|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-24 08:53
Seimo narys Algirdas Butkevičius (kairėje) ir rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas (dešinėje) apžiūrėjo lietaus nuotėkų vandenyse skęstančią Šiaudiniškių gyvenvietę ir pažadėjo ieškoti valstybės paramos kanalizacijai įrengti.Romo ČĖPLOS nuotr. Algimantas GUDAITIS
Jau daug metų Šiaudiniškių gyvenvietės žmonės vargsta nuo kelis kartus per metus užplūstančių potvynių. Gyventojai su baime laukia pavasario ir lietingo rudens. Šiaudiniškių gyvenvietė pastatyta lygumose, anksčiau ta vieta net vadinosi Lygumų kaimu. Didžiausia nelaime žmonėms tapo tai, kad gyvenvietės projektuotojai ir statybininkai prieš tiesiant gatves ir statant namus neįvertino Šiaudiniškių geografinių sąlygų ir neįrengė nuotėkų bei paviršinio vandens kanalizacijų. Gyvenvietė kūrėsi melioruotame plote. Statybininkai ir pirmieji gyventojai manė, kad pavasarinių polaidžių ir lietaus vanduo nutekės įprasto drenažo sistema, o buitines nuotėkas bus galima surinkti ir išvežti iš kiekvienoje sodyboje įrengtų kanalizacijos šulinių. Tačiau plečiantis gyvenvietei, tiesiant gatves, statant gyvenamuosius namus, ūkio pastatus statybininkai drenažą daug kur sugadino, nutraukė. Melioraciniam drenažui pakenkė ir ūkiniai procesai. Gyventojai laiko gyvulius, užtvartėse sukrauna per žiemą susikaupusį mėšlą, pavasarį iš jo tekančios srutos patenka į drenažo sistemą ir ją užkemša. Atėjus pavasariui ar po didesnių liūčių vanduo užlieja ne tik kai kurių sodybų daržus, keliukus, bet ir plūsta į namų kiemus, rūsius, ūkio pastatus. – Gyvename kaip kokioje pelkėje, – sakė Šiaudiniškių kaimo ūkininkas Valdas Elsteris. Prieš kelis metus jo sodybinei žemei priklausančioje pievoje ūkininkas dar prisirišdavo veršelius, pasirinkdavo žolės kiaulėms, keliose lysvėse pasisodindavo ankstyvų bulvių, augino daržoves, dabar čia tyvuliuoja didelė įvairiomis nuotėkomis prasmirdusi pelkė. Dar gegužės viduryje prie V.Elsterio tvartų stovėjo apsemtos šiaudų, šieno stirtos. Šiaudiniškių ūkininkai skundžiasi, jog nuo drėgmės pelija grūdai, drėksta ir genda pastatai. – Daugumos sodybų kiemai ir rūsiai stovi žemiau nei gyvenvietėje atsiradusios naujos kūdros. Vanduo semia kiemus, patvartes. Atvažiuoja gamtosaugininkai ir skiria mums baudas. Tačiau mes į gyvenvietę sutekėjusio vandens neišsemsime ir į griovius neišvešime, – skundėsi ūkininkė Vaida Kulbokienė. Dar prieš keletą metų šiaudiniškiečiai pagalbos kreipėsi į seniūniją, rajono Savivaldybę, apskrities administraciją, tačiau dažniausiai iš visur ateidavo atsakymai, jog tokiems darbams trūksta lėšų. Ne vienas valdininkas priekaištavo gyventojams, kad dėl apsemtos gyvenvietės jie kalti patys, nes gyvulių mėšlu ir srutomis užkimšę drenažą. Atidžiausiai į gyventojų nelaimę įsigilino Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jam tarpininkaujant 2002 m. Vyriausybė iš rezervo skyrė 250 tūkst. litų Šiaudiniškių gyvenvietės paviršinio vandens kanalizacijai įrengti. Tačiau šių lėšų pakako tik pusei gyvenvietės teritorijos sutvarkyti. Už šiuos pinigus įruošiant paviršinio vandens kanalizacijos sistemą po žeme buvo nutiesta 1500 m plastmasinių ir asbestcementinių vamzdžių, pastatyta 15 vandens nuleistuvų, 14 požeminių kontrolinių šulinių bei kitokių įrengimų. Vargu ar patys gyventojai tokius darbus būtų įveikę savo lėšomis ir jėgomis. Dabar nusausintoje gyvenvietės pusėje žmonės gyvena sausiau ir sveikiau. Išklausęs gyventojų nuoskaudas, A.Butkevičius žadėjo padėti šiaudiniškiečiams sutvarkyti visą gyvenvietę. Tačiau, pasak jo, viskas turi būti daroma laikantis darbų organizavimo tvarkos. Norint sužinoti, kiek kainuos gyvenvietės sausinimas, reikia paruošti projektą. Gyvenvietės sausinimo projektą reikėtų paruošti dar šį pusmetį. A.Butkevičius svarstė gal pavyktų tikslinant 2005 m. valstybės biudžetą skirti šiems reikalams pinigų. Jei šiemet jų pritrūktų, tektų laukti kitų metų biudžeto formavimo. Rajono meras paaiškino, kad kanalizacijos tinklus lengviau bus įrengti tose gyvenvietėse kuriose gyvena daugiau nei 500 žmonių. Tokioms gyvenvietėms tvarkyti pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos biudžeto. Tačiau nebus pamiršti ir mažesni kaimai. Jiems pinigų prisieis ieškoti savivaldybių sąskaitose. Mero manymu, galėtų aktyviau savo gyvenamąja aplin-ka rūpintis ir kaimų bendruomenės – ruošti įvairiems fondams ir rėmėjams projektus gyvenviečių aplinkai sutvarkyti. Meras pažadėjo ieškoti pinigų gyvenvietės sausinimo projektui paruošti. O kol bus paruoštas projektas, Savivaldybės meras ir Kybartų seniūnas žadėjo pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis – atsiųsti specialistus, kurie išmatuotų gyvenvietę supančių laukų nuolydžius ir iškasus laikinus griovius ar įrengus papildomas pralaidas bent dalį gyvenvietę semiančių vandenų nukreipti į mažiau pavojingas vietas. Šiaudiniškiečiai domėjosi ir kitais reikalais. Aušra Stankevičienė priekaištavo melioratoriams dėl nekokybiško darbo sausinant pirmąją Šiaudiniškių pusę. Iš kiemų vanduo teka į gatves. Kai kuriose gatvėse susidaro dideli klanai. Audronė Venskuvienė pasiguodė, kad valdžia vėl nuskriaudė mažažemį. Kas laiko iki 5 karvių, tie už karvių produktyvumo tyrimą turi mokėti visą kainą – 6 litus už kiekvieną karvę per mėnesį. Kas laiko 5 ir daugiau karvių, tiems dalį produktyvumo kontrolės išlaidų dengia valstybė. – Ar neturėtų būti atvirkščiai? – klausė ūkio šeimininkė. Ūkininkai širdo ant Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolierių, kurie atvažiuoja permatuoti deklaruotų laukų plotus. Pasak ūkininkų, tikrintojai retai iš mašinos išlipa, važiuoja su tais „kosminiais aparatais“ aplink lauką ir randa keliais arais mažesnį plotą. – Ar tu su tais keliais arais Europą nuskriausi, o ūkininkui kiek dėl tų kelių metrų vargo ir rūpesčių, – priekaištavo Šiaudiniškių ūkininkai. Rita Botyrienė skundėsi, kad Šiaudiniškių krašto keliuose retai pasirodo greideris. Kai kurie keliai tokie duobėti, kad kol iš ganyklų parsiveži pieną, pusė išsilaisto. Seniūnas K.Rakauskas žadėjo jau po poros dienų kelius išlyginti. – Būtų gerai, kad Seimo narys mus dažniau aplankytų. Jam pasirodžius ir tvinstančius vandenis žada nuleisti ir duobėtus žvyrkelius palyginti, – kalbėjo po susitikimo šiaudiniškiečiai. Publikuota: 2005-05-24 08:53:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|