„Santaka“ / Mažytė Estijos respublika: žmonių gyvenimas salose ir žemyne

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-09 09:01

Dalinkitės:  


Meteorito išmuštoje duobėje susidarė Kali ežeras, kuris dabar gausiai lankomas turistų iš įvairių šalių.

Autorės nuotr.


Mažytė Estijos respublika: žmonių gyvenimas salose ir žemyne

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Kai nusibosta Palangos paplūdimiai, o tolimos kelionės – ne jūsų kišenei, kai darbai kolektyviniame sode jau nudirbti, tada verta aplankyti savo kaimynus. Ne tuos, kurie gyvena kitame name ar mieste, bet savo brolius prie tos pačios Baltijos jūros. Kelių dienų keliones (kaina – apie 500 Lt su dviem nakvynėmis viešbutyje) siūlo įvairios agentūros. Kas nenori keliauti su didele žmonių grupe, gali išsiruošti į Estiją savo automobiliu.



Nepriklauso skandinavams

Manoma, kad kaimyninės šalies vardas kilęs iš seno estų etnonimo, o šis – iš baltų žodžio „aueist“ (reiškia „gyvenantys prie vandens“).

Sausumoje Estija ribojasi su Latvija ir Rusija. Tai nedidelė valstybė, apimanti kiek daugiau nei 45 tūkst. kvadratinių kilometrų ir turinti maždaug 1,34 milijono gyventojų. Pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį, šalies plotas turėtų būti daugiau nei dviem tūkstančiais kvadratinių kilometrų didesnis. Patriotiškai nusiteikę estai mano, kad dalį šalies teritorijos į pietus nuo Peipaus ežero sovietinė Rusija užvaldė neteisėtai.

Kai kurie estai linkę vadintis skandinavais. Tačiau kalbos požiūriu skandinavams priskirtini tik danai, švedai, norvegai, islandai, t. y. tautos, kalbančios šiaurės germanų, arba skandinavų, kalbų grupėms priklausančiomis kalbomis. O estų, suomių, vengrų ir kai kurių mažesnių tautelių kalbos priskiriamos finougrų kalbų šeimai.



Lėtumas – ne yda

Tautos mažumas – ne kliūtis reikšmingiems darbams ir žygiams. Ne tik daugiabučių namų renovavimo srityje jie pirmauja tarp Baltijos šalių, bet ir švietimo, turizmo bei kultūros srityse. Pavyzdžiui, „Estų visuotinės enciklopedijos“ prenumeratorių yra apie 70 tūkstančių. Tai daugiau nei mūsiškės, lietuviškosios, nors gyventojų jie turi dvigubai mažiau... Estai labiau stengiasi išmokti anglų bei kitų Vakarų Europos kalbų, bet prasčiau už lietuvius moka rusų kalbą, nors šalyje daugiau nei ketvirtadalis gyventojų priklauso būtent šiai etninei grupei. Vietos gyventojų raštingumas vertinamas 99–100 proc., t. y. beraščių, nemokančių skaityti ir rašyti, bemaž nėra.

Atvažiavus į šią šalį šaipytis iš tariamo estų lėtumo nesinori. Nors gatvėse skubančių nesimato ir kavinėse tenka šiek tiek palaukti, bet visi darbai Estijoje kažkokiu būdu nudirbami. Taigi, tas lėtumas, atrodo, iš tikrųjų dažniausiai yra solidumo, rimtumo, svarumo išraiška. Labiausia žavi šalies vyrai, kurie be jokių žmonų raginimų į parkus ir renginius vedasi savo vaikus bei su jais užsiima, kol mamytės ilsisi. Ir tokių čia – dauguma.



Vandenų netrūksta

Iš tiesų estai nuo lietuvių labai skiriasi ne tik charakteriu, bet nepalyginamas ir šalių kraštovaizdis. Nors krantus skalauja ta pati jūra, Estijoje ji atrodo kitokia – atšiauri ir šalta. Slinkdamas ledynas teritorijoje paliko daugybę riedulių. Daug kur krantai yra labai statūs.

Pavyzdžiui, didysis Pangos skardis. Šie skardžiai prie jūros vadinami glintu. Glintas tapo net estiškos kilmės geologiniu geografiniu terminu, panašiai kaip norvegų žodis „fjord“ arba islandiškasis „geysir“.

Estija gana ežeringa. Jos didžiausias ežeras – Peipus, kurį šalis maždaug per pusę dalijasi su Rusija (rusai jį vadina Čiudo ežeru). Estijai priklauso bemaž pusė žuvingo ežero akvatorijos (visas plotas – 3 548 km). Kitas didesnis yra Virtsjarvo ežeras.



Saremos salos stebuklai

Estija turi nemažai salų. Iš viso jų yra daugiau negu pusantro tūkstančio, bet tik aštuonios iš jų – gyvenamos. Didžiausia salyne ir labiausiai turistų lankoma yra Saremos (Saaremaa) sala, kurios plotas – per 2000 kvadratinių kilometrų. Joje lankėsi ne vienas mūsų šalies gyventojas, nes Lietuvos turizmo agentūros rengia daug kelionių į šią salą.

Svarbiausias salos miestas Kuresarė (Kuressaare) garsėja senovine pilimi. Saloje yra meteoritų išmuštų kraterių. Viename jų plyti Kali (Kaali) ežeras. Turistai sako, kad kai kuriems čia atvažiavus būna nejauku, o kiti tiki, kad apėjus ežerą tris kartus išsipildo svajonės. Tiesa ta, kad 22 m gylio krateryje, kurio dugne susikaupęs žalsvas vanduo, negyvena jokia žuvis ar paukštis.

Tarptautiniu mastu žinomo natūralaus, žmogaus rankos nepaliesto objekto tirti su virgulėmis atvažiuoja energetikos tyrinėtojai iš viso pasaulio. Salyne įkurtas biosferos rezervatas.



(Bus daugiau)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas