„Santaka“ / Neįteisinta nuosavybė pykdo giminaičius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-14 16:48

Dalinkitės:  


Dėl šito vargano namelio Keturvalakių gyvenvietėje ramybės neteko keletas šeimų ir seniūnijos darbuotojai.

Autorės nuotr.


Neįteisinta nuosavybė pykdo giminaičius

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Keturvalakiuose stovintis apsilupinėjęs medinis namas jau antrus metus yra keleto šeimų nesutarimo priežastis. Atrodo, ne kažin koks turtas, galintis nugriūti nuo didesnio vėjo, bet reikalingas ne vienam. Tik bėda ta, kad nė vienam iš besiginčijančių jis nepriklauso, o vis dar yra prieš penkiolika metų mirusios keturvalakiškės nuosavybė...



Augo pas dėdę

Į redakciją užsukusios Agnė Mieliauskienė ir jos anyta Marija pasakojo, jog dalį namo mirusi močiutė paliko savo anūkei Agnei, kuri tada buvo Aleksandrovaitė. Kita dalis pagal testamentą turėjo atitekti mirusiosios sūnui Petrui Kočkovui. Tuo metu Agnei buvo tik aštuoni metukai, tad apie tai, jog mažametė susitvarkytų dokumentus, negalėjo būti ir kalbos. Mergaitės mama – Petro Kočkovo sesuo – buvo mirusi dar 1992 metais, tad jos dalis Agnei ir palikta testamentu.

Našlaitę dėdė ir užaugino. Tame name prabėgo visa Agnės vaikystė. Kokia ji buvo, kiekvienas iš pasakojusiųjų turi savą versiją. Agnė, gyvendama kaime, turėjo dirbti įvairius darbus, kaip ir jos pusseserės.



Ištekėjo už kaimyno

Atrodo, viskas būtų tekėję sava vaga, bet rudaakė, lėtutė mergina suaugo, susirado draugą ir už jo ištekėjo. Tapusi Mieliauskiene, ji kurį laiką glaudėsi pas anytą, bet paskui, veikiausiai artimųjų paraginta, nutarė ieškoti jai teisėtai priklausančios namo dalies. Juolab kad jame antrus metus gyvena visai svetimi žmonės. Čia įleisti Andriušaičiai net ne giminės mirusiai močiutei, o yra P.Kočkovo sutuoktinės dukros (iš kitos santuokos) šeima.

– Galėjau nelįsti ir neprašyti, nes man ir žodžio neleido ištarti, – tyliai kalbėjo nedrąsi Agnė. – Juk žinojau, kad iškeiks mane, ir viskas. Susiradau su vyru kur gyventi Vilkaviškyje, turėčiau gauti darbą prekybos centre. Bet norėjau savo kampą turėti...



Reikia advokato

Marčiai antrino daug kalbesnė Marija Mieliauskienė. Moteris pasakojo, kad minėtame name gyvenanti Genės Kočkovienės dukra sakiusi nieko į namą neleisianti, kol jai nebus atnešti nuosavybę įrodantys dokumentai (nors pati jų irgi neturi).

Pasak anytos, ji pagailėjusi našlaitės marčios, todėl ją ir užstojanti. Moteris sakė, kad pagal testamentą palikto namo bendraturčiai kartu dokumentų tvarkytis nenori, reikalauja, kad viską padarytų Agnė, jei jau užsimanė turto. O jauna moteris tiek pinigų, kad samdytųsi advokatus, neturinti. Pasirodo, jog per tiek laiko nesutvarkius testamento vienintelis kelias – kreiptis į teismą.



Neaišku, kuri pusė

Kitą dieną kartu su Marija Mieliauskiene nuvykę apžiūrėti namo radome jame ne tik Andriušaičių šeimą, bet ir Genę Kočkovienę. Moterys šventė vienos iš jų gimtadienį. Sužinojusios, kokiu reikalu atvykome, aiškino, kad jokio našlaitės turto joms nereikia, tegul ji ateina ir gyvena. Tik neaišku, kurį namo galą atkraustyti, nes viename Andriušaičiai pasidarė virtuvę, įsivedė vandenį, o kitame nieko nėra.

– Kas bus, jei užsimanys apsigyvent ten, kur sutvarkyta? – viena per kitą lalėjo moterys. – Tegul atneša dokumentus, kuris galas jai priklauso, tada leisim, o dabar tai jokių teisių neturi reikalauti. Kažin kaip elektrą pasidalysime mokėti, juk naujo skaitiklio be nuosavybės dokumentų tai niekas nedės...



Taip ir nesusitarė

Moterys sielvartavo, kad dabar reikia turėti nemalonumų dėl kažkokio suklypusio namo, nors našlaitė čia buvo užauginta, pamaitinta, aprengta, kaip ir kitos mergaitės, jos pusseserės.

– Kodėl mane čia drasko, ne mano tas turtas, – sakė G.Kočkovienė. – Vyrui priklauso, su juo tegul ir aiškinasi. Dukra turi tris vaikus, tai negi ją į gatvę išmesi, kad Agnė turėtų kur gyvent? Be to, spalį jau Andriušaičiai išeis patys, nes rado, kur išsinuomoti.

Vis dėlto pasiryžusios pakalbėti su Agnės anyta, moterys ilgai liejo nuoskaudas viena kitai. Iš ilgo, rėksmingo pokalbio taip ir neišaiškėjo, kaip dalysis turtą į jį pretenduojantys giminės.



Rūpi ir seniūnijai

Blogai, kad laiku nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai, o dabar abi pusės negali susitarti ir gyventi draugiškai, be jokių „popierių“.

Keturvalakių seniūnijos vyr. specialistė L.Berneckienė sakė, jog ir jiems su seniūnu teko spręsti giminių konfliktus. Nors eita ir šnekėta gražiai su abejais, tarpininkauta perduodant dokumentus vieni kitiems, kompromiso pasiekti nepavyko.

– Baisu, kad žmonės tarpusavyje nesusitaria, – kalbėjo L.Berneckienė. – Abejos pusės neteisios, tačiau juk galima viską išspręst taikiai: kartu susitvarkyti nuosavybės dokumentus, kuriam nors savininkui atpirkti kitą dalį ar pan.

Seniūnijos darbuotoja prasitarė, kad po pokalbio su korespondente jau kitą rytą G.Kočkovienė buvo atėjusi aiškintis į seniūniją...

P.S. Tą pačią dieną G.Kočkovienė taip pat paskambino į redakciją ir reikalavo „atšaukti šmeižikišką straipsnį“, kuris dar net nebuvo parašytas... Moteris grasino paduoti laikraštį į teismą, jei jame pasirodys straipsnis. Po kurio laiko sulaukta ir kaimyne iš Geisteriškių kaimo prisistačiusios moters skambučio. Skambinusioji taip pat reikalavo neskelbti neva melagingų faktų.

Tik kur čia tas melas, kai buvo išklausytos abi pusės ir net suvestos į akistatą, įžiūrėti sunku.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas