„Santaka“ / Šiaudiniškių ūkininkai gyvena kaip pelkėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-24 08:53

Dalinkitės:  


Seimo narys Algirdas Butkevičius (kairėje) ir rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas (dešinėje) apžiūrėjo lietaus nuotėkų vandenyse skęstančią Šiaudiniškių gyvenvietę ir pažadėjo ieškoti valstybės paramos kanalizacijai įrengti.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Šiaudiniškių ūkininkai gyvena kaip pelkėje

Algimantas GUDAITIS


Į susitikimą praeitą penktadienį su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi Šiaudiniškių pradinės mokyklos salėje susirinko apie 20 žmonių. Pakalbėti su šiaudiniškiečiais taip pat atvyko rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas, Kybartų seniūnas Kęstutis Rakauskas, Seimo nario padėjėjas Algirdas Neiberka, rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas, tvarkantis melioracijos reikalus, Juozas Muraška.



Semia kiemus ir rūsius

Jau daug metų Šiaudiniškių gyvenvietės žmonės vargsta nuo kelis kartus per metus užplūstančių potvynių. Gyventojai su baime laukia pavasario ir lietingo rudens. Šiaudiniškių gyvenvietė pastatyta lygumose, anksčiau ta vieta net vadinosi Lygumų kaimu.

Didžiausia nelaime žmonėms tapo tai, kad gyvenvietės projektuotojai ir statybininkai prieš tiesiant gatves ir statant namus neįvertino Šiaudiniškių geografinių sąlygų ir neįrengė nuotėkų bei paviršinio vandens kanalizacijų.

Gyvenvietė kūrėsi melioruotame plote. Statybininkai ir pirmieji gyventojai manė, kad pavasarinių polaidžių ir lietaus vanduo nutekės įprasto drenažo sistema, o buitines nuotėkas bus galima surinkti ir išvežti iš kiekvienoje sodyboje įrengtų kanalizacijos šulinių. Tačiau plečiantis gyvenvietei, tiesiant gatves, statant gyvenamuosius namus, ūkio pastatus statybininkai drenažą daug kur sugadino, nutraukė.


Melioraciniam drenažui pakenkė ir ūkiniai procesai. Gyventojai laiko gyvulius, užtvartėse sukrauna per žiemą susikaupusį mėšlą, pavasarį iš jo tekančios srutos patenka į drenažo sistemą ir ją užkemša. Atėjus pavasariui ar po didesnių liūčių vanduo užlieja ne tik kai kurių sodybų daržus, keliukus, bet ir plūsta į namų kiemus, rūsius, ūkio pastatus.

– Gyvename kaip kokioje pelkėje, – sakė Šiaudiniškių kaimo ūkininkas Valdas Elsteris. Prieš kelis metus jo sodybinei žemei priklausančioje pievoje ūkininkas dar prisirišdavo veršelius, pasirinkdavo žolės kiaulėms, keliose lysvėse pasisodindavo ankstyvų bulvių, augino daržoves, dabar čia tyvuliuoja didelė įvairiomis nuotėkomis prasmirdusi pelkė. Dar gegužės viduryje prie V.Elsterio tvartų stovėjo apsemtos šiaudų, šieno stirtos. Šiaudiniškių ūkininkai skundžiasi, jog nuo drėgmės pelija grūdai, drėksta ir genda pastatai.

– Daugumos sodybų kiemai ir rūsiai stovi žemiau nei gyvenvietėje atsiradusios naujos kūdros. Vanduo semia kiemus, patvartes. Atvažiuoja gamtosaugininkai ir skiria mums baudas. Tačiau mes į gyvenvietę sutekėjusio vandens neišsemsime ir į griovius neišvešime, – skundėsi ūkininkė Vaida Kulbokienė.

Dar prieš keletą metų šiaudiniškiečiai pagalbos kreipėsi į seniūniją, rajono Savivaldybę, apskrities administraciją, tačiau dažniausiai iš visur ateidavo atsakymai, jog tokiems darbams trūksta lėšų. Ne vienas valdininkas priekaištavo gyventojams, kad dėl apsemtos gyvenvietės jie kalti patys, nes gyvulių mėšlu ir srutomis užkimšę drenažą.




Padėjo A.Butkevičius

Atidžiausiai į gyventojų nelaimę įsigilino Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jam tarpininkaujant 2002 m. Vyriausybė iš rezervo skyrė 250 tūkst. litų Šiaudiniškių gyvenvietės paviršinio vandens kanalizacijai įrengti. Tačiau šių lėšų pakako tik pusei gyvenvietės teritorijos sutvarkyti. Už šiuos pinigus įruošiant paviršinio vandens kanalizacijos sistemą po žeme buvo nutiesta 1500 m plastmasinių ir asbestcementinių vamzdžių, pastatyta 15 vandens nuleistuvų, 14 požeminių kontrolinių šulinių bei kitokių įrengimų. Vargu ar patys gyventojai tokius darbus būtų įveikę savo lėšomis ir jėgomis. Dabar nusausintoje gyvenvietės pusėje žmonės gyvena sausiau ir sveikiau.



Reikia projekto ir pinigų

Išklausęs gyventojų nuoskaudas, A.Butkevičius žadėjo padėti šiaudiniškiečiams sutvarkyti visą gyvenvietę. Tačiau, pasak jo, viskas turi būti daroma laikantis darbų organizavimo tvarkos. Norint sužinoti, kiek kainuos gyvenvietės sausinimas, reikia paruošti projektą. Gyvenvietės sausinimo projektą reikėtų paruošti dar šį pusmetį.

A.Butkevičius svarstė gal pavyktų tikslinant 2005 m. valstybės biudžetą skirti šiems reikalams pinigų. Jei šiemet jų pritrūktų, tektų laukti kitų metų biudžeto formavimo.


Rajono meras paaiškino, kad kanalizacijos tinklus lengviau bus įrengti tose gyvenvietėse kuriose gyvena daugiau nei 500 žmonių. Tokioms gyvenvietėms tvarkyti pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos biudžeto. Tačiau nebus pamiršti ir mažesni kaimai. Jiems pinigų prisieis ieškoti savivaldybių sąskaitose. Mero manymu, galėtų aktyviau savo gyvenamąja aplin-ka rūpintis ir kaimų bendruomenės – ruošti įvairiems fondams ir rėmėjams projektus gyvenviečių aplinkai sutvarkyti. Meras pažadėjo ieškoti pinigų gyvenvietės sausinimo projektui paruošti. O kol bus paruoštas projektas, Savivaldybės meras ir Kybartų seniūnas žadėjo pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis – atsiųsti specialistus, kurie išmatuotų gyvenvietę supančių laukų nuolydžius ir iškasus laikinus griovius ar įrengus papildomas pralaidas bent dalį gyvenvietę semiančių vandenų nukreipti į mažiau pavojingas vietas.



Kvietė aplankyti dažniau

Šiaudiniškiečiai domėjosi ir kitais reikalais. Aušra Stankevičienė priekaištavo melioratoriams dėl nekokybiško darbo sausinant pirmąją Šiaudiniškių pusę. Iš kiemų vanduo teka į gatves. Kai kuriose gatvėse susidaro dideli klanai.

Audronė Venskuvienė pasiguodė, kad valdžia vėl nuskriaudė mažažemį. Kas laiko iki 5 karvių, tie už karvių produktyvumo tyrimą turi mokėti visą kainą – 6 litus už kiekvieną karvę per mėnesį. Kas laiko 5 ir daugiau karvių, tiems dalį produktyvumo kontrolės išlaidų dengia valstybė.

– Ar neturėtų būti atvirkščiai? – klausė ūkio šeimininkė.

Ūkininkai širdo ant Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolierių, kurie atvažiuoja permatuoti deklaruotų laukų plotus. Pasak ūkininkų, tikrintojai retai iš mašinos išlipa, važiuoja su tais „kosminiais aparatais“ aplink lauką ir randa keliais arais mažesnį plotą.

– Ar tu su tais keliais arais Europą nuskriausi, o ūkininkui kiek dėl tų kelių metrų vargo ir rūpesčių, – priekaištavo Šiaudiniškių ūkininkai.

Rita Botyrienė skundėsi, kad Šiaudiniškių krašto keliuose retai pasirodo greideris. Kai kurie keliai tokie duobėti, kad kol iš ganyklų parsiveži pieną, pusė išsilaisto. Seniūnas K.Rakauskas žadėjo jau po poros dienų kelius išlyginti.

– Būtų gerai, kad Seimo narys mus dažniau aplankytų. Jam pasirodžius ir tvinstančius vandenis žada nuleisti ir duobėtus žvyrkelius palyginti, – kalbėjo po susitikimo šiaudiniškiečiai.



Publikuota: 2005-05-24 08:53:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai