„Santaka“ / Mažytė Estijos respublika: žmonių gyvenimas salose ir žemyne

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-11 09:29

Dalinkitės:  


Didžiulis Kopu švyturys, estų pramintas Valstiete su baltu sijonu, – vienas iš trijų seniausių veikiančių švyturių pasaulyje.

Autorės nuotr.


Mažytė Estijos respublika: žmonių gyvenimas salose ir žemyne

Kristina VAITKEVIČIENĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr. 101)



Kadagiai ir bažnyčios

Į Saremos salą galima patekti pirmiausia keltu persikėlus į Muhu salą, po to važiuojant 3 km pylimo juosta (tai ilgiausias kelias-pylimas Baltijos šalyse) ir kirtus Vaike-Vain sąsiaurį. Tai tikra atrakcija prie urbanistinių peizažų pripratusiam miestiečiui. Pro langus galima grožėtis unikalia gamta: tankiais neaukštų miškų sąžalynais su vyraujančiais kadagių krūmais, kurie yra itin švaraus oro rodiklis.

Sala su savo viduramžiškomis bažnyčiomis, kurios dažnai virtusios menininkų ir liaudies meistrų, pardavinėjančių savo kūrinius, prieglobsčiu, Anglos vėjo malūnais, besisukančiais aplink savo ašį, ir atšiaurumo įspūdį sukeliančia gamta – viena populiariausių Estijos vietų.

Salų bažnyčias viduramžiais statė kaip tvirtoves, dauguma jų net be varpinių. Statiniai be jokių įmantrybių, samanomis apžėlusiomis sienomis, bet kiekviena jų – savotiškai patraukli.

Dauguma estų (maždaug 60 proc.) – evangelikai liuteronai, bet yra du regionai, kur ypač paplitusi stačiatikybė. Vienas iš jų – Saremos sala, kur cerkvių beveik daugiau negu liuteronų bažnyčių.



Paplūdimiais negarsėja

Nors Sarema – pati didžiausia sala, tačiau joje tėra vienas Kuresarės miestas, išaugęs iš menko žvejų kaimelio. Kaimas glaudėsi prie miesto simbolio – Vyskupų pilies, kuri tarnavo kaip tvirtovė, ypač garsi savo penkių aukštų bokštu Aukštuoju Germanu. Tik dėl šio statinio niekas neįveikdavo pilies gynėjų.

Netoli pilies yra puikus paplūdimys, nes miesto pakrantę skalauja ne atvira jūra, o Rygos įlankos vanduo. Prie pilies – daugybė mažų iškyšulėlių, tad vanduo čia atrodo lyg ežere ir būna šiltesnis negu atviroje jūroje. Nors Sarema yra daug šiauriau nei Palanga, bet vanduo čia visada šiltas.

Deja, šalies paplūdimiai neįvertinti labai gerai. Mėlynosios vėliavos plevėsuos šešiuose Lietuvos paplūdimiuose ir net keturiolikoje Latvijos paplūdimių bei prieplaukų. Estijoje mėlynosios vėliavos (tai valdžios atstovų, turistų ir kelionių organizatorių itin vertinamas aplinkosauginis ženklas) reikalavimų neatitinka nė vienas paplūdimys.



Švyturių sala

Piečiausias Saremos taškas – tarsi varveklis nuo salos nutįsęs Siorvės pusiasalis su akmenuota Ohesarės pakrante. Iš ten matyti Hiumos saloje sudėtos akmenų piramidės žuvusiems „Estonijos“ kelto keleiviams. Šią, antrą pagal dydį salą, taip pat vertėtų aplankyti. Pasak turistų, tai laukinės gamtos sala. Iš Saremos į Hiumą irgi patenkama keltu. Vietos gyventojai tik neseniai pradėjo į salą įsileisti turistus.

Šios salos simbolis – trečias pasaulyje pagal senumą Kopu švyturys. Estai jį vadina Valstiete su baltu sijonu, nes jis iš tolo primena didžiulę moterį. Gal devynaukščio namo didumo švyturio viršutinėje aikštelėje iš didžiulių sakingų rąstų būdavo sukuriamas laužas. Galima tik įsivaizduoti, kaip tuos medžius ten užkeldavo, nes laiptukai, išskaptuoti storame mūre, tikrai siauri.

Dar vienas didžiulis švyturys, stovinti Hiumos saloje ir vadinamas „Raudonkepuraite“, jau šiuolaikiškesnis. Čia pat ir akmenų labirintas bei didžiulis varpas nuskendusiems keliautojams.



„Ferma“ ir V.Kernagis

Nuo čia netoli į unikalaus grožio kampelį – Saretirpo iškyšulį. Tik kvapas čia nekoks. Estai patys pripažįsta, kad neapgalvotas įvairių atliekų laidojimas jūroje jau pradeda atsisukti prieš juos pačius. Akmenuotos pakrantės čia nuklotos šlykščiu smirdančiu marmalu.

Lietuviams ypač įdomi saloje įkurta, į mūsų Basanavičynę kiek panaši senovinė sodyba-muziejus, kurioje buvo filmuojamas realybės šou „Ferma“. Ten dalyvavo ir penki lietuvaičiai, o vienu iš vedėjų buvo šviesaus atminimo maestro Vytautas Kernagis, kurio draugiškas šaržas tebesipuikuoja ant vieno pastato sienos.



Baltosios damos miestas

Iš Hiumos salos verta nusikelti į Hapsalu kurortinį miestelį. Vidury miesto stovinti Vyskupų pilis – didžiulis turistų traukos objektas. Įdomu, kad šiame miestelyje bemaž kas dešimt dienų vyksta įvairūs festivaliai. Kaip tik per mūsų švenčiamą Žolinę čia rengiamos Baltosios damos naktys ir į Hapsalu suvažiuoja įvairios muzikos grupės ne tik iš Estijos. Pasak hapsaliečių pasakojamos legendos, Baltoji dama – Vyskupų pilies vaiduoklis. Mat pilyje gyvenusį vienuolį įsimylėjo mergina, kuri apsimetusi jaunu dvasininku apsigyveno čia kartu su juo. Išaiškėjus apgavystei, ji buvo užmūryta bokšte, kurio lange dabar ir vaidenasi.



Kalbančios vietos

Hapsalu mieste yra lankytinų vietų, kurios prabyla savo kalba. Senoje miesto traukinių stotyje, kur ant bėgių stovi restauruoti senoviniai garvežiai, perono garsiakalbiai praneša: „Dėmesio, dėmesio! Traukinys iš Hapsalu išvyksta.“ Ši stotis buvo pastatyta tam, kad Rusijos caro šeima galėtų atvykti į purvo gydyklas.

Einant jūros pakrante pro gražų, mediniu ažūru šviečiantį Hapsalu kurhauzą, galima pasėdėti ant suoliuko, ant kurio sėdėdavo rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis. Prisimenant jį čia pastatytas paminklas, o jame įmontuoti garsiakalbiai skleidžia šio kompozitoriaus muziką.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas