsikraustė į dabartinį namelį, kuriame daug metų gyveno J.Ežerkauskas, padaręs ir muziejui padovanojęs daugybę paukščių iškamšų. Vienišas žmogus aplinka nesirūpino. Atsikėlusi į Suvalkus, moteris išplėšė ir išvežė kelias traktorines priekabas dilgėlių bei kitų piktžolių ir aplinką užsodino gėlėmis.



Skaudūs kirčiai

Daugiavaikė mama kolūkyje dirbo mažiau, o paskui, kai paaugo jauniausias vaikas, ir runkelius ravėdavo, ir laukininkystės brigadoje, sandėlyje triūsdavo.

„Šešis vaikus užauginau: Vytą, Alfonsą, Danutę, Juozą, Joną, Algimantą“, – išvardijo savo vaikus moteris ir atsiduso, kad du sūnus jau palaidojo.

Šitos netektys – tik dalis paprastos kaimo moters daliai tekusių išbandymų.

1973 metais, kai jauniausias sūnus baigė pagrindinę mokyklą, mirė vyras. Kelerius metus jis gyveno su amputuota dėl kraujagyslių ligos koja, paskui neteko ir antros. Vyras kentė skausmus, o žmona slaugė, perrišinėjo žaizdas ir dar išbėgdavo į kolūkį dirbti.

Maždaug prieš dešimtį metų nepalankiai susiklostęs sūnaus Jono šeimyninis gyvenimas virto tragedija. Šešių vaikų tėvas, žiauriai sumuštas alkoholikės žmonos bei jos bendrų, patyrė komą ir liko invalidas.

Palyginti jaunas vyras dabar ir visą likusį gyvenimą reikalingas globos. Tačiau oficialiai tokia globa nėra įforminta, nes, pasak motinos, tai ilgas kelias. Kol susiieškosią įrodymus, daktarų pažymas, reikia ir daug laiko, ir pinigų...

Močiutė dėkinga Socialinės paramos skyriaus vedėjai D.Grabauskienei ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei D.Viltrakienei, kad po šeimos tragedijos jos padėjo įforminti globą anūkui Mariui, vienam tada dar nepilnamečiam iš šešių Jono vaikų.



Visko užtenka

M.Andriušaitienė nesiskundžia sunkumais ar ligomis, net apie galvos svaigimą nekalba. Pasak jos, negalavimus jau penkeri metai padeda įveikti nuolatos vartojami vitaminai, kraujagysles plečiantys medikamentai. Pastaruoju metu jau dažniau prireikia ir skausmą mažinančių bei kitokių vaistų.

Šeima pasisodina daržovių, kasmet užsiaugina dedeklių ir mėsinių vištų. Virtuvėje daugiausia šeimininkauja devintą dešimtį įpusėjusi mama, bet išsivirti valgio moka ir sūnus Algimantas. Tereikia mamai duoti komandą.

Apie savo gyvenimą M.Andriušaitienė pasakojo gyvai ir su humoru, tarsi leisdama suprasti, jog pats gyvenimas yra didžiausia laimė.

Neslėpė mama, jog Algimantas kartais ir „paima“, bet visada būna geros nuotaikos, o išgėręs ją dar ir šokti kviečia. „Kai kada užpykstu, pakeikiu – vaikai tyli, nieko nesako, galiu nors kuolą ant galvos tašyti. Tada man pačiai nusibosta bartis„, – juokėsi pašnekovė.



Pamokantis pavyzdys

„Vienu žodžiu – viskas gerai. Tegul tik nebūna blogiau“, – tvirtino močiutė.

Klausiau, kada buvo blogai. „Niekada man nebuvo blogai. Visada daug dirbau, buvau viskuo patenkinta. Ir žmonės man geri. Nė vieno neapkalbėjau, neapskundžiau, – susimąstė M.Andriušaitienė, o kiek patylėjusi atsiduso ir lėtai, bet raiškiai tęsė. – Dievo įsakymus reikia vykdyti...“

Ir pradėjo vardyti savaip atmintyje išlaikytus geruosius darbus kūnui ir sielai: „Alkaną papenėk, trokštantį pagirdyk, nuogą pridenk, nuliūdusį paguosk, ligonį lankyk, numirusį palaidok...“

Močiutės jėgomis, iš jos širdies sklindančiu gerumu bei žvalumu, kantrybe bei tvarkingumu gėrisi ir kaimynės. Moterys svarsto, jog M.Andriušaitienės gyvenimo būdas ir filosofija – puikiausias pavyzdys toms jaunoms moterims, kurios nuo pirmųjų sunkumų palūžta ir pradeda neatsakingą bei palaidą gyvenimą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas