„Santaka“ / Atmintis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-22 17:32

Dalinkitės:  


Politinis kalinys Vincas Kasperaitis 1957 metais Irkutsko lageryje, angliakasių brigadoje (trečioje eilėje stovi antras iš dešinės).

Atmintis

Politiniam kaliniui Vincui Kasperaičiui – 110 metų



Praėjo 110 metų nuo gražiškiečio pedagogo, sovietų politinio kalinio Vinco Kasperaičio gimimo dienos ir 45 metai nuo jo atgulimo amžino poilsio gimtosios parapijos kapinėse.

Gimęs gražiame Karpiejų kaime 1898 m. liepos 24 dieną būsimasis šviesuolis labai anksti pažino raides, į Gražiškių pradinę mokyklą atėjo mokėdamas skaityti ir skaičiuoti. Baigęs šią mokyklą, Vincukas eksternu išlaikė egzaminus į Marijampolės gimnazijos II klasę. Sėkmingai baigęs gimnaziją, mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Gavęs jos diplomą, mokytojavo įvairiose pradinėse mokyklose, daugiausiai gimtinės kaimuose ir pačiuose Gražiškiuose. Visą savo gyvenimą pedagogas buvo aktyvus visuomenininkas: priklausė skautų, tautininkų draugijoms, šaulių organizacijai. Už aktyvią veiklą ne kartą buvo apdovanotas. Jis mokyklose įkūrė kanklių ansambliukus, jiems vadovavo. Pats grodavo kanklėmis ir smuiku.

Pedagogo Vinco Kasperaičio meilė Tėvynei ir stiprus patriotizmas ypač išryškėjo pokario metais, Lietuvą antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai. Visų gerbiamas pedagogas 1948 metais buvo paskirtas Gražiškių progimnazijos direktoriumi. Reikėjo vadovauti mokyklai, kai miškuose ir palaukėse liejosi Lietuvos partizanų kraujas, tūkstančiai nekaltų žmonių su kūdikiais ant rankų gyvuliniuose vagonuose buvo tremiami į Sibirą, klasėse tuštėjo suolai...

1949 metų rytą, kai eilinės tremties metu pilni Gražiškiai buvo privežti aplinkinių kaimų žmonių, pasmerktų nežmoniškoms kančioms ir katorgiškam darbui Sibire, eidamas į progimnaziją panorau pažiūrėti, kaip jaučiasi kaimynų, su kuriais gyvenome toje pačioje sodyboje, šeima. Ji ketvirtą valandą nakties rusų kareivių ir stribų šautuvų buožių smūgiais į duris buvo pažadinta iš miego ir per pusę valandos išvežta į miestelį. Ypač rūpėjo paskutinį kartą pamatyti savo mažuosius draugus – 6 metukų Teresėlę ir 2 metukų Alfonsėlį. Radau juos verkiančius vežime. Alfonsėlis kūkčiojo ir drebėjo nuo išgąsčio bei šalčio. Atsisveikinęs su kitais pažįstamais, laukiančiais kelionės į gyvulinius vagonus, direktorius Vincas Kasperaitis priėjo atsisveikinti ir prie mūsų kaimynų. Stribai nedrįso prieštarauti ir tuomet, kai pedagogas paglostęs galvelę paėmė verkiantį 2 metukų „klasinį priešą“ ant rankų...

Pirmoji pamoka – lietuvių kalba. Ją dėstė direktorius. Klasė pustuštė. Direktorius pasakė, ko klasėje jau niekada nebus dėl svarbių priežasčių... Įsiviešpavo mirtina tyla. Pagaliau mokytojas, paaiškinęs pamoką, davė savarankiškas užduotis ir neatpažįstamai paskendo savo mintyse. Atlikę užduotis, nedrįstame trikdyti jo susimąstymo, laukėme skambučio.

Galbūt šios ypatingai įsiminusios pamokos metu direktorius Vincas Kasperaitis ir nusprendė įkurti progimnazijos mokytojų ir vyresnės klasės mokinių pogrindinę grupę? Gal tai buvo atsakas už dvimečio Alfonsėlio ir dar mažesnių „klasinių priešų“ – klykiančių vos gimusių kūdikių, jų tėvų, brolių bei seserų buvusias ir būsimas kančias, visos lietuvių tautos kančias? Turiu pagrindo taip manyti, nes pogrindinė grupė progimnazijoje, kaip rodo istorija, buvo įkurta tais pačiais 1949 metais. Jai priklausė 4 pedagogai ir 4 aukštesnės klasės mokiniai, tarp kurių buvo ir progimnazijos direktoriaus sūnus Vitolis. Grupė veikė iki 1953 metų pradžios, kol KGB užverbuoto partizano buvo išduota ir visiems jos nariams buvo atseikėta vienodai – po 25 metelius...

Matyt, pogrindinės grupės įkūrėjas ir vadovas su savo grupe skaudžiai užmynė ant nuospaudos net respublikos partinei valdžiai, jei 1954 metų rugsėjo 1 dieną Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto mokslo metų atidarymo metu Filharmonijos salėje tuometinis LKP CK sekretorius Vladas Niunka, sveikindamas pirmakursius, nerado svaresnio pavyzdžio už Gražiškių vidurinės mokyklos fenomeną: „...kad nebūtumėte tokie, kaip buvę Vilkaviškio rajono Gražiškių vidurinės mokyklos pedagogai...“

Grįžo sovietinių lagerių kankinys tik užgesus karštai Stalino saulei, kurioje buvo kaitinamas daugiau kaip 7 metus. Sugrįžo be sveikatos, palaužtas fiziškai bei dvasiškai. Mokytojas dar pagyveno keletą metų ir atgulė gimtųjų Gražiškių kapinėse į brangią Tėviškės žemelę, kurią mylėjo labiau negu mes visi, dėl kurios nepriklausomybės kartu su savo sūnumi Vitoliu kovojo, kentėjo, pirma laiko abu Amžinybėn išėjo...

Apie pedagogo kovotojo ir jo kovos draugų patriotų gyvenimo kelius ne kartą rašyta laikraščiuose „Tėvynės šviesa“, „Santaka“. Šviesuolio dukterėčios Sigitos Kasperaitytės-Mikulionienės iniciatyva mokytojo ir politinio kalinio gimimo 110-osioms metinėms jo tėvų žemėje Karpiejų kaimo gyventojų susitikimo metu pasodintas ąžuolas.

Ačiū savo dėdę labai mylėjusiai Sigitai. Ačiū ir ąžuoliuką sodinusiems bei prižiūrintiems dabartiniams šios žemės savininkams Jūratei ir Rimui Rutkauskams. Gražiškiečiai, buvusieji pedagogo mokiniai, visi jį artimai pažinoję savo širdyse susikūrę paminklą didvyriui ir jo kovos draugams atminti. Ir savo sieloje meldžiamės prie jo, kol esame gyvi. O paskui?..

O gal nusipelnė ir realaus paminklo visi Gražiškių krašto partizanai, padėję galvas už Tėvynės laisvę, baisias sovietinių lagerių ir tremties golgotas perėję politiniai kaliniai ir tremtiniai, kad ir būsimosios kartos turėtų kur susimąstyti, nusilenkti, pasimelsti?..



Albinas PETRULIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas