Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-01 16:11

---

Jaunų bitininkų Almutės ir Egidijaus Bulotų šeima savo sodelyje laiko tik keletą avilių.

Autorės nuotr.

Bačkiškiuose gyvenantys Almutė ir Egidijus Bulotai – jauniausi bitininkai turbūt ne tik Keturvalakių seniūnijoje, bet ir Vilkaviškio rajone. Jie prižiūri 115 šeimų bičių ūkį.

Ne vien vargas

Visą bičių ūkį Bačkiškiuose Egidijus įkūrė prieš penkiolika metų. Tada, baigęs bitininkystę Kauno kolegijoje, jis dirbo Antupių bendrovėje, prižiūrėjo 105 šeimas medučio nešėjų. Kai viskas iširo ir bičių ūkio nebeliko, Egidijus pradėjo kurti savo ūkį. Jo svajonė buvo turėti bent tokį bityną, kokį teko prižiūrėti darbovietėje. Po keleto metų svajonė išsipildė ir net dešimčia šeimų viršijo Egidijaus lūkesčius. Jam labai padėjo sutuoktinė Almutė, kuri į vyro pomėgį pati pasinėrė visa galva ir nuo pirmosios gyvenimo kartu dienos triūsia ne ką mažiau negu Egidijus.

– Neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kur nors nustatytomis valandomis, – sakė Almutė. – Mes su bitelėmis susitariame: galime pas jas ir vėliau ateiti, jos mus išleidžia ir trejetą dienų prie jūros pailsėti.



Žmonėms atlygina nuostolius

Dešimt avilių Bulotai laiko savo sodelyje prie namų. Kitos šeimos išvežiotos maždaug keturiasdešimties kilometrų spinduliu. Susitarę su žmonėmis jie palieka savąsias augintines jų sodybose, pievose.

– Visada su žmogumi sutariame, kad atsiskaitysime ir nesiginčysime, jei bitės pridarys eibių, – pasakojo Egidijus. – Buvo atvejų kai arklį sugylė, teko kviesti veterinarą, apmokėti išlaidas. Buvo, kad mažas kumeliukas neišlaikė bičių įgėlimų. Teko atlyginti žmogui nuostolius. Ir pats ne kartą esu gavęs jų pykčio paragauti. Gerai, kad nesu alergiškas. Aštuonmetė mūsų dukra paniškai bijo bičių, nesiartina prie avilių.



Modernizavimui bitės „neuždirba“

Medų šeimyna suka dar su senu rankiniu medsukiu, kuris jau skaičiuoja gerą trisdešimtmetį nuo savo pagaminimo dienos. Almutė sakė, kad juo išsukti iš korių medų užtrunka dvigubai ilgiau. Jei turėtų modernesnę techniką, tiek neužtruktų. Bet viskam reikia pinigų, o bitelės jų dar tiek „neuždirba“.

– Galima būtų daug ką daryti, bet visur reikia nemažų investicijų, – sakė bitininkas. – Nori parama naudotis – duok krūvą dokumentų, samdyk firmas, didžiuliai pinigai išeina. Daug ką pats galėčiau padaryti, įsirengti patalpas, susiremontuoti, bet tokios paramos, kad kompensuotų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų įsigijimą, paprasčiausiai nerandu.



Kainos nedžiugina

Medunešis šįmet bitininkams tikrai neblogas. Medaus kiekiu nesiskundžia ir Bulotai. Tik kainos nelabai džiugina. Už puslitriuką medaus turguje prašoma 9–10 Lt, bet yra ir tokių, kurie pardavinėja po aštuonis litus. Dažniausiai tai seni bitininkai, kurie gauna pensiją ir bitininkyste užsiiminėja savo malonumui, o ne dėl to, kad tai – jų pragyvenimo šaltinis. Tad kainas tenka mažinti ir kitiems. Įdomiausia, kad praeitais metais, kai buvo pigesni degalai, medus kainavo apie 11 litų...

– Kai įstojom į Europos Sąjungą, buvo žadėta parama po 20 litų už kiekvieną bičių šeimą, – pasakojo Egidijus. – Tik kai atėjo laikas ją gauti, paaiškėjo, kad viso labo gausim po 15 litų. Niekas nei aiškino, nei įspėjo. Tik vėliau sužinojome, kad susidarė daug paraiškas teikusių bitininkų, tai išdalinus pinigus tiek ir gavom.



Gavo paramą priekabai

Bitininkas sakė, kad vienu momentu jau visai buvo nuleidęs rankas, mat iš bičių verslo turtų tikrai nesusikrausi, kol kas galima tik uždirbti pinigus tolesniam ūkio vystymui. O norint ką nors modernizuoti jau reikia pridėti ne iš bitininkystės uždirbtų pinigų. Todėl iniciatyvos ėmėsi Almutė Bulotienė.

Ji pateikė dokumentus pervežimo įrangos pirkimo paramai gauti ir ją gavo. Bitininkai įsigijo per keturis tūkstančius litų kainavusią priekabą aviliams gabenti iš vietos į kitą.

– Vos tik prisikabinau išsirinktą priekabą ir susiruošiau važiuoti namo, iš mokėjimo agentūros sulaukiau skambučio, kad atvažiuos patikrinti, – valdininkų operatyvumu stebėjosi bitininkas. – Kai papuoli į tą dokumentų tvarkymo ratą, tai ir noras naudotis paramomis gali praeiti... Juokingiausia, kad turime senutėlį dyzeliu varomą „Ford’ą“, su kurio priekaba ir vežiojame avilius. Automobilis, nors ir nedidelis, priklauso krovininių automobilių kategorijai, tad už važiavimą magistraliniu keliu, kad ir penkis kilometrus ar net mažiau, turime mokėti tiek, kiek autovežiai ir furgonai – 900 litų metams arba 20 litų parai...

Netilpo į taisyklių rėmus

Nors atsiminimai nekokie, bet ir naujoje paramos bitininkams programoje Bulotai nebūtų atsisakę dalyvauti, tik jų ūkis „netilpo“ į taisyklių rėmus. Norėję teikti paraišką bičių šeimų atnaujinimo finansavimui gauti Bulotai sužinojo, kad jie turi... per daug bičių. Parama teikiama tik tiems bitininkams, kurie turi iki 70 šeimų. Stambesnieji bitininkai šiuo atveju neremiami.

– Dar vienas dalykas man atrodo keistas, – atvirai dėstė Egidijus. – Norėdamas gauti bitininkui skirtą paramą, turi būti įregistravęs ūkininko ūkį. O jei aš žemės neturiu, tik prie namų, bet esu susitaręs su žmonėmis, kad avilius atvešiu į jų pievas, sodybas? Kodėl gyvendamas mieste ir užsiimdamas bitininkyste žmogus negali gauti paramos?..



Šešios priemonės

Šiuo metu Lietuvos bitininkai iš viso laiko daugiau kaip 101,44 tūkst. bičių šeimų. Dideli bitynai, kuriuose laikoma 50–200 ir daugiau bičių šeimų, sudaro apie 5–7 procentus.

Kol Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, šalies bitininkai buvo remiami vienkartinėmis tiesioginėmis išmokomis už bičių šeimas. Įstojus į ES, šių išmokų mokėjimas buvo nutrauktas, o bitininkams parama buvo teikiama pagal ES teisės aktų reikalavimus parengtas ir patvirtintas 3 metų trukmės programas.

Šįmet bitininkai gali gauti paramą pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2008–2010 metų programą, kurios tikslas – gerinti bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas bei didinti medingųjų augalų derlingumą ir produkcijos kokybę remiant pavienius bitininkus bei jų grupes.

Parama skiriama pagal šias priemones: 1 priemonė – „Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms“ (kompensuojama iki 100 proc. patirtų tinkamų kompensuoti išlaidų), 2 priemonė – „Varozės kontrolė“ (kompensuojama iki 100 proc. patirtų išlaidų), 3 priemonė – „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas“ (kompensuojama iki 90 proc. patirtų išlaidų), 4 priemonė – „Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė“ (kompensuojama iki 90 proc. patirtų išlaidų), 5 priemonė – „Bičių šeimų atnaujinimas“ (kompensuojama nuo 50 iki 80 proc. patirtų išlaidų), 6 priemonė – „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“ (kompensuojama iki 100 proc. patirtų išlaidų).

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---