„Santaka“ / Iš knygos „Prabilę eilėmis...“ puslapių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-09 09:10

Dalinkitės:  


Iš knygos „Prabilę eilėmis...“ puslapių

Eleonora ŠAMBARAVIČIENĖ



Meilė



Akimirka virto stebuklais –

Tikėt, netikėt negali:

Pakvipo alyvomis pusnys,

Užsidegė saulė nakty.

Šis jausmas kiekvieną aplanko

Gegužį, žiemos vidury...

Niekam, nepranešęs iš anksto,

Pavasariu gimsta širdy.

Kaip žaibas kad perskrodžia dangų,

Kaip ašara vaiko skaidri.

Esi apgaulingas ir šventas,

Kančia ir palaima esi.

Tik mylintis sugeba guosti,

Jis sielvartą pirmas suras.

Tik mylintis moka aukotis,

Visas nugalėti audras.






Joana JANKAUSKIENĖ

Sapnai



Iki pusiaunakčio užmigt sunku,

sulaukti negali sapnų,

kurie anksčiau mane sušildė,

lyg mažą verkiančią nutildė.



Užmigo žemė jau seniai,

languos užgeso žiburiai.

Tylu, ir paukščiai jau negieda,

o man net ašara nerieda...



Kai užmiegu, tuomet sapnai

staiga ateina iš tenai,

kur seną dalgį tėvas plaka,

per pievą nušienautas takas...



Ir plakti pradeda širdis,

iš kur atplaukia praeitis...






Eugenija AVIŽIENIENĖ



Dukros gimtadieniui



Prabėga metai tekini,

Lyg paukščiai pralekia pro šalį.

Jie skęsta, skęsta užmarštyj,

Tik metų derlius nuolat dera.

Pavasariais, pilnais žiedų,

Ar vasaromis apsvaiginti,

Rudens auksinio dosnumu –

Tada mes pradedam gyventi?

Tų metų skubančių tėkmėj

Surasi savo tikrą kelią.

Tave gyvenimo žvaigždė

Lydės ilgai, brangi dukrele.






Birutė NAVIKAITĖ-DRUNIENĖ



***



Ant stalo dega žvakė.

Jos tokia kerinti šviesa...

Žiūriu į ją – prisiminimai

Plaukia, plaukia...

Ramybė, šiluma, šviesa...

Gerai įsižiūriu –

Juk žvakė verkia...

Nurimk, širdie, gana prisiminimų.

Ne viskas vien tik liūdna buvo praeity.

Ramybės angelas virš žvakės tyliai sklando.

Man reikia šios šviesos ir šilumos.

O gal ir ašarų šitų.






Danutė MAŽEIKIENĖ



Seseriai



Virbalyje – liepos ir saulė,

Varnėnų švilpauja pulkai.

Ten tavo vaikystės pasaulis,

Kurį jau seniai palikai.

Ar atmeni liepas, sesele,

Jas dar mokinė sodinai.

Prigijo, vešliai sužaliavo

Ir šlama kasmet išdidžiai.

Tik obelys mūsų sodely

Paseno, sulinko visai.

Prabėgo jau šitiek metelių –

Pasikeitė mūsų veidai.

Ar pameni, kelias kaip dunda,

Kai vykstam Onos atlaidų?..

Širdy kažkas nuolat pabunda,

Ko niekur niekaip nerandu.






Danguolė SAKALAUSKIENĖ



***



Iš skausmo paraus putinai,

Šaltom ašarom lietūs taškysis.

Ar žinai, kad praeis visa tai.

Vėl žibutės ant šlaito šypsosis,

Medumi pienės vėl pradės lyti.

Nesidžiauki, kad daug atradai,

Neliūdėk, kad iš kelio išklydai.

Žemėj mes tik mažyčiai žiogai,

Puolę, kėlę, šviesos neišvydę.

Laisvės paukštį kažkur paklaidinę...






Jūratė ŠUKYTĖ



Po lietaus



Balto rūko pursluos

sukas lapų svajonė

prie aplytos tvoros

šneka vėjas ir žmonės

apie mirusį drugį

ir jo sielą dangun

vakar nuneštą vėjo

kai kvepėjo lietum.






Regina TIČKIENĖ



Būna dienų



Būna dienų, kurios kaip stiprus vėjas

vis neša tave kažkur tolyn

į ateitį, į užmarštį, į nežinią,

o gal net nesvarbu kurion kryptin....

Būna dienų, kai tau krūtinę slegia.

To nerimo kalbos nesuprantu.

Lyg nieko blogo būni nepadaręs,

o tuo pačiu metu jauti – sunku...

Būna dienų, kai pripažinti tenka,

kad laikas jau sustoti, pamąstyt,

surast jėgų, nors džiaugsmo upės senka,

juk jų savam kely tikrai turi.

Būna dienų, kai sau tvirtai pasižadi

gyventi dėl savęs ir dėl kitų tik taip,

kad likus vos vienai gyvenimo akimirkai,

nesigailėtumei, kad gyvenai...






Zofija KIJAUSKIENĖ



***



Vaikšto pilkos, vienišos moterys,

nereikalingos kaip senos obelys.

Slenka pavargusios ne nuo darbų,

o nuo šaltos vienatvės dienų.

Namuos seniai jų niekas nelaukia,

ir į tarnybą jau nebešaukia...

Laiškus rašyti dabar nemadinga,

minčių ar laiko nuolat pristinga.

Susėskime, sakau, vienišės gal ratu,

dalykimės ta savo vienatve kartu.

Nelaukim – niekas mūsų nepaguos,

greičiau jau apkalbės ar prisijuoks.

Ir pasiguoskim, kad gyvent sunku,

kad leist dienas vienai taip nuobodu.

Tiktai likimo savojo nekeikim niekada.

Jaunystė atsigręžus pamojuos ranka...






Genutė MAZILIAUSKIENĖ



Bedalis



Vilkdamas kojas bedalis

sustoja. Apžvelgia pasaulį...

Užmiršęs, ką buvo sumąstęs,

ką veikia šioj žemėj po saule.

Mintis svetima, jos nėra.

O viešpaties norai nežinomi...

Tuščia atminties kamara

gyveniman nesugrąžina jo.

Nežino, ar turi vaikų,

vardų jų niekaip neprisimena...

O, Dieve, ar jam nebaisu?

Už ką taip baudi jį, likime?






Danutė STANKŪNIENĖ



***



Nepasotino, o jau apkarto

Žemės duona.

Noriu tik šaltinio vandens.

Jau žinau, kad širdis

Nepriklauso šitam pasauliui.

O kitam?

Ar atleista tiek bus?

Žemės dulkėm

Apsunkus širdie,

Nepasitiki tuo,

Ką atsargiai myli.

Vis dažniau suklumpi

Ant pasaulio akmens,

O bijai atsimerkt,

Kad šviesos bus daugiau,

Nei pakelti gali.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas