„Santaka“ / Žemės nuosavybės dokumentų negavo daug metų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-05 17:20

Dalinkitės:  


Derlingos žemės Vilkaviškio rajone jau seniai yra ūkininkaujančiųjų nuosavybė, tad tikėtis gero ploto „naujokams“ tikrai neverta.

Autorės nuotr.


Žemės nuosavybės dokumentų negavo daug metų

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Į redakciją kreipėsi Bajorų kaimo (Kybartų sen.) gyventoja Valerija Černauskienė. Moteris prašė padėti išsiaiškinti, kodėl jų šeima po vyro mirties negali susigrąžinti jo jau pradėtos išpirkti žemės. Žemėtvarkininkai šiuo metu jiems siūlo plotą kitoje vietoje, bet Černauskai teigė kitur žemės nenorintys. Bajoriškė sakė atstovaujanti Kybartuose gyvenančiam sūnui Kęstučiui Černauskui, kuris ir paveldėjo teisę į tėvo turtą.



Dokumentų negavo

– Ta žemė buvo atmatuota dar 2003 metais, – pasakojo V.Černauskienė. – Dabar žemėtvarkininkai sugalvojo, kad ją reikia nukelti kitur. Per tuos penkerius metus dešimtis kartų ėjau pas žemėtvarkos specialistus Kybartuose, bet jokių dokumentų man niekas nepadarė ir nedavė.

Moteris sakė su sūnumi buvusi ir pas Seimo narį A.Butkevičių, kreipėsi į jį ir raštu. Černauskai išdėstė, kad minėta žemė netoli Bajorų kaimo jiems buvo atmatuota jau prieš penkerius metus.



Teisę paveldėjo

Teisę į žemę Kęstutis Černauskas paveldėjo iš tėvo. Pastarasis žemės sklypą gavo dar 1995 metais, kai Kybartų apylinkės tarybos sprendimu jam buvo skirta 2 hektarai asmeninio ūkio žemės. Ją leista išsipirkti, tad tėvas tada įmokėjo 99 litus investiciniais čekiais. Po pusmečio S.Černauskas mirė, o jo sūnus Kęstutis paveldėjo teisę išpirkti minėtą plotą ir sumokėti įmokas už jį. 2004 metais Marijampolės apskrities viršininko įsakymu valstybės fondo žemėje patvirtintos suprojektuoto 2 hektarų ploto sklypo ribos.



Tokių dokumentų neturi

Neseniai sumanęs sudaryti šio sklypo pirkimo sutartį K.Černauskas susidūrė su sunkumais. Žemėtvarkos skyrius iš jo pareikalavo šūsnies dokumentų, kurių žmogus niekad neturėjo: ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo, duomenų apie pasėlių deklaravimą už praeitus metus, buhalterinės apskaitos dokumentų, pažymų iš Aplinkos apsaugos agentūros, veterinarijos tarnybos ir dar kitų institucijų. Mat pagal praeitų metų gruodį įsigaliojusią naują Vyriausybės nutarimo redakciją tokie dokumentai būtini, perkant žemę iš valstybės fondo.

Šių dokumentų kybartietis neturi, nes niekada neūkininkavo ir to daryti nesiruošė. Du hektarai – tai dar ne priežastis kurti ūkį. O be minėtų dokumentų, žemėtvarkininkų teigimu, dabar jis negali gauti iš tėvo paveldėto turto – anksčiau jų šeimos dirbtos žemės, nors pirkimo procedūra pradėta dar prieš trylika metų.



Reikėjo kreiptis į vadovą

– Ir valdos, ir žemės sklypo numeris yra, – sakė moteris. – Pažymėjimų jokių neturime, bet juk ir žemę ne dabar prašome atmatuoti. Ji jau penkeri metai yra atmatuota Kybartuose dirbusių matininkų. Dokumentų kažkodėl man nepadarė. Kiek ėjau, tiek – kaip į sieną. Dabar žemėtvarkininkų vadovas S.Kravčenka man sako, kad pas jį reikėjo ateiti, būtų viską sutvarkęs. Tai kam tada seniūnijose darbuotojai reikalingi, jei vis tiek į vadovą reikia kreiptis?



Ministerija leidžia

Dar liepą Černauskai gavo atsakymą iš Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos, kuriam prašymą nukreipė A.Butkevičius. Rašte rašoma, kad dar 2006 m. vienoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog turtinė teisė paveldima ne pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Gautame rašte pateikiama išvada: „Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jog šiuo atveju, kai asmuo, turėjęs teisę įsigyti žemės sklypą, pateikė prašymą pirkti jo naudojamą žemę ir už ją atsiskaitė, t. y. buvo pradėta sklypo pardavimo procedūra, bet pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, pripažintina, jog asmuo įgyvendino savo teisę įgyti nuosavybėn žemės sklypą ir įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.“

Dėl šių priežasčių, Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus teigimu, su paveldėtoju turi būti sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Apie jokį žemės perkėlimą kitur ar dar kažkokių papildomų sąlygų sekretorius nemini.



Tokie įstatymai

Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Stanislovas Kravčenka – kitokios nuomonės.

– Černauskams buvo skirta žemė asmeniniam ūkiui, o jiems kažkodėl pamatavo laisvo valstybės fondo žemėje, – teigė rajono žemėtvarkininkų vadovas. – Čia galioja įstatymas, kad reikia ir ūkininko pažymėjimo, ir visų kitų dokumentų, kurių mes prašome. Jei juos mums atneš, tada pamatuosime ten, kur jie ir nori. O asmeninio ūkio žemėms skirtas plotas yra kitur. Taigi, įstatymas yra įstatymas, o norėti galima daug ko.

Vis dėlto Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininką dėl leidimo minėtą žemės plotą pirkti K.Černauskui.

– Mes parašėme paaiškinamąjį raštą, vadovaudamiesi ministerijos atsakymu, – sakė S.Kravčenka. – Jei apskrities viršininkas pritars, tą žemę žmonės pirkti galės.

Mūsiškiai žemėtvarkos specialistai įstatymų savaip interpretuoti nelinkę, o šis atvejis – gana keblus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas