|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-07-21 19:23
|
|
|
Kasmet Lietuvoje kyla daugiau kaip 600 gaisrų, išdega nuo 100 iki 750 ha miškų, todėl Europos Sąjungos parama gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti yra labai svarbi.
Kęstučio VANAGO nuotr.
Miškams ypač didelį pavojų kelia gaisrai ir stichinės nelaimės. Stichinės nelaimės pažeistas miškas – tai ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl sausros, vėjo, sniego, lijundros, gaisrų, ligų ir miško kenkėjų pažeidimų sunaikinta, stipriai pažeista arba džiūsta 50 proc. ir daugiau medžių. Kasmet Lietuvoje kyla daugiau kaip 600 gaisrų, išdega nuo 100 iki 750 ha miškų, todėl Europos Sąjungos parama gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti yra labai svarbi.
Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicine-kompensacine priemone „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmiausia siekiama prisidėti prie privačių ir valstybinių miškų, nukentėjusių nuo stichinių nelaimių ir gaisrų, atkūrimo, taip pat numatoma remti ir prevencines priemones, tokiu būdu išsaugant miškų aplinkosauginę ir ekonominę vertę.
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Liutikas, pagal šią priemonę, kuriai 2007–2013 m. skirta beveik 52 mln. litų, bus remiamos dvi veiklos sritis: „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ bei „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“. Priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2008 metų sausio 14 d.
Parama teikiama ir privačių miškų savininkams,
ir urėdijoms
Pagal pirmąją priemonės veiklos sritį siekiama suteikti paramą privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams, atkuriantiems stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus miškus bei taikantiems miško priešgaisrinės apsaugos prevencines priemones. Pareiškėjais gali būti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus). Besikreipiantys paramos pareiškėjai turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinančius dokumentus; stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą; pažymą dėl stichinės nelaimės ar gaisro paveikto miško nustatymo fakto; miškotvarkos projektą su suprojektuotomis miško gaisrų prevencinėmis priemonėmis, kurioms prašoma paramos.
Pagal antrąją veiklos sritį parama skiriama juridiniams asmenims, įgyvendinantiems bendrą valstybinę miško priešgaisrinių priemonių sistemą tiek privačiuose, tiek valstybės miškuose. D.Liutikas atkreipė dėmesį į tai, kad parama priešgaisrinėms prevencinėms priemonėms įsigyti teikiama tuo atveju, jeigu miškų valdytojas turi miškų, priskirtų aukštam ir vidutiniam gaisringumo rizikos laipsniui. Aukštos ir vidutinės gaisrų rizikos miškams priskirtas bendras miško plotas siekia 1091,5 tūkst. ha, arba apie 50 proc. visų Lietuvos miškų ploto. Pareiškėjas turi pateikti miško priešgaisrinės prevencijos veiklos planą arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planą su numatomomis įgyvendinti miško gaisrų prevencinėmis priemonėmis; gaisrų stebėjimo bokštų statybai, įrengimui ar rekonstravimui būtinus dokumentus ir projektus, jei tam prašoma paramos.
Pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos suma vienam projektui – iki 345 280 litų pagal pirmąją veiklos sritį ir iki 1 381 120 litų pagal antrąją veiklos sritį. „Pakartotinai kreiptis paramos pagal antrąją veiklos sritį galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą“, – įspėja D.Liutikas.
Už lėšas, skirtas pagal veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“, galima sutvarkyti ir išvalyti pažeistą miško plotą, pirkti ir vežti miško sodmenis, želdinius, paruošti dirvą, sodinti, įsigyti želdinių apsaugos priemonių, įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas juostas bei lapuočių medžių rūšių juostas.
Parama pagal veiklos sritį „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“ teikiama gaisrų stebėjimo bokštams statyti ir įrengti, vandens paėmimo vietoms, dirbtinėms vandens saugykloms įrengti, miško gaisrų stebėjimo sistemoms, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemoms įsigyti ir įrengti, informaciniams ženklams ir stendams įrengti, visuomenės švietimui skirtiems leidiniams ir vaizdo klipams priešgaisrine tematika išleisti bei kitoms prevencinėms priemonėms.
Tuo atveju, jei prašoma bendra paramos suma didesnė nei planuojama skirti paramos suma, bus atliekamas projektų prioritetiškumo vertinimas.
Projektai, atitinkantys toliau nurodytus kriterijus, turi pirmenybę prieš projektus, kurie atitinka kitus tolesnius prioritetinius kriterijus: 1) pareiškėjas nėra gavęs ES paramos miškų sektoriuje; 2) projektas skirtas stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktiems miškams atkurti; 3) pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos; 4) pareiškėjas yra privataus miško savininkas; 5) mažesnė prašomos paramos suma.
Laukiama didelio miško
savininkų susidomėjimo
D.Liutikas neabejoja, kad 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nauja paramos priemonių administravimo tvarka sudomins ne vieną miško savininką ar valstybinių miškų valdytoją. Svarbu tai, kad yra nemažai administravimo pokyčių – visų pirma, pareiškėjams sumažėjo reikalingų pateikti dokumentų, nes daugelį jų Nacionalinė mokėjimo agentūra tiesiogiai užsisako iš įvairių valstybės institucijų. Taip tikimasi išvengti atvejų, kai pareiškėjai nepateikia visų reikalingų dokumentų arba jie būna netikslūs, o tai stabdo ir paraiškų vertinimą.
Žemės ūkio
ministerijos inf.
Užsk.6178
Miškams ypač didelį pavojų kelia gaisrai ir stichinės nelaimės. Stichinės nelaimės pažeistas miškas – tai ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl sausros, vėjo, sniego, lijundros, gaisrų, ligų ir miško kenkėjų pažeidimų sunaikinta, stipriai pažeista arba džiūsta 50 proc. ir daugiau medžių. Kasmet Lietuvoje kyla daugiau kaip 600 gaisrų, išdega nuo 100 iki 750 ha miškų, todėl Europos Sąjungos parama gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti yra labai svarbi. |
Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicine-kompensacine priemone „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmiausia siekiama prisidėti prie privačių ir valstybinių miškų, nukentėjusių nuo stichinių nelaimių ir gaisrų, atkūrimo, taip pat numatoma remti ir prevencines priemones, tokiu būdu išsaugant miškų aplinkosauginę ir ekonominę vertę.
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Liutikas, pagal šią priemonę, kuriai 2007–2013 m. skirta beveik 52 mln. litų, bus remiamos dvi veiklos sritis: „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ bei „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“. Priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2008 metų sausio 14 d.
Parama teikiama ir privačių miškų savininkams, ir urėdijoms
Pagal pirmąją priemonės veiklos sritį siekiama suteikti paramą privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams, atkuriantiems stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus miškus bei taikantiems miško priešgaisrinės apsaugos prevencines priemones. Pareiškėjais gali būti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus). Besikreipiantys paramos pareiškėjai turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinančius dokumentus; stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą; pažymą dėl stichinės nelaimės ar gaisro paveikto miško nustatymo fakto; miškotvarkos projektą su suprojektuotomis miško gaisrų prevencinėmis priemonėmis, kurioms prašoma paramos.
Pagal antrąją veiklos sritį parama skiriama juridiniams asmenims, įgyvendinantiems bendrą valstybinę miško priešgaisrinių priemonių sistemą tiek privačiuose, tiek valstybės miškuose. D.Liutikas atkreipė dėmesį į tai, kad parama priešgaisrinėms prevencinėms priemonėms įsigyti teikiama tuo atveju, jeigu miškų valdytojas turi miškų, priskirtų aukštam ir vidutiniam gaisringumo rizikos laipsniui. Aukštos ir vidutinės gaisrų rizikos miškams priskirtas bendras miško plotas siekia 1091,5 tūkst. ha, arba apie 50 proc. visų Lietuvos miškų ploto. Pareiškėjas turi pateikti miško priešgaisrinės prevencijos veiklos planą arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planą su numatomomis įgyvendinti miško gaisrų prevencinėmis priemonėmis; gaisrų stebėjimo bokštų statybai, įrengimui ar rekonstravimui būtinus dokumentus ir projektus, jei tam prašoma paramos.
Pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos suma vienam projektui – iki 345 280 litų pagal pirmąją veiklos sritį ir iki 1 381 120 litų pagal antrąją veiklos sritį. „Pakartotinai kreiptis paramos pagal antrąją veiklos sritį galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą“, – įspėja D.Liutikas.
Už lėšas, skirtas pagal veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“, galima sutvarkyti ir išvalyti pažeistą miško plotą, pirkti ir vežti miško sodmenis, želdinius, paruošti dirvą, sodinti, įsigyti želdinių apsaugos priemonių, įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas juostas bei lapuočių medžių rūšių juostas.
Parama pagal veiklos sritį „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“ teikiama gaisrų stebėjimo bokštams statyti ir įrengti, vandens paėmimo vietoms, dirbtinėms vandens saugykloms įrengti, miško gaisrų stebėjimo sistemoms, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemoms įsigyti ir įrengti, informaciniams ženklams ir stendams įrengti, visuomenės švietimui skirtiems leidiniams ir vaizdo klipams priešgaisrine tematika išleisti bei kitoms prevencinėms priemonėms.
Tuo atveju, jei prašoma bendra paramos suma didesnė nei planuojama skirti paramos suma, bus atliekamas projektų prioritetiškumo vertinimas.
Projektai, atitinkantys toliau nurodytus kriterijus, turi pirmenybę prieš projektus, kurie atitinka kitus tolesnius prioritetinius kriterijus: 1) pareiškėjas nėra gavęs ES paramos miškų sektoriuje; 2) projektas skirtas stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktiems miškams atkurti; 3) pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos; 4) pareiškėjas yra privataus miško savininkas; 5) mažesnė prašomos paramos suma.
Laukiama didelio miško savininkų susidomėjimo
D.Liutikas neabejoja, kad 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nauja paramos priemonių administravimo tvarka sudomins ne vieną miško savininką ar valstybinių miškų valdytoją. Svarbu tai, kad yra nemažai administravimo pokyčių – visų pirma, pareiškėjams sumažėjo reikalingų pateikti dokumentų, nes daugelį jų Nacionalinė mokėjimo agentūra tiesiogiai užsisako iš įvairių valstybės institucijų. Taip tikimasi išvengti atvejų, kai pareiškėjai nepateikia visų reikalingų dokumentų arba jie būna netikslūs, o tai stabdo ir paraiškų vertinimą.
Žemės ūkio
ministerijos inf.
Užsk.6178
Publikuota: 2008-07-21 19:23:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|