|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-07-25 17:37
|
|
|
Lietingi ir palyginus šilti orai sudarė palankias sąlygas bulvių ligomis atsirasti ir plisti. Dabartiniu metu jau yra randama bulvių maro bei sausligės.
Bulvių maro plitimą skatina užkrėsta sėkla, bulvių atsėliavimas, jautrių ligai veislių auginimas, palankus mikroklimatas pasėlyje. Po bulvių užsikrėtimo maro požymiai išryškėja praėjus 4–10 dienų. Liga pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus ir gumbus. Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, vandeningos, netaisyklingos formos dėmės, kurių spalva įvairi – nuo blyškios iki tamsiai žalios. Vėliau dėmės paruduoja ir apatinėje lapo pusėje tarp sveikos ir pažeistos vietų matosi baltas pelėsiukas.
Maro požymis – ant stiebų ir lapkočių esančios rudos ištęstos juostos. Tokiu stiebu sutrinka maisto medžiagų judėjimas iš lapų į gumbus. Grybo sporas lietus nuo lapų nuplauna į dirvą, o iš ten jos patenka ant gumbų. Bulvių maro plitimo sparta labai priklauso nuo vyraujančio santykinio oro drėgnumo ir temperatūros. Sparčiausiai ligos sukėlėjas dauginasi, kai bulvių lapai yra šlapi, santykinis oro drėgnumas – didesnis kaip 75 proc. ir oro temperatūra svyruoja nuo +15 iki +25° C. Oro temperatūrai pakilus daugiau kaip 30°, sulėtėja ar sustoja grybo dauginimasis, tačiau jis nežūsta. Įsivyravus optimaliai temperatūrai ir santykiniam drėgnumui, grybo dauginimasis atsinaujina.
Kita bulvių liga – sausligė. Ji pažeidžia lapus, stiebus ir gumbus. Pasireiškia antroje vegetacijos pusėje ant apatinių senstančių lapų. Tiek maro, tiek ir sausligės požymiai pradžioje yra panašūs. Tai rudos 1–2 mm skersmens sausos dėmės. Vėliau šioms dėmėms padidėjus matosi netaisyklingi koncentriniai ratai – tai ir yra sausligės skiriamasis požymis. Ligai sparčiai išplitus, jos sukėlėjai gali pereiti ant stiebų. Ant stiebo pasirodo stačiakampės ar ovalios dėmės. Tokias dėmes dažniausiai galima rasti viršutinėje stiebo dalyje. Gumbai liga užsikrečia tiesiogiai kasimo metu. Ant gumbų paviršiaus išryškėja rusvai juodos, apvalios ar netaisyklingai pailgos, šiek tiek įdubusios dėmės. Kraštas tarp sveiko ir pažeisto audinio yra atribotas iškilimu.
Palankios sąlygos ligai plisti – šilti, drėgni orai. Optimali temperatūra – 25–27°C.
Apsaugoti bulves padėtų purškimas fungicidais. Reikėtų parinkti tokį fungicidą, kuris naikina marą ir sausligę. Dabartiniu metu tiktų naudoti translaminarinius ar sisteminius fungicidus. Spartus bulvienojų augimas vyksta tik iki žydėjimo, todėl tinka ir translaminariniai fungicidai.
Galima naudoti šiuos fungicidus: Akrobatas Plius 2,0; Glorija 2,0 l/ha; Previkuras 1,5 l/ha; Ridomilas Gold 2,5 l/ha; Šikilanas 0,3–0,4 l/ha; Tatu 3–4 l/ha; Tanos 0,6–0,7 l/ha.
Kęstutis BUKAUSKAS
Konsultavimo tarnybos
Vilkaviškio biuro
augalininkystės konsultantas
Lietingi ir palyginus šilti orai sudarė palankias sąlygas bulvių ligomis atsirasti ir plisti. Dabartiniu metu jau yra randama bulvių maro bei sausligės. |
Bulvių maro plitimą skatina užkrėsta sėkla, bulvių atsėliavimas, jautrių ligai veislių auginimas, palankus mikroklimatas pasėlyje. Po bulvių užsikrėtimo maro požymiai išryškėja praėjus 4–10 dienų. Liga pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus ir gumbus. Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, vandeningos, netaisyklingos formos dėmės, kurių spalva įvairi – nuo blyškios iki tamsiai žalios. Vėliau dėmės paruduoja ir apatinėje lapo pusėje tarp sveikos ir pažeistos vietų matosi baltas pelėsiukas.
Maro požymis – ant stiebų ir lapkočių esančios rudos ištęstos juostos. Tokiu stiebu sutrinka maisto medžiagų judėjimas iš lapų į gumbus. Grybo sporas lietus nuo lapų nuplauna į dirvą, o iš ten jos patenka ant gumbų. Bulvių maro plitimo sparta labai priklauso nuo vyraujančio santykinio oro drėgnumo ir temperatūros. Sparčiausiai ligos sukėlėjas dauginasi, kai bulvių lapai yra šlapi, santykinis oro drėgnumas – didesnis kaip 75 proc. ir oro temperatūra svyruoja nuo +15 iki +25° C. Oro temperatūrai pakilus daugiau kaip 30°, sulėtėja ar sustoja grybo dauginimasis, tačiau jis nežūsta. Įsivyravus optimaliai temperatūrai ir santykiniam drėgnumui, grybo dauginimasis atsinaujina.
Kita bulvių liga – sausligė. Ji pažeidžia lapus, stiebus ir gumbus. Pasireiškia antroje vegetacijos pusėje ant apatinių senstančių lapų. Tiek maro, tiek ir sausligės požymiai pradžioje yra panašūs. Tai rudos 1–2 mm skersmens sausos dėmės. Vėliau šioms dėmėms padidėjus matosi netaisyklingi koncentriniai ratai – tai ir yra sausligės skiriamasis požymis. Ligai sparčiai išplitus, jos sukėlėjai gali pereiti ant stiebų. Ant stiebo pasirodo stačiakampės ar ovalios dėmės. Tokias dėmes dažniausiai galima rasti viršutinėje stiebo dalyje. Gumbai liga užsikrečia tiesiogiai kasimo metu. Ant gumbų paviršiaus išryškėja rusvai juodos, apvalios ar netaisyklingai pailgos, šiek tiek įdubusios dėmės. Kraštas tarp sveiko ir pažeisto audinio yra atribotas iškilimu.
Palankios sąlygos ligai plisti – šilti, drėgni orai. Optimali temperatūra – 25–27°C.
Apsaugoti bulves padėtų purškimas fungicidais. Reikėtų parinkti tokį fungicidą, kuris naikina marą ir sausligę. Dabartiniu metu tiktų naudoti translaminarinius ar sisteminius fungicidus. Spartus bulvienojų augimas vyksta tik iki žydėjimo, todėl tinka ir translaminariniai fungicidai.
Galima naudoti šiuos fungicidus: Akrobatas Plius 2,0; Glorija 2,0 l/ha; Previkuras 1,5 l/ha; Ridomilas Gold 2,5 l/ha; Šikilanas 0,3–0,4 l/ha; Tatu 3–4 l/ha; Tanos 0,6–0,7 l/ha.
Kęstutis BUKAUSKAS
Konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas
Publikuota: 2008-07-25 17:37:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|