„Santaka“ / Ką mūsų laikraštis rašė liepos 22 dieną

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-07-21 19:32

Dalinkitės:  


Ką mūsų laikraštis rašė liepos 22 dieną

1954 m. „Trum­pai“

Ne­se­niai Did­vy­žių se­ne­lių-in­va­li­dų na­muo­se pra­dė­jo veik­ti au­to­no­mi­nis ra­di­jo maz­gas, ap­tar­nau­jan­tis 24 ra­di­jo taš­kus. Lai­das trans­liuo­ja Vil­ka­viš­kio ra­di­jo maz­gas. Se­ne­lių-in­va­li­dų na­muo­se taš­kus įren­gė vi­so­se pa­la­to­se ir tar­ny­bi­niuo­se bei dar­bi­nin­kų bu­tuo­se.



1967 m. „Ūkio sta­ty­bo­se“


Pas­ta­rai­siais me­tais Vil­ka­viš­kio ta­ry­bi­nio ūkio gy­ven­vie­tės pa­si­puo­šė nau­jais na­mais, bet sta­ty­bų tem­pas ne­ma­žė­ja ir šiuo me­tu. Vil­ka­viš­kio kil­no­ja­mos me­cha­ni­zuo­tos ko­lo­nos sta­ty­bi­nin­kai bai­gia sta­ty­ti aš­tuon­bu­tį na­mą Gi­žų sky­riaus gy­ven­vie­tė­je. O Bar­daus­kuo­se išau­go „fab­ri­kė­lis“. Taip ta­ry­bi­nio ūkio dar­bi­nin­kai va­di­na ža­lių žir­ne­lių kū­li­mo aikš­te­lę. Įren­gi­mus mon­ta­vo Su­si­vie­ni­ji­mo LŽŪT Vil­ka­viš­kio ir Tra­kų sky­rių mon­tuo­to­jai. Ža­lių žir­ne­lių kū­li­mo ma­ši­nos gau­tos iš Veng­ri­jos.



1969 m. „Veis­li­nin­kys­tės dar­buo­to­jų lai­mė­ji­mai“

Neb­lo­gai se­ka­si Veis­li­nin­kys­tės sto­ties ir Tarp­ko­lū­ki­nės gal­vi­jų sėk­li­ni­mo sto­ties dar­buo­to­jams. Su­ve­dus pus­me­čio re­zul­ta­tus, veis­li­nin­kys­tės sto­ties zoo­tech­ni­kas-inst­ruk­to­rius Juo­zas Gru­žins­kas už­ra­šė skai­čių „76“. Tiek pro­cen­tų ra­jo­ne įvyk­dy­tas gal­vi­jų sėk­li­ni­mo pla­nas. Iš vi­so ap­sėk­lin­ta vie­nuo­li­ka tūks­tan­čių kar­vių. Tarp­ko­lū­ki­nės gal­vi­jų sėk­li­ni­mo sto­ties dar­buo­to­jai ap­tar­nau­ja jau 40 ra­jo­no ūkių. Šiuo­se ūkiuo­se su­ma­žė­jo kar­vių bergž­du­mas, pa­ge­rė­jo prie­vai­sos ap­skai­ta.



1975 m. „Ne­pa­liau­ja­mai to­bu­lin­ti liau­dies švie­ti­mą“


Nuo penk­me­čio pra­džios res­pub­li­kos mo­kyk­lo­se tri­gu­bai su­ma­žė­jo ant­ra­me­čia­vi­mas, bet pa­gal moks­lei­vių pa­žan­gu­mą Lie­tu­va dar at­si­lie­ka nuo są­jun­gi­nių ro­dik­lių. Vyk­dant Lie­tu­vos KP CK V ple­nu­mo nu­ta­ri­mus, pa­sku­ti­niais penk­me­čio me­tais bend­ro­jo la­vi­ni­mo, spe­cia­lio­sio­se ir pro­fe­si­nė­se tech­ni­kos mo­kyk­lo­se tu­ri to­liau mo­ky­tis 96–97 pro­c. šių me­tų lai­dos aš­tun­to­kų, o per­nai mo­kė­si tik 91,1 pro­c.

Siū­lo­ma ar­ti­miau­siu me­tu di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se steig­ti tarp­mo­kyk­li­nius moks­lei­vių dar­bi­nio ir pro­fe­si­nio orien­ta­vi­mo ga­my­bi­nius kom­bi­na­tus, kai­me di­din­ti bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų skai­čių, ku­rio­se moks­lei­viai iš­mok­tų dirb­ti trak­to­riu­mi, su­si­pa­žin­tų su ag­ro­tech­ni­kos bei zoo­tech­ni­kos pa­grin­dais.



1999 m. „Pa­mink­las pran­cū­zams Pa­je­vo­ny­je“


20 me­tų pran­cū­zas Fran­cis Hae­ne­lis ieš­ko­jo sa­vo dė­dės Er­vi­no Klei­no, žu­vu­sio II pa­sau­li­nio ka­ro me­tu Ry­tų fron­te, pa­lai­kų. Tik 1996-ai­siais jis su­ži­no­jo, kad Er­vi­nas Klei­nas pa­lai­do­tas Lie­tu­vo­je, Pa­je­vo­nio ka­pi­nė­se, 73-iuo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me ka­pe. Po­nas Fran­cis tuoj pat at­vy­ko į Lie­tu­vą. Iš pra­džių su­si­ti­ko su Ma­ri­jam­po­lė­je gy­ve­nan­čiu Lie­tu­vos-Pran­cū­zi­jos aso­cia­ci­jos Ma­ri­jam­po­lės sky­riaus pir­mi­nin­ku A.Barz­da bei vi­ce­pir­mi­nin­ke E.Gri­gu­tie­ne. Šie pa­dė­jo pa­tiks­lin­ti ka­pa­vie­tę. 1997-ai­siais kar­tu su žmo­na po­nas Fran­cis vėl at­vy­ko į Lie­tu­vą. Jo ir Pa­je­vo­nio se­niū­no A. Ša­to pa­stan­go­mis bu­vo pa­sta­ty­tas kry­žius Er­vi­nui Klei­nui. Šią va­sa­rą kry­žiaus vie­to­je iš­ki­lo pui­kus pa­mink­las, įam­ži­nan­tis pran­cū­zų ka­rių iš El­za­so at­mi­ni­mą.



2006 m. „Gais­rų at­vi­ro­se vie­to­se –
še­šis­kart dau­giau“

Šią va­sa­rą Lie­tu­vą už­plū­dę karš­čiai iš­džio­vi­no dir­vas, nua­li­no aug­me­ni­ją. Per karš­tį daug žmo­nių poil­siau­ja gam­to­je, links­mi­na­si, ku­ria lau­žus, tad pa­vo­jus už­deg­ti pie­vas, žo­lę ar miš­ką dar pa­di­dė­ja. Per­nai iki lie­pos 19 d. ug­nia­ge­siai į de­gan­čias at­vi­ras te­ri­to­ri­jas bu­vo iš­kvie­ti 20 kar­tų, o šie­met – net 112 kar­tų, t. y. ko­ne še­šis­kart dau­giau. Šiuo me­tu mū­sų ra­jo­nas pri­klau­so di­de­lio gais­rų pa­vo­jin­gu­mo zo­nai, ja­me vy­rau­ja ket­vir­tos kla­sės miš­kų gais­rin­gu­mas.





Publikuota: 2008-07-21 19:32:14

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai