„Santaka“ / Vilkaviškiečiai dalyvavo tradiciniame tremtinių sambūryje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-07 09:24

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečių grupė leidžiasi į Dubysos slėnį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškiečiai dalyvavo tradiciniame tremtinių sambūryje

Į tradicinį buvusių tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šiemet vykome dideliu, gražiu A.Bondzinsko individualios įmonės autobusu. Jį gavome parašę projektą.

Mūsų ir taip kasmet praretėjančias gretas dar labiau sumažino didelį karštį pranašavę sinoptikai. Iš anksto užsirašiusieji važiuoti kasdien pranešdavo apie atsisakymą vykti dėl sveikatos. Tačiau ištvermingiausieji: Bronelė, Irutė, Albinas, Jonas iš Opšrūtų ir kiti iš Vilkaviškio, Kybartų, Pilviškių, Virbalio Vytauto Įkasalos vairuojamu autobusu sėkmingai ir laiku atvykome į Ariogalą. Iki šventinės eisenos spėjome aplankyti brangias visiems vietas – Laisvės kovų memorialą ir kapines.

Gaila, tačiau šiemet mūsų delegacijos nepuošė kasmet dalyvaujantys šauliai bei jaunieji šauliukai, kurie poilsiauja vasaros stovyklose.

Tremtinių forumo rengėjai kasmet dalyvius pamalonina naujais tautiniais akcentais. Šį kartą buvo miela matyti popierinius balandžius, kurie savo snapeliuose laikė mažutes trispalves. Šie simboliniai ženklai lydėjo koloną, jai leidžiantis į Dubysos slėnį.

Beveik visą valandą, kol buvo suformuota šventinė kolona, grojo Karinių oro pajėgų orkestras. Šventinę eiseną nuo Ariogalos bažnyčios iki Dubysos slėnio lydėjo orkestro garsai, chorų dainos, garbės kuopos kariai.

Kaip ir pernai „budėjo“ M.Murzos juodmarškiniai su savo vėliavomis, bet V.Landsbergio buvo paprašyti palikti tremtinių sambūrį.

Prie įėjimo į stadioną mus pasitiko šventės vedėjai Vilius Kaminskas ir Violeta Visockienė, kuri, kaip vėliau išsiaiškinome, kilusi iš Vilkaviškio. Prie specialiai įrengtų ir papuoštų vartų girdėjome kiekvienai delegacijai skirtus sveikinimus. Buvo ne visai smagu, kai šį kartą su mumis nedalyvavo nė vienas jaunas žmogus, o buvome pagirti už gerą darbą su jaunąja karta. Nežinau, galbūt jaunimas susirinko vėliau, į diskoteką, bet renginio metu jo daug nepastebėjau ir kitų delegacijų grupėse.

Sąskrydžio dalyvių kolona stadiono taku turėjo apeiti garbės ratą. Mūsų delegacijos vėliavnešys šiais metais buvo Juozas Bradūnas, o Vilkaviškio herbą nešė Anicetas Ališauskas.

Dvyliktą valandą suskambėjus sąskrydžio šaukiniams, ant kalno pasirodė bėgikai su ugnies deglais, simbolizuodami devynias Lietuvoje veikusias partizanų apygardas. Buvo uždegtas sąskrydžio aukuras, pakeltos Lietuvos Respublikos, LPKTS ir LLKS vėliavos.

Mūsų delegacija šiemet buvo įsitaisiusi tribūnose, todėl iš viršaus labai gražiai buvo matyti didžiulė žmonių minia, giedanti Lietuvos himną, sustingstanti tylos minute pagerbiant žuvusiuosius, negrįžusius kovotojus už laisvę. Tai – nepakartojamas reginys.

Pradedant sąskrydį žodį tarė organizacinio komiteto pirmininkas Z.Kazakevičius. Matėme Ariogalos gimnazijos moksleivius, kurie sutiko, registravo, nukreipė žmones į jų vietas.

Šv. Mišias už Tėvynę aukojo J.E. Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius. Jo pamokslas buvo labai prasmingas. Po atviru dangumi vykusios pamaldos, galingo choro giedamos giesmės – tai buvo išties didinga.

Nors į sąskrydį svečių susirinko tikrai nemažai, vedėjai į sceną kvietė ne visus. Įsiminė kaip ir visada aštri, verčianti susimąstyti europarlamentaro V.Landsbergio kalba. Įdomiai apie tremtinių problemas kalbėjo ilgametis LPKTS pirmininkas P.Jakučionis.

Pirmą kartą tremtinių forume neišvydome Lietuvos prezidento V.Adamkaus. Jo sveikinimą perskaitė visuomeninis patarėjas E.Simanaitis. Išgirdome Latvijos, Estijos atstovų sveikinimus.

Vilkaviškiečius nudžiugino į sąskrydį atvykęs Savivaldybės mero patarėjas A.Mackevičius, ne tik pabendravęs su „liaudimi“, bet ir pamaloninęs simbolinėmis dovanėlėmis.

Daug žmonių būriavosi prie dešimties gražių liaudies menininkų išdrožtų kryžių, kurie žymėjo didžiausias tremties vietas: Krasnojarsko, Irkutsko, Sverdlovsko ir kitas sritis. Prie kryžiaus su užrašu „Irkutsko sritis“ aš ir mokytoja Vanda Puskunigienė galėjome pabendrauti su kitais to krašto tremtiniais.

Vedėjos V.Visockienės pakalbintos, mes taip pat palikome istorijai savo pasakojimus. „Į kamerą“ pasidalinau savo vaikystės prie Baikalo ežero gyvenimo nuotrupomis, nelengvą savo tėvų likimą iliustravau V.Gustainio knygos pavadinimu „Be kaltės kalti“. Vanda prisiminė savo misiją į Sibirą, kai Atgimimo pradžioje parsivežė tėvo palaikus. Aplankėme palapinę, kur buvo eksponuojama „Misijos Sibiras“ medžiaga.

Sąskrydyje LPKTS pirmininkas A.Lukša perskaitė rezoliucijas, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl laisvės kovų dalyvių ir tremtinių socialinių garantijų, dėl sovietinės okupacijos periodo atminties išsaugojimo ir dėl jaunimo patriotiškumo ir tautiškumo ugdymo. Šių rezoliucijų tekstai bus išspausdinti „Tremtinio“ laikraštyje.

Labai gaila, kad daug kam sąskrydyje pritrūko laiko: norėjosi pasimatyti su vaikystės ir jaunystės draugais, pabendrauti su kitų skyrių žmonėmis. Labai laukėme NATO lėktuvų skrydžio, bet jo taip ir nebuvo.

Išvykome, kai saulelė leidosi vakarop. Dar skambėjo dainos, netilo folkloro ansamblių melodijos, kai kilome iš Dubysos slėnio į kalnelį, nuo kurio puikiai matyti Maironio apdainuota Dubysos „mėlyna juosta“.

Grįždami namo dainavome visą kelią. Rodos, nė nuovargio nebuvo. Stabtelėję prie tradicinės mūsų sustojimo vietos – Skausmo kalnelio Veiveriuose – meldėmės už Tėvynę, jos gynėjus, partizanus. Ir už tai, kad Dievas duotų sveikatos, jog kitąmet ir vėl susitiktume Dubysos pakrantėse.



Dalija Agota KARKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas