„Santaka“ / Užsienio kalbos plečia akiratį ir suteikia daugiau galimybių karjerai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-05 09:14

Dalinkitės:  


Spacialistų nuomone, mokytis užsienio kalbų reikia pradėti nuo pradinių klasių.
Ligitos MURAUSKAITĖS nuotr.

Užsienio kalbos plečia akiratį ir suteikia daugiau galimybių karjerai

„Hello“, „Bonjour“, „Guten Tag“, – taip ir panašiai nuvykus į užsienio šalis mus pasitinka svetingi gyventojai. Smagu, jei galime jiems atsakyti jų kalbomis. Dar smagiau, kai pasisveikinti, pasakyti savo vardą ar iš kur atvykę gali ir mūsų vaikai, kurie nuo kitų metų rudens pradės mokytis pasirinktos užsienio kalbos jau nuo antros klasės suolo.



Užsienio kalba – nuo kūdikystės

Įdomu tai, kad anksčiau daugelyje bajorų šeimų tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje ar Rusijoje vaikai užsienio kalbų būdavo mokomi jau nuo kūdikystės. Tam tėvai specialiai nusamdydavo iš užsienio guvernantę, kuri su mažyliu bendraudavo tik savo gimtąja kalba. Nuolat girdėdami keletą kalbų, vos sulaukę trejų ketverių metų mažyliai jau čiauškėdavo ne tik lietuviškai ar lenkiškai, bet ir prancūziškai, angliškai.

Kalbėti angliškai būdama vos trejų metų pradėjo ir žinomo žurnalisto, rašytojo Algimanto Čekuolio dukra. Ponas Čekuolis puikiai prisimena, kai atvykęs su šeima į Kanadą, išleido dukrytę į kiemą pažaisti. Tik po kurio laiko toptelėjo, kaip mažylė susikalbės.

„Iškišom galvas pro langą ir girdim, kaip Ievutė jau ne tik gražiausiai bendrauja su kanadiečiukais, bet ir kažką aiškina jiems angliškai: „Look, look“ (žiūrėk, žiūrėk). Taip nejučiom iki dienos pabaigos ji išmoko apie 20 naujos kalbos žodžių“, – pasakojo A.Čekuolis didžiuodamasis, kad šiuo metu abu jo vaikai moka net po šešias užsienio kalbas.

Beje, pirmoji paties Algimanto Čekuolio išmokta užsienio kalba buvo visai ne anglų, o vokiečių, kurią gimnazijoje kartu su lotynų kalba pradėjo mokytis vokiečių okupacijos metais.

„Vėliau, baigęs institutą, įstojau į žvejybos laivyną. Pradėjus leistis į tolimesnius reisus, nuo Gibraltaro toliau į rytus, prireikė ir anglų. Ši kalba gerokai išplėtė mano akiratį – išgirdau daugybę įvairių įstorijų apie kitas šalis, gyventojus, tradicijas ir tai sugulė į mano apsakymus, apybraižas. Be anglų kalbos to niekada nebūtų įvykę“, – pasakojo pašnekovas.



Pralaužti ledus padėjo ir gestai

Įdomi ir istorija, kaip A.Čekuolis išmoko dar vienos – ispanų – kalbos. „1962 metais buvau laivo bocmanu, denio vyresniuoju, kai mums į laivą atsiuntė 16 kubiečių praktikantų. Laivui išplaukus į jūrą, pasukome Labradoro link, bet paaiškėjo, kad nei vienas iš tų kubiečių nemoka nei angliškai, nei rusiškai, nei vokiškai, nei lietuviškai“, – pasakojo A.Čekuolis.

„Kadangi buvau atsakingas už denį, kapitonas pasakė, kad aš šiuos kubiečius išmokyčiau jūrų žvejybos. Pamažu įvairiais gestais, keliais mokėtais ispaniškais žodžiais, lotynų kalbos pradmenimis pralaužėm ledus. Nežinau, ar tie kubiečiai išmoko jūrų žvejybos, bet aš pats per tuos laive praleistus tris su puse mėnesio jau mokėjau ispaniškai“, – pasakojo A.Čekuolis.

Pasak jo, kai laivas grįžo iš Havanos ir vadovybė pastebėjo, kad Algimantas kalba ispaniškai, pakvietė jį dirbti vertėju. Vėliau jis buvo pakviestas dirbti korespondentu Kanadoje, po keturių metų – Portugalijoje, o dar po keturių – Ispanijoje.

Paklaustas, ar verta vaikams nuo antros klasės mokytis svetimų kalbų, žurnalistas net neabejoja nauda. „Aš pats abu savo vaikus išauginau užsienyje, leisdavau juos į tenykščius darželius, mokyklas ir galiu pasakyti, kad jiems išmokti užsienio kalbų buvo visiškai lengva ir paprasta. Juk su kiekviena naujai išmokta kalba vaikas vis labiau vysto atmintį, smegenų centrus. Išmokęs antrą kalbą, jis tarytum įgyja antrą asmenybę“, – sakė A.Čekuolis.

Jo teigimu, gandas, kad neva mokydamasis užsienio kalbos, vaikas gerai neišmoks savosios, yra tik paikų tėvų instinktyvus noras neleisti, kad vaikas būtų protingesnis už juos. „Dar niekad negirdėjau, kad išmokęs anglų ar kitą užsienio kalbą, vaikas užmirštų savąją ar kalbėtų su akcentu“, – sakė A.Čekuolis.



Daugiau kalbų – daugiau galimybių

Panašiai apie užsienio kalbų mokymąsi ankstyvame amžiuje kalba ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Vilma Bačkiūtė bei Irena Raudienė.

Pasak jų, daugelyje Europos šalių mokytis užsienio kalbos pradeda dar pradinukai ar net darželinukai. Lenkijoje privalomas užsienio kalbos mokymas prasideda pirmoje klasėje nuo 7 metų. Ispanijoje pirmoji užsienio kalba – nuo pirmos klasės, o antrą užsienio kalbą mokiniai renkasi jau antroje klasėje. Beje, Ispanijoje susirūpinta prastu anglų kalbos mokėjimu ir nuspręsta plėsti valstybinių dvikalbių mokyklų, kuriose mokoma ispanų ir anglų kalbomis, tinklą.

Anglijoje įgyvendinama nauja kalbų mokymo strategija, pagal kurią septynių metų vaikai privalomai mokosi užsienio kalbos. Tradiciškai Anglijoje mokoma prancūzų kalba.

Suomijoje antroji valstybinė kalba yra švedų. Tad moksleiviai nuo ankstyvo amžiaus, be gimtosios, mokosi dar dviejų kalbų – švedų ir vienos užsienio kalbos. Tradiciškai populiarios kalbos yra vokiečių ir rusų.

Ministerijos atstovių teigimu, yra atlikta daugybė tyrimų, kurie įrodo, jog kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo jam lengviau ją išmokti, gerėja vaiko atmintis.

„Ankstyvas užsienio kalbų mokymasis lavina ne tik kalbinius, bet ir kognityvinius gebėjimus. Be to, kitos kalbos vaikams jau būna pažįstamos iš animacinių filmukų, žaidimų, užsienio atlikėjų dainų ar interneto. Tikriausiai daug tėvelių pastebi, kad vaikai puikiai supranta užsienio kalba žiūrimus animacinius filmukus dar nepradėję tos kalbos mokytis. Vėliau, mokantis mokykloje šios kalbos, jie daug greičiau pradeda ja kalbėti nei jų draugai, kurie neturi tokios kalbos patirties“, – sakė I.Raudienė.

Jos teigimu, labai svarbu, kad tėveliai remtųsi ne savo pačių kalbiniais gebėjimais ar emocijomis, bet informacija apie kalbų naudą, spręsdami, kokią kitą kalbą ir kada jų vaikui verta mokytis. Taip pat svarbu, kad naujos kalbos besimokančius vaikučius jie palaikytų bei skatintų. Juk mokėdami svetimą kalbą vaikai ne tik galės susikalbėti užsienio šalyse, susirasti draugų iš kitų šalių, plėsti akiratį – daugiau sužinoti apie pačias šalis, jų tradicijas, gyventojų įpročius, bet ir vėliau turės daugiau pasirinkimo galimybių savo studijoms bei karjerai.

Europos Komisijos bei Europos Tarybos vykdoma daugiakalbystės skatinimo politika neabejotinai naudinga Europos Sąjungos ekonominei ir socialinei gerovei. „Būdami Europos dalimi, taip pat norime paskatinti vaikus rinktis ne tik anglų, bet ir kitas užsienio kalbas – vokiečių ar prancūzų. Šiomis kalbomis kalba didelė dalis europiečių. Pradėję nuo šių kalbų, vaikai neturės problemų išmokti ir anglų kalbos, kuri Lietuvoje vis labiau populiarėja“, – sakė V.Bačkiūtė.



Donata VAIČIULIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas