Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-29 09:33

---

Palyginti su 2004–2006 metais, naujuoju 2007–2013 metų laikotarpiu prasiplėtė miškų sektoriaus priemonių sąrašas – nuo šiol bus galima apželdinti mišku ne tik geros agrarinės būklės, bet ir šalies kraštovaizdį gadinusią apleistą žemės ūkio paskirties bei ne žemės ūkio paskirties žemę. Paramos gavėjams nebereikės organizuoti pirkimo konkursų, teikti miško įveisimo ir priežiūros bei apsaugos išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, o parama bus mokama tiesioginių išmokų principu už įveistą mišku plotą, priklausomai nuo įveisiamo miško želdinių sudėties.

Mažins priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kompensacinę priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mišku galima apželdinti miškų ūkio paskirties bei apleistą žemės ūkio paskirties valstybinę ir privačią žemę, kurioje miškas neaugo. Paramą gaus fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, taip pat valstybinės žemės valdytojai. Lietuvai labai aktualu, kad ši priemonė būtų nukreipta į tas žemes, kuriose per trumpą laiką negalima sukurti didelės pridėtinės vertės produkto.

Priemonė labai svarbi ne tik siekiant sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, bet ir mažinant klimato kaitos poveikį aplinkai. Plečiant miškų plotus jūros pakrantėje, jie sušvelnins vėjų griaunamąją jėgą. Miškai taip pat išsaugos gerą gruntinių ir požeminių vandenų kokybę, reguliuos upių nuotėkį ir oro sudėtį.



Išmokos – penkeriems metams

Paramą apleistos žemės ūkio paskirties žemėms apželdinti sudarys miško įveisimo išmokos ir įveisto miško apsaugos bei priežiūros penkerių metų išmokos, išskyrus atvejus, kai veisiami trumpos rotacijos plantacijos želdiniai, arba miškas veisiamas valstybinėje žemėje. Kai apleista žemė savaime apauga mišku ir papildomai želdinti nereikia, parama skiriama tik atželiančio miško priežiūrai ir apsaugai.

Apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai šis plotas ribojasi su mišku. Želdinant trumpos rotacijos želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik jiems įveisti.

Parama teikiama veisiant vietines medžių ir krūmų rūšis: spygliuočius (paprastoji pušis, paprastoji eglė, europinis maumedis, europinis kukmedis), kietuosius lapuočius (paprastasis ąžuolas, bekotis ąžuolas, paprastasis bukas, paprastasis uosis, paprastasis klevas, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna, paprastasis skroblas), minkštuosius lapuočius (beržas, juodalksnis, mažalapė liepa, drebulė), kitus medžius ir krūmus (erškėtis, gudobelė, paprastasis šaltekšnis, kadagys, baltalksnis ir kt.). Parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti bei veisti trumpos rotacijos želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne didesnis kaip 5 metai, taip pat parama neteikiama apželdinant mišku „Natura 2000“ teritorijas.

Penkerių metų išmokos už įveisto miško apsaugą ir priežiūrą mokamos tik apželdinus apleistas žemės ūkio paskirties žemes. Miško įveisimo išmoka išmokama pirmaisiais arba antraisiais metais po pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada baigiami miško įveisimo darbai. Ši išmoka mokama, kai valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miškas pasodintas pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Kai miškas veisiamas apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas turi pateikti leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jeigu dalis pasodintų sodmenų neprigis, o pasėtos sėklos nesudygs, želdiniai turės būti atsodinti.

Miško įveisimo, priežiūros bei apsaugos kompensacinės išmokos buvo apskaičiuotos vadovaujantis vidutinėmis 2006 m. šalies miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kainomis. Jos sudaro 80 proc. tam tikros rūšinės sudėties miško želdinių įveisimo vidutinių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. tokių išlaidų palankiose ūkininkauti vietovėse.



Parama pasieks greičiau

Paraiškų vertinimas vyks Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose skyriuose, todėl sutrumpės dokumentų administravimo laikotarpis ir parama žemdirbius pasieks greičiau.

Prioritetas skiriant paramą bus teikiamas pareiškėjams, negavusiems ES paramos miškui įveisti; želdinantiems miškus, o ne trumpos rotacijos želdinius; apželdinantiems mažiau palankias ūkininkauti vietoves ir kitas teritorijas, kurių žemės našumas yra iki 32 balų, karstinių įgriuvų regione esančias žemes; numatantiems veisti želdinius, kurių sudėtyje yra 50 proc. ir daugiau ąžuolų; įveisiantiems mišką žemės sklypuose, suformuotuose žemės konsolidacijos projekto metu.

Priemonei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, užtikrinančiai alternatyvų žemės panaudojimą, septynerių metų laikotarpiui skirta 157 mln. litų. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad iki 2013 m. šia paramos priemone pasinaudos 2800 žemės savininkų ir valdytojų, o vidutinis apželdintas plotas bus 4–5 ha. Planuojama, kad valstybinę žemę mišku kasmet apželdins ne mažiau kaip 20 miškų urėdijų. Apželdinta ne žemės ūkio paskirties žemė turėtų sudaryti 14 tūkst. ha, iš kurių 8 tūkst. ha – mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.



Žemės ūkio ministerijos inf.



Užsk. 6180

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---