„Santaka“ / Vokietijoje alvitiečiai buvo priimti kaip prezidentai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-28 09:37

Dalinkitės:  


Ši alvitiečių ir juos lydėjusių vokiečių nuotrauka viešnagės pabaigoje buvo išspausdinta viename srities laikraštyje. Antras iš kairės – Alfonsas Hopingas.

Vokietijoje alvitiečiai buvo priimti kaip prezidentai

Birutė NENĖNIENĖ

Alvito parapijos šv. Kazimiero vaikų globos namų auklėtiniai kelionę į Vokietiją gali laikyti iki šiol buvusia svarbiausia savo išvyka, praplėtusia akiratį, praturtinusia gyvenimo patirtimi.

Juos lydėjo keletas suaugusių žmonių: globos namų direktorius kunigas Vytautas Kajokas, įstaigos socialiniai darbuotojai, rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Danutė Viltrakienė, ilgametė Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ vadovė Emilija Montvilienė.

Aštuonių dienų viešnagę alvitiečiams padovanojo seni pažįstami – globos namų mecenatų Alfonso ir Margret Hopingų šeima. Lietuviams jie sudarė tokią programą, kuri būtų įdomi vaikams, kad jie pasijustų laukiami ir mylimi kiekvienoje globos namus remiančioje šeimoje, pamatytų kasdieninį vokiečių šeimų gyvenimą.

Į kelionę išsiruošę alvitiečiai ir vilkaviškiečiai pakeliui nakvojo Lenkijoje, aplankė Berlyną, buvo Reichstage, prie Brandenburgo vartų.

Visbeko miestą, esantį Vechtos apskrityje, Oldenburgo krašte, keliauninkai pasiekė keliomis valandomis pavėlavę. Tačiau iš nuostabos išsiplėtė akys, kai rotušės aikštėje jie pamatė būrį laukiančių, automobiliais atvažiavusių žmonių. Laukė ir meras, kiti atsakingi darbuotojai, įvyko maža susipažinimo ceremonija, apsikeitimas suvenyrais.

Mūsiškiai tuoj pat buvo sodinami prie stalų, vaišinami. Dėl tokio dėmesio kiek sutrikusius lietuvius meras nuramino, jog jų vėlavimas išėjo tik į gera. Iš aplinkinių vietovių suvažiavusios ir jų laukusios vokiečių šeimos taip pat pabendravo, artimiau susipažino, nes anksčiau jiems pritrūkdavę laiko ir progos susitikti.

Vaikai ir jų palydovai visą viešnagės laiką gyveno vokiečių šeimose, kurios juos numatytu laiku atveždavo į sutartą vietą. Šeimose vaikai kalbos barjerą įveikė bendraudami su šeimininkais anglų kalba bei kelionės metu išmoktomis keliomis trumpomis vokiškomis mandagaus bendravimo frazėmis.

„Vėliau išgirdome, jog mūsų viešnage rūpinosi, įvairiais būdais rėmė apie 650 žmonių“, – stebėjosi globos namų direktorius, Alvito parapijos klebonas V.Kajokas.

Apie Alvito globos namų gyventojų viešnagę tuoj pat pranešė vietos laikraštis, išspausdino nuotrauką. Pasakojimą apie bendradarbiavimą papildė ir interviu su V.Kajoku, D.Grabauskiene, D.Viltrakiene, E.Montviliene.

Paskutinę viešnagės dieną jie lankėsi „Oldenburgo liaudies laikraščio“ redakcijoje. Svečių nuotrauka su trumpu parašu buvo išspausdinta pirmajame puslapyje – taip vokiečiai norėjo parodyti, jog sugeba operatyviai pateikti informaciją.

Visa kelionė buvo pilna įspūdžių, bendravimo ir religinės patirties. Važiuodami autobuse alvitiečiai giedojo, meldėsi, organizavo visokius konkursus, Visbeke dalyvavo šv. Mišiose. Poroje vietų jas aukojo kunigas V.Kajokas. Vyko susitikimai su vietos jaunimu, bažnyčios patarnautojais.

Alvitiečiai pramogavo atrakcionų parke, jiems buvo parodyta keletas įdomių regiono vietų – žemės ūkio įmonė, unikalus gamtos paminklas – pelkė, zoologijos sodas. Jie braidė atslūgusios Šiaurės jūros dugnu ir stebėjo besiartinantį potvynį. Atsisveikinimo vakarui mūsiškiai sueiliavo visus savo įspūdžius, vertėja išvertė į vokiečių kalbą ir visi drauge kūrinį padainavo pagal dainos „Buvo gera gaspadinė... “ melodiją.

Pasak kelionės vadovo kunigo V.Kajoko, svarbiausia tai, kad vaikai suprastų, kokią didžiulę dovaną ir pamoką jie gavo vokiečių šeimose. Juk jose alvitiečių sutikimui buvo ruošiamasi beveik ištisus metus, vietinėje spaudoje retsykiais pasirodydavo straipsniai apie Alvito vaikų globos namus, ypač po to, kai A. ir M.Hopingai ar jų bičiuliai lankydavosi Lietuvoje.

„Priėmė kaip prezidentus“, – juokavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė. Anksčiau tik iš šalies stebėjusi Alvito parapijos šv. Kazimiero vaikų globos namų gyvenimą, dabar kelionės metu jį pažino iš arčiau ir labai pasidžiaugė auklėtinių kultūringumu, mandagumu. Lygindama su bendraamžiais Vokietijoje, ji atkreipė dėmesį, jog alvitiečiai aktyviau dalyvavo kultūrinėje programoje ir daugiau mokėjo dainų.

Ši kelionė – tai Alfonso ir Margret Hopingų praeitą rudenį duotas pažado, kurį jie garsiai išsakė viešėdami Alvite, rezultatas.

Sutuoktiniai pirmą kartą į Alvitą atvyko beveik prieš dešimt metų, kai nutarė paremti besisteigiančius vaikų globos namus. Vokiečių šeimai ši parama – kaip svarbi misija ir mirusio jų mažamečio neįgalaus vaiko atminimo įamžinimas. Patys dalydamiesi savo širdies šiluma bei tuo, kuo turtingi, į šią labdaringą veiklą jie įtraukė daugybę Visbeko bei Astrupo bendruomenių šeimų.

Pramoginės kelionės metu alvitiečiai rado valandėlę, kurią paskyrė susikaupimui, – jie aplankė Hopingų šeimos kapavietę ir pasimeldė prie jų sūnelio kapo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas