Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-20 15:39

---

Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų ir rajono žemės ūkį aptarnaujančių organizacijų vadovų pasitarime buvo aptarta šiandienos rajono žemės ūkio būklė, analizuojami reikalai, į kuriuos žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį ir spręsti artimiausiu laiku.

Pievas reikia šienauti

Bene daugiausiai dėmesio ir laiko specialistų informacijose bei diskusijose buvo skirta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui bei valdos registracijos duomenų atnaujinimui Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis priminė, kokios bus taikomos nuoskaitos nuo tiesioginių išmokų, jei ūkininkai pateiks neteisingai užpildytas deklaracijas ir paraiškas ES paramai gauti.

Nemažai žemės savininkų, patys aktyviai gamybai nenaudodami savo žemių, deklaruoja jas kaip pievas, ganyklas, pūdymus. Neretai tokie laukai būna gerokai apleisti. Tačiau išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios yra geros agrarinės būklės. Patikros, kurią atlieka Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, metu nustačius, kad pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas (apaugusias medžiais, krūmais, nešienautas, piktžolėtas ir pan.) žemės ūkio naudmenas, laikoma, kad jos nėra geros agrarinės būklės, paramai netinkamos ir jų plotai iš paramai gauti prašomo ploto atimami. Ateityje už tokius plotus prašyti paramos nebus leidžiama.

Pievos, ganyklos turi būti naudojamos gyvuliams ganyti, pašarams ruošti ir bent kartą per metus (iki liepos 1 d.) nušienautos, žolė iš šių plotų išvežta. Pievose, ganyklose neturi būti sustabarėjusių, sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Pavienės piktžolės ar kupstai nelaikomi pažeidimu.



Dar galima patikslinti

V.Gražulis priminė, kad iki birželio 1 d. pateiktas deklaracijas ūkininkai dar gali pataisyti. Pasak specialisto, ūkininkaujant pasitaiko visokių situacijų – gal vietoj iššutusių ar numirkusių žieminių teko pasėti vasarinius kviečius, gal vietoj planuotų sėti vasarinių rapsų dalyje ploto pasėti miežiai. Pasikeitus pasėlių struktūrai, po deklaracijos ir paraiškos išmokoms gauti pateikimo, ūkininkas dar gali iki birželio 1 d. pakeisti (patikslinti) pateiktų dokumentų duomenis. Visais atvejais galioja vėliausiai užpildyta ir įregistruota paraiška.

Nuo birželio 2 d. iki 15 d., norint pakeisti paraiškos duomenis, jau reikia pateikti Savivaldybei raštišką prašymą tokioms pataisoms atlikti. Pavėluotai pateikti prašymai dar bus priimami nuo birželio 16 iki 27 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama vienu procentu.

Tik už prižiūrėtą žemę

Nemažos nuoskaitos taikomos už geros agrarinės būklės žemių ir aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Kai plotas, kuriame nustatytas bent vienas pažeidimas, sudaro 3–15 proc. viso ploto, už kurį skaičiuojama pagrindinė išmokos dalis, ji mažinama 15 proc. Kai netvarkingas laukas sudaro 15–30 proc. viso ploto, už kurį skaičiuojama pagrindinė išmokos dalis, išmoka sumažinama tiek procentų, kiek nustatytas pažeidimas. Kuo didesniame plote randami pažeidimai, tuo daugiau mažinamos išmokos. Kai plotas, kuriame nustatytas bent vienas reikalavimų nesilaikymas, viršija 50 proc. viso ploto, už kurį skaičiuojama pagrindinė išmoka, ar kai nustatomas pakartotinis tyčinis reikalavimų nesilaikymas, pagrindinė išmokos dalis einamaisiais ir kitais metais neskiriama.

Norėdami teisingai suprasti ES paramos už deklaruojamas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius mokėjimo tvarką, ūkininkai turėtų išsamiai išstudijuoti žemės ūkio ministrės praeitais metais patvirtintas „Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisykles“ bei jų pakeitimus. Tačiau dažnai ne vienam ūkininkui būna paprasčiau pasėti ir nuimti derlių, nei iš anksto suprasti, ką už jį gaus.

Reikia paskubėti

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė priminė, kad stringa ilgai lauktos ES paramos už ekologinį ūkininkavimą mokėjimas. Mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai labai domisi tokio ūkininkavimo galimybėmis. Šiemet sertifikuoti savo ūkius paprašė 39 rajono ūkininkai. Pernai buvo 14 ekologiškai besitvarkančių ūkininkų, užpernai – 5, o prieš tai trejus metus ekologiškai tvarkė ūkį ir vis didėjančią paramą gavo tik Jakiškių kaimo ūkininkas Steponas Kemeža.

Dėl ekologiškų pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų plotų patikslinimo kiekvienas pernai ekologiškai ūkininkavęs žemdirbys viešajai įstaigai „Ekoagros“ (K.Donelaičio g. 33, Kaunas) turi grąžinti 2004 metų savo ūkio ekologinio ūkininkavimo sertifikatą ir patikslintą, su naujomis apsauginėmis juostomis, ūkio ekologinių laukų žemėlapį. Gavusi tokius duomenis „Ekoagros“ tuoj išsiunčia ūkininkui naują (patikslintą) ekologinio ūkininkavimo sertifikatą. Naujo sertifikato nuorašą su patikslinta ekologinio ūkininkavimo 2004 m. ataskaita (tam skirtą lentelę galima gauti pas L.Grygelaitienę) reikia nusiųsti į NMA Marijampolės skyrių. Gavusi tokius duomenis NMA žada per 2–3 dienas išmokėti ES paramą už ekologinį ūkininkavimą 2004 metais.



Atliks apie 15 tūkst. litų

Rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Jonas Dubauskas informavo, kad vėl pradėjo veikti skerdykla buvusios UAB „Lietdesta“ patalpose, Sūdavos kaime. Dabar šis punktas vadinasi Rimo Vaičekausko individualios įmonės skerdykla.

Joje skerdžiami galvijai ir kiaulės. Duomenys apie šioje skerdykloje paskerstus galvijus taip pat perduodami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui tiesioginėms išmokoms už paskerstus galvijus išmokėti.

Jau neimamas iš karvių kraujas leukozės ir bruceliozės ligoms tirti. Ar karvės serga šiomis ligomis, nustatoma iš bendra tvarka pieno kokybei tirti paimto pieno mėginio. Naujas metodas nėra tobulas, nes pieno mėginys imamas iš visos bandos pieno. Atsiradus įtarimui, kad karvių bandoje yra sergančių leukoze ar brucelioze, jau tenka imti kiekvienos karvės kraują. Kaip paaiškino J.Dubauskas, pernai iš rajone laikomų galvijų buvo paimta 14990 kraujo mėginių. Kiekvieno mėginio paėmimas ūkininkui vidutiniškai kainavo 10 litų.

O štai kalbant apie paramą ūkininkui, ypač mažažemiui ir vidutiniokui, nė vienas pasitarimo dalyvis taip ir nežinojo, kiek supirkėjai tokiam pieno gamintojui moka už parduotą pieną.

Pasak pasitarimą vedusio Žemės ūkio skyriaus vedėjo A.Pilipavičiaus, Žemės ūkio ministerijos skelbiama vidutinė 68 ct už litrą pieno kaina, vargu ar mažažemį pasiekia. Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė, Rėčiūnų kaimo ūklininkė Onutė Kartavičienė, laikanti 11 karvių ir kasdien parduodanti daugiau nei 100 l pieno, sakė iš UAB „Europienas“ už kilogramą gaunanti po 55 centus. Tačiau Kartavičių prie mažažemių nepriskirsi.

Taip mažažemiui mokama pieno kaina ir liko pasitarimo dalyviams neįspėta paslaptimi. Darbdaviai ir verslininkai dažnai primena mandagumo taisyklę – esą apie algas ir kainas šiais laikais klausinėti nemandagu. Kiek moka, tiek turi pakakti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---