„Santaka“ / Sena nuotrauka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-01 16:56

Dalinkitės:  


Vieni iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės sunkvežimių netoli Marijampolės apie 1926 metus.
Nuotrauka iš „Senų vežimų“ klubo archyvo.

Sena nuotrauka

Pirmieji Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai



Pirmasis automobilizacijos etapas Lietuvoje prasidėjo maždaug 1896–1914 metais. 1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, prasidėjo antrasis automobilizacijos etapas. Pradžia buvo sunki, nes jauna valstybė turėjo kautis su nepriklausomybę likviduoti siekusiais vidaus ir užsienio priešais. Automobiliais buvo rūpinamasi tik tiek, kiek reikėjo šalį ginančios Lietuvos kariuomenės reikalams, tad ir pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos automobilininkais tapo kariškiai.

Jų energijos ir iniciatyvos dėka į Kauną atkeliavo pirmieji Karaliaučiuje iš Vokietijos kariuomenės pirkti automobiliai bei motociklai, vėliau kariuomenės autoparką papildė kovose paimta trofėjinė technika. 1920 metų pabaigoje Lietuvos kariuomenė turėjo daugiau kaip 100 automobilių ir motociklų, deja, visi jie buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų, archajiški ir susidėvėję. Pirmieji įsigyti Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai buvo pasenusios konstrukcijos, sukamasis judesys būdavo perduodamas grandine. Palyginti su trečio dešimtmečio technika, šiems sunkvežimiams reikėjo labai daug benzino. Senasis sunkvežimis „Benz“ 100 kilometrų suvartodavo 151 litrą benzino ir 10 litrų tepalo.

Sunkvežimių ratai buvo geležiniai su kietomis pilnavidurėmis padangomis. Dėl netobulos važiuoklės jie galėjo važinėti tik kieto pagrindo keliais.

Lietuvoje sunkvežimiai buvo naudojami įvairiems tikslams. Pagrindinis sunkvežimių darbas buvo kareivių, įvairių krovinių, karinės amunicijos bei įvairių įrenginių pervežimai.

1919 metų sausio 30 dieną buvo įsteigtas pirmasis Lietuvos kariuomenės transporto junginys – automobilių junginys. 1919 metais birželio 17 dieną nupirktas pirmasis Lietuvos kariuomenės sunkvežimis „Fiat“. Šis sunkvežimis buvo nenaujas ir su defektais.

Maždaug po mėnesio nupirkti dar keturi trijų tonų keliamosios galios sunkvežimiai „Arbenc“ iš Kauno firmos „Banga“. 1919 metais automobilių batalione buvo 21 sunkvežimis, iš jų keturi sanitariniai „Ley“ ir vienas šarvuotas „Fiat“. Lietuvos kariuomenė naudojo amerikietiškus „Ford“ markės lengvuosius automobilius bei sunkvežimius, sovietų gamybos triašius „Zis“ sunkvežimius, anglų sunkvežimius „Leyland“, švedų sunkvežimius „Volvo“ su medžio dujų generatoriais, vokiškus sunkvežimius „Adler“, „Loreley“, „Benz“, „Horch“, itališkus sunkvežimius „Fiat“, taip pat amerikietiškus „Indian“, „Harley Davidson“ motociklus.

Kitų modelių ir markių automobilių bei motociklų kariuomenės technikos ūkyje buvo kur kas mažiau. Prieš pat sovietinę okupaciją dalis Lietuvos kariuomenės automobilių ūkio buvo atnaujinta – pasenusių modelių transporto priemonės keičiamos naujesnėmis.

Pirmąjį valstybingumo dešimtmetį kariuomenės transportas savo įvairove buvo panašus į skubiai įsteigtą technikos muziejų ir sunkiai tenkino reguliariosios kariuomenės poreikius.

1919 metų spalio 22 dieną įsteigtos Centrinės armijos dirbtuvės. 1920 metais Lietuvos kariuomenėje jau buvo apie 170 automobilių. Sunkvežimiams, kaip ir kitoms technikos priemonėms, 1921 metais buvo nustatytos ir patvirtintos benzino, tepalo normos, krovinių gabenimo kainos. 1920-aisiais kaip karo trofėjai į Lietuvos kariuomenės rankas pateko du sunkvežimiai – „Bergman-Metalurgique“, paimtas iš vokiečių, ir „Benz“, paimtas iš lenkų. Abu sunkvežimiai buvo suremontuoti Centrinėse armijos dirbtuvėse.

1920 metų kovo 6 dieną Lietuvos kariuomenės technikos ūkį papildė dar 22 įvairių markių sunkvežimiai. Automobilių batalione esančios transporto priemonės buvo pirktos, išmainytos, surinktos ir sutaisytos iš paliktų pasitraukiančios vokiečių kariuomenės, todėl čia buvo galima pamatyti įvairiausių modelių sunkvežimių. 1920 metų rugsėjį atsirado naujų junginių: automobilių komanda, sanitarijos automobilių transportas bei šarvuotų automobilių būrys.

Naujos technikos įsigyti Lietuva galėjo tik tada, kai sustiprėjo jos ekonomika. 1929 metais buvo nupirktos net 24 naujos „Fiat 507 F-A“ važiuoklės, o krovininiai kėbulai bei kabinos toliau buvo gaminama vietoje.

1934 metais Lietuvos kariuomenė turėjo 206 automobilius ir motociklus. 1934 metais kariuomenei buvo skirta 10,21 mln. Lt, 1935 metais – 19,68 mln. Lt, o 1936 metais – net 25 mln. Lt. Sunkvežimiai buvo perkami ir už visuomenės paaukotas lėšas.



Darius Renaldas DULINSKAS

„Senų vežimų“ klubo prezidentas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas